- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-433-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- R. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2158-1031/2021 pagal ieškovės NEO Finance, AB ieškinį atsakovui R. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, akcinė bendrovė (toliau – AB) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. A. 1200,00 Eur negrąžinto kredito, 97,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2021-01-26 – vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 19,57 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžintos 1200,00 Eur vartojimo kredito sumos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023-08-19, 157,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-09-20 iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 19,57 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą sumą 1200,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-08-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB ir atsakovas R. A. 2020-08-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K253060415 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1200,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (kredito grąžinimo termino pabaiga – 2023-08-19), ir atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti visus sutartyje nustatytus mokesčius: 395,88 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma numatyta Specialiosiose sąlygose – 19,57 procentai) ir 157,99 Eur tarpininkavimo mokestį nustatyta tvarka ir terminais, viso sumokant 1753,87 Eur sumą (bendra vartojimo kredito metinė norma 30,06 proc.). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė 2021-01-20 atsakovui siųstu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2021-01-26. Atsakovas įsiskolinimo nepadengė ir liko skolingas ieškovei 1200,00 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 97,68 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki 2021-01-26 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos ir visą 157,99 Eur tarpininkavimo mokestį. Pažeidus sutarties sąlygas, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3,37 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, ir 19,57 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kreditą sumą 1200,00 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2023-08-19 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
3. Atsakovui R. A. procesiniai dokumentai įteikti 2021-02-23 asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas priėmė teismo sprendimą už akių, formaliai vertindamas byloje esančius ieškovės pateikus įrodymus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo pradžios) 2020-08-19 vartojimo kredito sutarties Nr. K253060415 bendrųjų sąlygų 6.1. punktą nustatantį, kad „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal Grafiką“.
5. Priteisė iš atsakovo R. A. ieškovei NEO Finance, AB 1200,00 Eur negrąžintą kreditą, 97,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 19,57 procentų dydžio negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo negrąžintos 1200,00 Eur vartojimo kredito sumos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021-01-26 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-08-19) neviršijant 298,2 Eur sumos, 157,99 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1455,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. vasario 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 232,46 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą Sutartį teismas kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį. Teismas vertino, kad atsakovas byloje atsiliepimo neteikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių ir kredito sutarties nutraukimo neginčijo, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 1200,00 Eur negrąžintas kreditas bei 97,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos – 2021-01-26.
7. Kadangi Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, teismas pripažino, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku. Tačiau vertindamas ieškovės prašomas negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 19,57 procentais), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos – 1200,00 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atitinkamai ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius), lygias 19,57 proc. dydžio sutartinėms (pelno) palūkanoms nuo negrąžintos paskolos sumos nuo sumos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023-08-19, teismas tenkino iš dalies, neviršijant likusios nesumokėtos ir nepriteistos Sutartyje numatytų palūkanų dalies, t. y. 298,2 Eur (395,88 Eur – 97,68 Eur).
8. Vartojimo kredito sutartimi atsakovas sutiko mokėti 157,99 Eur tarpininkavimo mokestį. Tokia pati tarpininkavimo mokesčio suma yra nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose ir ieškovės parengtoje standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, išdėstant šią sumą 36 mėnesiams. Teismas, atsižvelgdamas į tai, priteisė ieškovei iš atsakovo 157,99 Eur tarpininkavimo mokestį.
9. Teismas, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatyta sąlygą, pagal kurią „Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti Mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos Mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi Vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal Grafiką“, kuria remiantis ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 3,37 Eur kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020-09-20) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) bei 19,57 procentų kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1200,00 Eur, skaičiuojamas nuo Sutarties termino pabaigos (2023-08-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos“, vertino kaip nustatančią neproporcingai dideles netesybas vartotojui už sutarties pažeidimą, nes pastato vartotoją į mažiau palankią padėtį, lyginant su nacionalinės teisės normomis, dėl to Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte nustatytą sąlygą pripažino nesąžininga bei negaliojančia ab initio (nuo pradžių). Iš Sutarties turinio teismas nenustatė, kad, panaikinus Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punkte nustatytą sąlygą kaip nesąžiningą, būtų negalima vykdyti likusios Sutarties dalies. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė ieškinio dalį dėl 3,37 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2020-09-20) iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-01-26) bei 19,57 procentų kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1200,00 Eur, skaičiuojamų nuo Sutarties termino pabaigos (2023-08-19) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmetė.
10. Laiku atsakovui neatsiskaičius su ieškove, teismas priteisė ieškovei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanos nuo priteistos 1455,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2021-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo R. A. 19,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1200,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-08-19). Taip pat prašo priteisti apeliantei, NEO Finance, AB iš atsakovo, R. A. 233,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Likusią skundžiamo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo R. A. 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliantė nurodo, jog be suteikto vartojimo kredito sumos, atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantei Sutarties 1.8. punkte apibrėžtą vartojimo kredito mokestį: mokėjimo (pelno) palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (Sutarties 2.1., 5.2., 5.4. punktai). Apeliantė pažymi, kad Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta Paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas.
11.2. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni vartojimo kredito davėjo patirti nuostoliai. Šiuo atveju, atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė. Atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalis nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Taigi, nagrinėjamu atveju nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Teismas Sprendime nepagrįstai pakeitė apeliantės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
14. Byloje nustatyta, kad ieškovė – tarpusavio skolinimo platformos operatorius NEO Finance, AB ir atsakovas R. A. 2020-08-19 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K253060415, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1200,00 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (kredito grąžinimo termino pabaiga – 2023-08-19), atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti visus sutartyje nustatytus mokesčius: 395,88 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma numatyta Specialiosiose sąlygose – 19,57 procentai) ir 157,99 Eur tarpininkavimo mokestį nustatyta tvarka ir terminais, viso sumokant 1753,87 Eur sumą (bendra vartojimo kredito metinė norma 30,06 proc.). Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų bei nereaguojant į ieškovės siųstus raginimo laiškus, ieškovė 2021-01-20 atsakovui siųstu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2021-01-26.
15. Apeliaciniu skundu skundžiama sprendimo už akių dalis, kuria teismas nusprendė pakeisti ieškovės ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką ir atmetė ieškovės reikalavimą dėl 19,57 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1200,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023-08-19).
16. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
17. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
18. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021 m. sausio 26 d. vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu, todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Sutiktina su apeliante, kad aptartas kasacinio teismo išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nemokėjo įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką, todėl ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai, t. y. ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Negautų pajamų skaičiavimas nuo negrąžintos kredito dalies yra pagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike, kadangi sutarties sąlygos nenumato galimybės skaičiuoti palūkanas nuo fiksuotos sumos, priešingai – numato galimybę skaičiuoti nuo esamo vartojimo kredito likučio dydžio pagal mokėjimo planą (grafiką). Kartu pažymėtina, kad ieškovė neįrodė, jog jos patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
22. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
23. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių paskaičiavimų, kiek negautų pajamų ji tikėjosi gauti konkrečiais mėnesiais. Apeliantė remiasi tuo, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, taip pat sutartyje šalys susitarė dėl 19,57 proc. metinių palūkanų normos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to pritartina pirmosios instancijos išvadai, jog šiuo atveju, apeliantei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) procentine išraiška už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos apeliantei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Pažymėtina, jog, vartojimo kredito sutarties punktų nuostatos, suteikiančios vartojimo kredito gavėjui teisę grąžinti dalį ar visą vartojimo kreditą anksčiau numatyto termino ir pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, leidžia teismui spręsti, kad apeliantė, sudarydama sutartį, negalėjo pagrįstai tikėtis, kad 19,57 proc. dydžio mokėjimo pelno palūkanos jai bus mokamos iki sutarties termino pabaigos.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė iš esmės prašo 19,57 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų, kurios buvo nustatytos sutartyje, jas įvardindama kaip negautas pajamas (nuostolius). t. y. apeliantė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovės mokėtinas 19,57 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Pažymėtina, kad sutartyje šalių sulygtas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis savaime netampa nuostolių dydžiu, todėl nuostolių dydį nagrinėjamu atveju reikia įrodyti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju ieškovė, sudarydama sutartį su atsakovu, negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jai toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) negali būti grindžiamos ieškovės ir atsakovo sudaryta (ir nutraukta) Sutartimi, nes peržengia jos galiojimo laike (jei Sutartis būtų buvusi tinkamai vykdoma) ribas – ieškovė prašo priteisti negautas pajamas už laikotarpį po Sutartyje nustatyto termino pabaigos. Savo ruožtu atsakovo prievolė mokėti pelno palūkanas baigėsi pradinei kreditorei nutraukus Sutartį.
26. Ieškovės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad, atsakovui Sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, pradinė kreditorė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 19,57 proc. metinėmis palūkanomis. Reikšminga ir tai, kad ieškovei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Ieškovė turėjo įrodyti, kad pradinė kreditorė būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (19,57 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
27. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovei nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.
28. Nors pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius), lygias 19,57 proc. dydžio sutartinėms (pelno) palūkanoms nuo negrąžintos paskolos sumos nuo sumos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2023-08-19, tenkino iš dalies, neviršijant likusios nesumokėtos ir nepriteistos Sutartyje numatytų palūkanų dalies, t. y. 298,2 Eur (395,88 Eur – 97,68 Eur), atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kita šalis nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo neteikė, o bloginti apeliantės padėties negalima, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.