Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Valantino, teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) 2013-09-24 nutarimas Nr. 59-208 netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2011-12-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 300 str. 2 d. (4 veikos), 300 str. 1 d. (3 veikos), 228 str. 2 d. (7 veikos), 182 str. 1 d., 182 str. 2 d. (3 veikos), 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (2 veikos), 22 str., 182 str. 2 d., 3 str., 47 str. 1, 2, 3 d. 4 p., 5 d., 54 str. 3 d., 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. ir skirta 300 MGL bauda. 2012-06-20 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2011-12-30 nuosprendis pakeistas – A. R. nuteistas pagal BK 300 str. 2 d. (4 veikos), 228 str. 2 d. (7 veikos), 182 str. 2 d. (3 veikos), 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., paskiriant jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Bausmės vykdymo pradžia: 2012-07-21.

Bausmės vykdymo pabaiga: 2015-07-21.

1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2013-07-21.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-24 nutartimi netenkino A. R. skundo dėl aukščiau nurodyto Komisijos nutarimo panaikinimo. Teismas nurodė, kad šiuo metu nuteistasis neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies - virš 1 metų, dėl įvykdyto nusikaltimo proceso metu neprisipažino, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, bet ir skatintas už gerą elgesį nebuvo, todėl bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., tarp kurių yra siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, negali būti pasiekti šiuo metu taikant nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

charakteristiką. Taip pat teismas neįvertino daugelio itin didelę reikšmę turinčių aplinkybių, būtent : kad nuteistasis yra įvykdęs socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, ieškinių nėra, nėra priklausomas nuo psichotropinių medžiagų, turi ateities tikslų, kurių sieks ir stengsis įgyvendinti. Nuteistasis pažymi, kad jo socialiniai ryšiai yra glaudūs, jis yra nuolat lankomas artimųjų, bendrauja su jais laiškais, telefonu. A. R. įkalinimo įstaigoje dirba kirpėju, jo pakarotino nusikalstamumo rizika yra žema – 10 balų. Pasak nuteistojo, visos šios aplinkybės patvirtina, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos. O šio instituto netaikymas vien analizuojant bausmės pobūdį prieštarautų įstatymo reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams bei tikslams.

Pasak nuteistojo, teismas be jokio teisinio pagrindo ėmė remtis jo padarytu nusikaltimu, tačiau jokio dėmesio neskyrė reabilitacijos pažangai ir jo elgesiui, jo charakterio bruožams. Nusikaltimo pobūdis bei pavojingumo laipsnis yra vienas iš bausmės skyrimo pagrindų, kuriuo buvo vadovaujamasi jam skiriant bausmę nuosprendžiu. Šios kategorijos nėra numatytos BVK 7 skirsnyje. Nusikaltimo pavojingumo laipsnio kategorija jau realizuota jam skiriant bausmę ir jam jos nemažai atlikus. Teismas, nustatinėdamas faktines aplinkybes, neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų lengviau adaptuotis laisvėje: teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad jis savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę. Atlikus teisės pažeidėjo įvertinimą OASys, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema (10 - balų).

Nuteistasis pažymi, kad teismo nutartyje kalbama yra tik tai apie tai, už ką jis buvo nuteistas, neatsižvelgiant į kitas svarbias teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes. Nuteistojo nuomone, teismas nenurodė nei vieno argumento ir nei vienos priežasties, dėl ko jo atžvilgiu priėmė neigiamą sprendimą. Teismas nurodė tik savo nuomonę, manymą, kad būdamas laisvėje A. R. nusikals. Taip pat teismas nurodė, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą. Su pastaruoju teiginiu nuteistasis nesutinka, akcentuodamas, kad jo atžvilgiu BK 41 str. numatyti bausmės tikslai yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Jis nubaustas ir yra atlikęs įstatymo nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigų. Bausmės paskyrimo pats faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį visam gyvenimui, jis padarė kategorišką ir tvirtą išvadą, jog ateityje niekada nenusikals. Jo teigiamas elgesys pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje jam nėra priimtinas. Savo ir šeimos gyvenimo tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Mano, kad keičiant jo elgesį į gerąją pusę labiau padėtų teigiama aplinka (žmona, vaikai, darbas ir t.t.), o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 „Dėl Europos visuomeninu sankcijų ir priemonių taisyklių". Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijoje Nr. R(99)22 „Dėl kalėjimų perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo", pažymima, kad taikant visuomeninės sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į elektroninį monitoringą, platesnį jo taikymą. Pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Jo atveju nėra jokių svarių aplinkybių, patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę nuteistasis įrodė, jog bausmės paskirtis yra jau realizuota. A. R. pažymi, kad kitas toje pačioje byloje nuteistas asmuo jau seniai yra paleistas lygtinai. Nuteistojo teigimu, jis atitinka visas įstatymo numatytas sąlygas: atliko reikiamą bausmės dalį, įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra itin žema (10 balų), jis palaiko socialinius ryšius su šeima. Tačiau teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vadovavosi tik BK 41 str. 2 d. numatytais bausmės tikslais, prioritetą suteikdamas nubaudimo tikslui. Nors, pasak nuteistojo, šiuo atveju pirmenybė turėtų būti suteikiama resocializacijos tikslui. Tokią jo išvadą patvirtina ir galiojantys nacionaliniai bei tarptautiniai teisės aktai. Paleistas anksčiau laiko nuteistasis galėtų būti su šeima ir lengviau integruotis į visuomenę. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė skundą tenkinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal BVK 157 str. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

A. R. atitinka aukščiau nurodytą formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijų, kadangi atliko atitinkamą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. R. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“ programoje, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš atėmimo vietų lygtinai“ programoje, lanko socialinio orientavimo bei teisinio švietimo užsiėmimus. A. R. turi spec. vidurinį išsilavinimą, techniko mechaniko specialybę. Taip pat mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, siekdamas įgyti staliaus specialybę. Pataisos namuose dirba ūkio aptarnavimo brigadoje - kirpėju. Nuteistasis gauna atlyginimą, finansiškai remia žmoną, motiną. Jo gaunamų lėšų pakanka būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad nusikalstamo elgesio rizika vertinama 10 balų, kaip žema (0-40 balų). A. R. yra motyvuotas dirbti laisvėje ir planuoja įsidarbinti savo personalinėje įmonėje. Yra gauti šią informaciją patvirtinantys dokumentai. Jo socialiniai ryšiai yra glaudūs, palaikomi laiškais, telefonu. Pasimatymų metu lankomas žmonos, sūnaus, brolio, motinos. Paleidimo atveju planuoja gyventi pas žmoną. 2013-08-14 išvadoje dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos galimybės nurodoma, kad A. R. ateities planai yra pakankamai konkretūs, susiję su darbine veikla, kurią turi jau numatęs, šeimos rūpinimusi. Artimiausioje perspektyvoje tikėtina pakankamai gera integracija bei maža tikimybė, kad jis nesilaikys paskirtų įpareigojimų.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad A. R. padarė tinkamas išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, todėl ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kartu apygardos teismas pažymi, kad skirdamas A. R. griežčiausią bausmės rūšį, teismas jau atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Tuo tarpu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Šiuo atveju reikėtų akcentuoti tai, kad A. R. įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei 2013-03-28 nutarimu Nr. 58-6 Komisijos jam pateiktas rekomendacijas dėl jo socialinės reabilitacijos bei nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, yra charakterizuojamas teigiamai, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, anksčiau teistas nebuvo. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis A. R. 2013-07-21 atliko BVK 157 str. 2 d. 1 p. įstatymo leidėjo numatytą minimalią jam paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės dalį, t. y. 1/3, tad sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą apylinkės teismas nepagrįstai akcentavo didelę jam paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013-09-24 nutarimo Nr. 59-208 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutarties argumentacija dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo A. R. atžvilgiu nėra pakankama, tad pastaroji nutartis naikintina, priimant dėl skundo naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą :

taikyti nuteistajam A. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos prieš 1 metų 8 mėnesių ir 1d. terminą nustatant nuteistajam šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones:

sumokėti 15 MGL dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, paramos fondą iki 2014-03-20;neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2015 07 21.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.