Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-12-01 · Civilinė byla Nr. e2-9187-797/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-12-01
Bylos Nr.
e2-9187-797/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02677-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Kavaliauskienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
A. L.
Trečiasis asmuo
R. S.
Advokatai
Darius Krasauskas
Civilinė byla Nr. e2-9187-797/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02677-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.4.6.2; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 1 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė,

sekretoriaujant Solveigai Tamulei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Aurimui Bagavičiui, atsakovui A. L., atsakovės atstovui advokatui Dariui Krasauskui, trečiajam asmeniui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams: A. L. ir A. L., trečiajam asmeniui R. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovo atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ir neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. L. sūnaus A. L. atžvilgiu; neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. L. sūnaus A. L. atžvilgiu; priteisti iš A. L. išlaikymą sūnui A. L. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės; nustatyti A. L. gyvenamąją vietą R. S. šeimoje, iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos A. L. nustatymo.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė ir atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovai A. L. ir A. L. turi du vaikus – A. L. ir A. L.. Mergaitė gyvena su atsakovu. A. L. yra nustatyta laikinoji rūpyba R. S. šeimoje. 2024 m. kovo mėnesį skyriuje buvo gauta informacija iš (duomenys neskelbtini), kad A. L. pasibaigė vaiko laikinoji priežiūra tėvų prašymu ir vaikas yra be atstovo pagal įstatymą. Gavus tokią informaciją, buvo vertinama vaiko situacija, išklausoma vaiko ir R. S. nuomonė. Atsakovas ieškovui nurodė, kad neprieštarauja dėl tėvų valdžios apribojimo, jis nėra biologinis vaiko tėvas, bet įrašytas į gimimo liudijimą. Atsakovė ieškovui nurodė, kad neturi galimybių auginti sūnaus, negali grįžti į Lietuvą, neprieštarauja dėl tėvų valdžios apribojimo. A. L. neprieštarauja, kad gyventų su R. S. jos šeimoje. A. L. buvo paimtas iš atsakovų ir jam nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskiriant R. S.. Atsakovo šeimai nebuvo taikyta atvejo vadyba, nes A. L. nurodė, kad A. nėra jo biologinis sūnus, jis neketina jo ateityje auginti, su juo nebendrauja. Ieškovo atstovas akcentavo, jog R. S. vaiką augina nuo septynerių metų, nors nėra su juo susijusi jokiais šeimyniniais ryšiais. A. L. yra išreiškęs norą gyventi su R. S.. Abu atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko auginimo. Nuo laikinosios rūpybos paskyrimo situacija yra visiškai nepasikeitusi, todėl mano, kad ateityje taip pat niekas nesikeis, kreipėsi į teismą, nes yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje numatyti pagrindai. Atsakovų visiškas nesirūpinimas vaiku yra esminis pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams. Teismui priėmus sprendimą ir tenkinus ieškinį, prašo priteisti A. L. išlaikymą iš atsakovės ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su R. S.. Pažymėjo, kad atsakovė per visą laikotarpį, kai sūnumi rūpinosi R. S., vaikui išlaikymo suteikė tik 500 Eur. R. S. visą laiką A. L. išlaikė tik iš savo lėšų, be valstybės pagalbos. Skyriaus vertinimu, vaiko emocinio ryšio su tėvais nėra. Atsakovai vaikus pasidalino santuokos nutraukimo metu, sūnus su atsakovu negyveno ir nenorėjo gyventi, anksčiau su juo bendravo, nes važiuodavo pasveikinti sesers, gyvenančios jo namuose. Pradėjus su A. kalbėti apie mamą, jis jaučiasi nejaukiai. Mano, kad vaikas žino, jog atsakovas nėra jo biologinis tėvas, tačiau jie šito neakcentavo ir vaiko neklausė.

3. Atsakovas A. L. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog A. pripažino savo sūnumi, kai vedė jo motiną A. L.. Vaikui tuo metu buvo 3-4 metai. Su vaiku jokių ryšių nebuvo. Sūnui išlaikymo neteikė, nes santuokos nutraukimo metu jis ir atsakovė neprašė išlaikymo. Rūpintojai nieko nemokėjo, išlaikymo neteikė. Nebendrauja su vaiku, nes jis yra ne jo biologinis vaikas. Jokio emocinio ryšio tarp jų nėra, nes A. augino tik apie metus. Nutraukus jo ir atsakovės santuoką, sūnus liko gyventi su mama. Nežinojo, kad A. nuo septynerių metų gyveno su kitu asmeniu, ne su savo mama. Išlaikymo sūnui neteikia, ateityje juo rūpintis neketina. A. savo sūnumi nelaiko.

4. Atsakovė A. L. atsiliepimo nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei pranešta tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, jai atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Atsiliepimas

5. Atsakovės atstovas advokatas Darius Krasauskas atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad su ieškiniu sutinka, nes yra pagrindai, leidžiantys apriboti tėvų valdžią. Atsakovė savo vaiku nesirūpina, vengia atlikti savo pareigas, todėl yra pagrindas apriboti motinai valdžią. Su vaiku bendravo tik epizodiškai, todėl galima vertinti, kad nebendrauja. Išlaikymo mama sūnui neteikia, gyvena K., turi naują šeimą ir grįžti gyventi į L. neketina. Atsakovė ieškovui nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas kreiptųsi į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir gyvenamosios vietos nustatymo sūnui. Jam su atsakove susisiekti nepavyko, todėl negalėjo pats išgirsti jos pozicijos. Atsakovė telefono neatsiliepia, į žinutes neatsako, neatsiima jai siunčiamų procesinių dokumentų, panašu, kad jai nerūpi, kaip viskas baigsis. Iš A. L. nuomonės matyti, kad jis nenori gyventi nei su mama, nei su ja bendrauti, nenori išvykti iš L.. Vaikui iki pilnametystės yra likę mažai, todėl jo nuomonę galima vertinti kaip suaugusio asmens. Atsakovės atstovas patvirtino, jog vaiko interesus labiausiai atitiktų, jei būtų apribota motinos valdžia ir nustatyta jo gyvenamoji vieta su R. S., nes vaikas jos namuose gyvena nuo 7 metų. Prašo tenkinti ieškinio dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Dėl tėvo valdžios apribojimo klausimą palieka spręsti teismui.

6. Trečiasis asmuo R. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir paaiškino, jog A. L. nuo mažens būdavo jos namuose. Jos dukra bendravo su atsakove. Atsakovė leisdavo jai pasiimti vaiką, todėl ji savaitgaliais ir iš darželio pasiimdavo berniuką. Nurodė, jog atsakovė rūpinosi vaiku, berniukas buvo tvarkingas, vesdavo jį į darželį. Kai vaikui suėjo septyneri metai, atsakovė pasakė, jog nori išvažiuoti į K. pas draugę ir kartu vežtis sūnų. Atsakovės paklausus, kur ji dirbs, ar turės kur gyventi, atsakovė jai nurodė, jog nežino, kur gyvens ir kur dirbs. Todėl ji atsakovei pasiūlė vaiką dabar palikti jai, o kai atsakovė įsikurs, grįš ir pasiims vaiką, tačiau atsakovė dingo ketveriems metams. Tada su atsakove pasirašė laikiną globą ir vaikas gyvenamo su ja. Po ketverių metų atsakovė grįžo, vaikas gal ir būtų su ja važiavęs, bet ji vaiko nebepasiėmė. Atsakovei vėl grįžus po metų, vaikas su atsakove važiuoti nebenorėjo, šaukė, spardėsi. Tada kreipėsi į vaikų teisių skyrių. A.pasakė, kad niekur nenori važiuoti, nes jo namai, draugai yra čia. Atsakovė visą laiką pati vaiku nesidomėjo, jie tik siųsdavo jai nuotraukas apie vaiko pasiekimus, gautus diplomus, tačiau nesulaukdavo jokios atsakovės reakcijos. Nuotraukas atsakovei siųsdavo ir ji, ir jos dukra. Nuo sūnaus auklėjimo ir rūpinimosi atsakovė yra nusišalinusi apie penkerius metus, visiškai nesidomi savo sūnumi. Išlaikymo atsakovė sūnui neteikia. Vaiko tėvo ji nepažįsta, žino, jog atsakovas augina kitą vaiką, todėl ji neturi jokios teisės jo prašyti teikti išlaikymą sūnui. Nereikalavo vaikui išlaikymo iš atsakovo. A. išlaiko pati iš savo asmeninių lėšų. Jo išlaikymu rūpinasi ji ir jos vyras. Gauna vaiko pinigus apie 200 Eur, kuriuos perveda A. į jo banko kortelę. Taip pat gauna apie 500 Eur iš Savivaldybės. Atsakovas su vaiku nebendrauja apie penkerius metus. Anksčiau A. važiuodavo pas atsakovą, sveikindavo sesę su gimtadieniu, per Kalėdas. Šiuo metu A. paauglys, todėl nebeturi noro bendrauti su atsakovu, neturi ką jam pasakyti. Atsakovė sūnui neskambina pati, o sūnus, kai reikia kažko, jai parašo. Atsakovė pati jokios iniciatyvos bendrauti su sūnumi nerodo. Ji paskutinį kartą bendravo, kai tvarkėsi dokumentus dėl laikinosios globos. Jeigu jai kažko reikia, ji skambina atsakovei, dažniausiai atsiliepia. Per 11 metų, kai ji rūpinasi vaiku, atsakovė gal ir davė 500 Eur sūnaus išlaikymui, padovanojo sūnui jo išsirinktas ausines. A. su mama nebendrauja, sakė, kad neturi ką mamai pasakyti. Jai su vaiku kalbant apie atsakovę, vaikas būna nusiminęs, nenori apie ją kalbėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kt., tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (LAT 2005-10-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-492/2005). Nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais.

8. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio sesers ir kt.) atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

9. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. L. gimė (duomenys neskelbtini), yra atsakovų A. L. ir A. L. sūnus. Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)sprendimu A. L. ir A. L. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Taip pat sprendime nurodyta, jog nepilnamečio sūnaus A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su mama A. L., nepilnametės dukros A. L. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu A. L.. Dėl vaikų išlaikymo pareiškėjai susitarė geranoriškai.

10. vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad atsakovė A. L. telefonu nurodė, jog ji gyvena K.. Sūnus A. globėjos S. šeimoje gyvena nuo 7 metų, yra pripratęs, gerai jaučiasi. Siūlė sūnui važiuoti į K., tačiau jis atsisakė. Ji su sūnumi nebendrauja. Nurodė, kad sūnus ją ignoruoja, nenori bendrauti, todėl ir ji neberodo iniciatyvos. Per visą laikotarpį sūnui yra išsiuntusi 500 Eur, 300 Eur ir du kartus po 100 Eur. Atsakovė neprieštaravo, kad būtų kreiptasi į teismą dėl motinos valdžios ribojimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad A. L. nėra biologinis A. tėvas, o tik kai jie susituokė, sutiko įregistruoti tėvystę. Kai šeima išsiskyrė, nuo to laiko A.su A. nebepalaikė jokio ryšio, vaiko materialiai neišlaikė. Atsakovas A. L. nurodė, kad A. nėra jo biologinis vaikas, tik suteikė jam tėvystę. Atsakovas nurodė, kad A. pats auginti neketina, nes tai ne jo biologinis vaikas. R. S. nurodė, kad A. jų šeimoje gyvena nuo 1-os klasės (maždaug nuo 7 metų). Motina išvyko į K., sūnų paliko jos šeimoje. Ketverius metus motina nebuvo parvažiavusi, nesirūpino sūnumi, juo nesidomėjo, neskambino, neprisidėjo prie materialinio išlaikymo, nesveikino švenčių ir gimtadienio progomis. Apie motiną nebuvo jokių žinių. Motina gyvena K., turi šeimą, gyvenamą būstą, pastovų darbą. Nuo (duomenys neskelbtini)buvo nustatyta A. laikinoji globa R. S. šeimoje. Pratęsta nuo (duomenys neskelbtini). Kai reikėdavo pratęsti A.laikinosios globos terminą, globėja pati rūpindavosi dokumentų tvarkymu, skambindavo ir ieškodavo motinos. Globa buvo nustatyta tėvų prašymu, globėja jokių išmokų vaiko išlaikymui niekada negavo, A. rūpinosi iš savo asmeninių lėšų. Motina A. nepasiūlė važiuoti kartu, nors vaikas to norėjo. Po metų motina vėl grįžo į L., tai sužinojęs A. labai jaudinosi, išgyveno, bijojo važiuoti. Mama siūlė A. važiuoti kartu į K., tačiau jis nebesutiko. A. sakė nenori važiuoti į svetimą šalį, nenori gyventi su nauja motinos šeima. Mama turėjo stengti atkurti prarastą ryšį su sūnumi, tačiau, nepavykus atkurti santykio su vaiku, ji išvyko, A. toliau liko gyventi pas globėją. Nuo to laiko A. visiškai nebendrauja su mama, jai neskambina, nekalba apie ją, nenori nieko girdėti apie mamą. Motina pati nerodo jokios iniciatyvos bendrauti su vaiku, nerašo, neskambina, neprisideda prie jo materialinio išlaikymo. Tarp jų nėra jokio ryšio. Globėjai motina taip pat neskambina, nesidomi sūnumi. Vaiko situacijos vertinimo anketoje taip pat nurodyta, jog vaikas yra likęs be atstovo pagal įstatymą. A. L. yra suteikęs A. tėvystę, tačiau teigia, jog nėra jo biologinis tėvas. Tėvas su vaiku nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių. Motina gyvena K., pati vaiko auginti negali, nes tarp mamos ir sūnaus nebeliko tarpusavio ryšio, sūnus atsisako bendrauti su mama, nuo 7 metų gyvena globėjų šeimoje.

11. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisiu apsaugos skyriaus vaiko laikino apgyvendinimo akte nurodyta, jog, pritaikius vaiko laikinosios priežiūros priemonę, nepavyksta užtikrinti vaikui saugios aplinkos ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei, todėl A. L. laikinai apgyvendinamas R. S. šeimoje.

12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), leista paimti A. L. iš atsakovų. (duomenys neskelbtini)Šiaulių rajono savivaldybės mero potvarkiu dėl laikinosios globos (rūpybos), globos (rūpybos) vietos nustatymo, laikinojo globėjo (rūpintojo), turto administratoriaus skyrimo A. L., jam nustatyta laikinoji globa (rūpyba), laikinąja globėja (rūpintoja) ir turto administratore paskirta R. S.. Nutartyje taip pat nurodyta, jog A. L. sutinka, kad vaikas gali būti paimtas iš šeimos. A. L. nurodė, kad su A. L. susipažino kai vaikui jau buvo du metai ir jis nėra biologinis vaiko tėvas. Po pusantrų metų ji su vaiku išsikraustė iš jo namų ir daugiau vaiko nematė, nebendravo. Jis sutinka, kad vaikas gali būti paimtas iš šeimos.

13. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini)rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini)miesto direktoriaus įsakymu A. L. šeimai buvo paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima. (duomenys neskelbtini)į Šiaulių miesto Socialinių paslaugų centrą pokalbiui su socialiniais darbuotojais atvyko A. L., kuris paaiškino, kad jis nėra vaiko A. L. biologinis tėvas, tik jo motinos sutuoktinis. Jis nuo 2012 metų negyvena su vaiko motina ir nebendrauja su vaiku, nedalyvauja jo gyvenime, tarp jų nėra emocinio ryšio, yra svetimi vienas kitam. Jis yra sukūręs kitą šeimą, todėl A. L. negalėtų gyventi jo šeimoje ir ateityje neplanuoja savo nuomonės keisti. Socialiniams darbuotojams atsakovas paaiškino, kad jam jokios pagalbos paslaugų nereikia, nes tai nepadėtų pakeisti jo nuomonės ir sprendimo vaiko atžvilgiu. Vyras teigė, kad jis sutinka su neterminuotu tėvo valdžios ribojimu vaiko A. L. atžvilgiu. (duomenys neskelbtini)iš Skyriaus buvo gautas raštas, kuriame buvo nurodyta, kad vaiko tėvas A. L. nesutiko priimti mobiliosios komandos pagalbos. Nepilnamečiui A. L. paslaugos teikiamos (duomenys neskelbtini)savivaldybėje. (duomenys neskelbtini)buvo nuspręsta, kad taikyti atvejo vadybos procesą A. L. atžvilgiu yra netikslinga.

14. Kuršėnų šeimos namų rašte nurodyta, jog Kuršėnų šeimos namų Globos centras teikia bendrąsias socialines paslaugas (konsultavimą, informavimą ir esant poreikiui tarpininkavimą) globėjai (rūpintojai) R. S. ir jos globojamam (rūpintiniui) vaikui A. L.. R. S. su Globos centro specialistais bendrauja ir bendradarbiauja, esant poreikiui kreipiasi, konsultuojasi. Globėja reguliariai teikia informaciją globos koordinatorei apie vaiko poreikius ir jų tenkinimą. Globos centre nusiskundimų, ar pranešimų apie netinkamą globėjos pareigų vykdymą, negauta. A. L. tėvai vaiku nesidomi. Tėvas su vaiku nepalaiko jokio ryšio, mama du kartus per metus vaikui parašė žinutę per „messenger“ internetinę programą. Globėja su vaiko tėvais nebendrauja.

15. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini)vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, jog A. paaiškino, kad maždaug nuo 2015 metų gyvena rūpintojos R. ir A. S. šeimoje. Čia jis jaučiasi gerai, mylimas. Jų tarpusavio santykiai yra šilti ir draugiški. Juos vadina „baba“ ir seneliu. A. prie šeimos yra pripratęs, juos laiko savo šeima. Namuose jam sudarytos geros gyvenimo sąlygos, jomis yra patenkintas. Mama gyvena K.. Su ja labai retai bendrauja internetu. Susitikę buvo prieš daugiau nei 5 metus. Su tėvu paskutinį kartą bendravo prieš 4 metus. S. A. gyvena su tėvu, bet jie taip pat beveik nebendrauja. A. sutinka, kad jo tėvams būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia, nes jie jo neaugina daugiau nei dešimt metų, neteikia išlaikymo, nesidomi jo mokymusi, pasiekimais, laisvalaikiu. Jis sutinka, kad jam būtų nustatyta nuolatinė rūpyba, o R. S. būtu paskirta jo nuolatine rūpintoja.

16. Šiaulių (duomenys neskelbtini)gimnazijos 2025-01-28 rašte nurodyta, kad A. L. ugdymu ir mokymosi rezultatais domisi rūpintoja R. S., ji bendradarbiauja su klasės auklėtoja, atsiliepia į klasės auklėtojos skambučius, tikrina informaciją el. dienyne.

17. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovai su sūnumi A. L. nenori, negeba užmegzti ir palaikyti teigiamo, nuolatinio santykio, nesukuria jam saugios aplinkos, nesistengia, kad sūnus augtų kartu su jais. Atsakovams nutraukus santuoką, A. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama. Nuo tada atsakovas sūnumi nesirūpino, su juo nebendravo ir tai patvirtino teismo posėdyje, A. savo sūnumi nelaiko, emocinio ryšio tarp jų nėra. Atsakovas sutinka su neterminuotu tėvo valdžios ribojimu vaiko A. L. atžvilgiu. Teismo vertinimu, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo rūpinimosi vaiku. Bylos medžiagos duomenys taip pat patvirtino, jog (duomenys neskelbtini)atsakovams nutraukus santuoką, A. L. liko gyventi su mama, po to netrukus pradėjo gyventi R. S. šeimoje. Atsakovė sūnų palikusi L. draugės mamai, išvyko gyventi į K., ten sukūrė naują šeimą ir susilaukė dar vieno vaiko. Atsakovė nebendrauja su vaiku, juo nesidomi, nereaguoja į jai siunčiamą informaciją apie sūnaus pasiekimus, apdovanojimus, nesistengia dėl sūnaus gerovės. Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė taip pat yra nusišalinusi nuo sūnaus nuolatinės priežiūros, auklėjimo, neprisideda prie sūnaus nuolatinio aprūpinimo ir išlaikymo, kas vertintina kaip visiškas nesirūpinimas vaiku. Telefonu atsakovė skyriui paaiškino, jog neprieštarauja, kad skyrius kreiptųsi į teismą dėl motinos valdžios ribojimo ir nuolatinės globos A. nustatymo iki jo pilnametystės. Trečiojo asmens teigimu, atsakovė savo iniciatyva vaiku nesidomi, jie nesulaukdavo atsakovės reakcijos ir kai jai nusiųsdavo sūnaus diplomus, nuotraukas. Toks tėvų elgesys ir abejingumas sūnaus atžvilgiu daro ypatingą žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir formavimuisi. Abu tėvai prieštaravimų, jog būtų neterminuotai apribota jų valdžia sūnaus atžvilgiu, neišreiškė, institucijų pagalbos nepriėmė, o atsakovė teismo procesu nesidomėjo.

18. Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, jog nei vienas iš atsakovų neketina sūnaus auginti, juo rūpintis, abu tėvai su ieškiniu sutinka, atsakovė nesiruošia gyventi L., nei sūnaus parsivežti į K.. Atsakovai nesirūpina sūnaus poreikiais, ugdymu, lavinimu, tarp vaiko ir tėvų nebėra emocinio ryšio. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovų elgesys ateityje gali pakeisti, priešingai, atsakovai sutiko su reikalavimu, todėl atsakovams neterminuotai apribotina tėvų valdžia nepilnamečio sūnaus A. L. atžvilgiu (CPK 178, 185 straipsniai, CK 3.180 straipsnis).

19. Išaiškintina atsakovams, kad jie gali kreiptis į teismą dėl apribojimo panaikinimo, pateikdami įrodymus, jog aplinkybės, dėl kurių tėvų valdžios apribojimas buvo nustatytas, išnyko (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnis).

20. Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

21. Išaiškintina atsakovams, jog apribojus tėvų valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

22. Apribojus tėvų valdžią, teismo sprendimu nustatytina vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CPK 407 straipsnis). Ieškovas prašo A. L. gyvenamąją vietą nustatyti su R. S., kuri sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog R. S. A. L. augina nuo septynerių metų, jį išlaiko, juo rūpinasi. A. L. ją ir jos sutuoktinį laiko seneliais, vadina „baba“ ir seneliu, laiko juos savo šeima. R. S. domini vaiko mokymosi rezultatais, bendrauja su mokytojais, geranoriškai bendrauja su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, priima pagalbą, nėra nustatyta vaiko teisių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, A. L. gyvenamoji vieta nustatytina R. S. iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl, apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką (CK 3.195 str.). Ieškovas prašo priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovės A. L. po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš atsakovo A. L. išlaikymas sūnui po 100 Eur buvo priteistas santuokos nutraukimo byloje 2019 m. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis klausimas nebesprendžiamas.

24. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (LAT 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekį uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Ieškovas tokio išlaikymo dydžio paprašė dėl to, kad iš tėvo buvo priteistas 100 Eur išlaikymas, todėl jo nedidino.

25. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė gyvena K. (nuo 2019-06-20 deklaravo išvykimą į K.), yra sukūrusi naują šeimą ir augina dar vieną vaiką. Informacijos apie jos gaunamas pajamas teismui nepateikta. Lietuvoje atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi. (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi pareigą išlaikyti savo vaiką iš atsakovės priteistinas po 100,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymas sūnui A. L. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2025-04-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.3 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai, CPK 376 straipsnis).

26. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

27. Nustatyti, kad rūpintoja išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.

28. Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo (už neturtinį reikalavimą) yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei. Atsakovei buvo suteikta nemokama teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir kitos išlaidos nepriteistinos ir iš atsakovo, įvertinus jo procesinį elgesį proceso metu (CPK 80 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 88, 96 straipsniai).

29. Teismo iniciatyva pradėtinas nepilnamečio vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo procesas (CPK 496¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 282, 376, 406, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., gim. (duomenys neskelbtini), (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025-04-28 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad rūpintoja išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.

Nustatyti A. L. gyvenamąją vietą R. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., šeimoje iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Nepriteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Pradėti rūpybos nustatymo procesą.

Sprendimo nuorašą per 3 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Edita Kavaliauskienė