Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Telšiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-03-03 Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 149 str. 4 d. – 6 m. laisvės atėmimo, 2012-12-21 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 1 m. 10 mėn. 16 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2014-10-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2017 m. gegužės 5 d., apie 22 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – sutuoktine A. M. metu, tyčia dešine koja spyrė nukentėjusiajai A. M. į galvą, po to tyčia ją pastūmė, ko pasekoje nukentėjusioji A. M. veidu atsitrenkė į veidrodį, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. M. sumušimus su patinimais ir poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje ir dešinės akies – skruosto srityje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. M. sveikatą ir sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino. Parodė, kad 2017-05-05 grįžo namo neblaivus ir atsigulė į lovą šalia žmonos. Žmona liepė jam gultis į kitą lovą, todėl jis supyko ir trenkė jai koja į galvą. Taip pat jis pastūmė A. M. koridoriuje. Dėl šių poelgių kaltas alkoholis. Ketina spręsti problemas dėl alkoholio. Kartu su žmona santuokoje gyvena 5 metus. Turi vieną mažametį vaiką, žmona laukiasi dar vieno vaiko. Dirba Kaune. Žmona nedirba, o butas kuriame gyvena šeima, priklauso žmonos motinai. Žmonos A. M. atsiprašė, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusiosios A. M. apklausos protokolu nustatyta, kad A. M. yra jos sutuoktinis, jie kartu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), turi sūnų, taip pat šiuo metu ji laukiasi antro vaiko. 2017-05-05 apie 22.30 val. vyras A. M. grįžo namo neblaivus. Kadangi paskutiniu metu vyras dažnai vartoja alkoholį (iki įvykio gėrė keturias paras), ji jam lovą paklojo virtuvėje, o pati buvo atsigulusi miegoti kambaryje, tačiau vyras atėjo į kambarį ir atsigulė šalia. Ji atsikėlė, atsisėdo ant lovos ir liepė vyrui eiti miegoti į virtuvę. Tada vyras jai koja spyrė į veidą, pataikė į dešinės akies sritį. Nuo suduoto smūgio jautė fizinį skausmą bei dešinės akies srityje atsirado kraujosruva. Po suduoto smūgio ji nuėjo į virtuvę, tačiau vyras pradėjo ją varyti iš virtuvės ir ją pastūmė, o ji veidu atsitrenkė į koridoriuje buvusį veidrodį, ko pasekoje jai ištino kairys antakis ir ji jautė fizinį skausmą. Po to kai vyras jai įspyrė, jis atėmė iš jos telefoną, kad ji negalėtų paskambinti į policiją. 2017-05-07 vyras anksti ryte vėl iš namų išėjo, namo grįžo neblaivus apie 18.30 val. Ji nenorėdama jo neblaivais įleisti į namus, jam pasakė, kad grįžtų ten iš kur atėjo, tačiau vyras, norėdamas įeiti į butą, ją nuo durų nustūmė ir įėjo į butą. Ji nuėjo į balkoną ir išvietė policiją. (b. l. 29-30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1228/2017 (02) nustatyta, kad A. M. padaryti sumušimai su patinimu ir poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje pusėje ir dešinės akies – skruosto srityje. Dešinės akies – skruosto srities sumušimas padarytas smūgiuojant kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina įspyrus koja, o kaktos kairės pusės sumušimas susidarė nuo traumuojančio kontakto su kietu buku daiktu ar plokštuma, tikėtina griūvant ir atsitrenkiant į veidrodį. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 36).

2017-05-07 Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VPS PB patrulės E. I. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2017-05-07 apie 19.25 val. pagal gautą pranešimą nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) pareiškėja A. M., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad grįžęs namo neblaivus sutuoktinis A. M. prieš ją smurtavo, grasino susidorojimu. A. M. dešinės akies srityje matėsi kraujosruva, o kairiojo antakio srityje – patinimas (b. l. 9-12).

2017-05-07 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16).

2017-05-07 asmens blaivumo testu nustatyta, kad 2017-05-07 19.57 val. A. M. nustatytas 2,58 prom. girtumas (b. l. 45).

A. M. savo kaltę dėl BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Kaltinamasis nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Pripažino, kad naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę A. M., t. y. dešine koja spyrė nukentėjusiajai A. M. į galvą, po to ją pastūmė, ko pasekoje nukentėjusioji A. M. veidu atsitrenkė į veidrodį. Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios A. M. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, 2017-05-07 tarnybinis pranešimas, 2017-05-07 apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys duomenys. Neabejotina, kad A. M. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad A. M. 2017 m. gegužės 5 d., apie 22 val. 30 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia koja spirdamas A. M. į galvą ir tyčia ją pastumdamas, nežymiai sutrikdė nukentėjusios A. M. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas smurtavo prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant. A. M. tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei – sutuoktinei A. M., todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). A. M. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

A. M. padarė nesunkią baigtą nusikalstamą veiką, kuria kėsinamasi į itin svarbią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – žmogaus sveikatą. Veika padaryta tiesioginės tyčios kaltės forma. A. M. dirba (b. l. 82), Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 91), baustas administracine tvarka (b. l. 83-87), teistas (b. l. 73-77) ir veiką už kurią teisiamas padarė neišnykus teistumui po bausmės atlikimo pagal 2009-03-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad A. M. tyčinį nusikaltimą padarė esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, o ankstesniu nuosprendžiu kaltinamajam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė kaltinamojo polinkio nusikalsti iš esmės nepakeitė, į tai, kad kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka, teismas sprendžia, kad dėl paminėtų aplinkybių visumos A. M. skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, atitinkamai parenkant jos dydį, artimą minimaliam.

Kadangi A. M. kaltu pilnai prisipažino, ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ str., jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. M. nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, turi mažametį vaiką, yra vedęs, žmona A. M. laukiasi antro vaiko, yra vienintelis šeimos maitintojas, todėl darytina išvada, kad realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas padarytų didelę neigiamą įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netektų galimybės dirbti ir išlaikyti savo šeimą. Atsižvelgiant į tai, į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį, manytina, jog bausmės tikslai A. M. atžvilgiu dar gali būti pasiekti atidedant paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu, paskiriant A. M. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas.

A. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas nuo 2017-05-07 19.40 val. iki 2017-05-09 13.01 val., todėl laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, paliktina galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma A. M. atstovavimui byloje sudaro 49,22 Eur. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–322/2014). Nagrinėjamu atveju A. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 9 p., todėl atsižvelgiant į išdėstytą, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. M. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. M. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. M. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant A. M.:

nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., 72² str., A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per 7 (septynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-07 19.40 val. iki 2017-05-09 13.01 val.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo A. M. atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.