- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- 1-1586-963/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47932-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. rugpjūčio 6 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 72¹ straipsniu, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas keturis mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. R. ir devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:
jis 2024 m. gruodžio 8 d., 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį savo sutuoktinei R. R., pataikydamas į kairę akį, ko pasekoje ji praradusi sąmonę parkrito ant žemės, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą apie kairę akį ir kairio skruosto srityje bei dešinės pusės VII šonkaulio nugarinio galo lūžį su nežymiu šoniniu poslinkiu, kuris sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. pripažino kaltę visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nurodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, dėl ko nepamena visų įvykio aplinkybių. Pripažįsta visas jam pareikšto kaltinimo aplinkybes. Su sutuoktine R. R. susitaikė, ši jam pretenzijų neturi. Su sutuoktine sutaria gerai, ji sveikatos problemų šiuo metu neturi.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorui ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusioji R. R., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d., tikslaus laiko nepamena, bet galimai apie 21.30 val., grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kai namuose buvo jos vyras V. K., kuris miegojo. Tačiau jai atėjus į kambarį, maždaug už 10 min. vyras pabudo. Pastebėjo, kad jis buvo stipriai neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko, nurodyti negali. Konflikto metu vyras namuose ėmė stumdyti daiktus, kuriuos vis stengėsi grąžinti į vietas. Tada visas konfliktas persikėlė į virtuvę, jie toliau žodžiu konfliktavo, kuomet vyras iš dešinės rankos kumščio vieną kartą trenkė į veido sritį, pataikydamas į kairę akį. Nuo smūgio prarado sąmonę ir parkrito ant žemės. Po kiek laiko pabudo savo lovoje. Į lovą galimai ją nunešė vyras su sūnumi, kuris konflikto metu buvo kitame kambaryje. Kiek laiko buvo praradusi sąmonę, negali nurodyti. Pabudusi juto skausmą nosies srityje, ties kaire akimi, pakaušyje, nugarinėje kaklo dalyje. Taip pat juto skausmą dešinės pusės šonkaulių srityje, galimai krisdama susitrenkė. Šonkaulis buvo lūžęs lapkričio 15 d., tačiau tai nesusiję su konfliktu su vyru. Šonkaulį susilaužė krisdama nuo stalo. Kai pabudo namuose, jau buvo greitoji pagalba, medikai ją apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninę. Nepamena, kad būtų bendravusi su policijos pareigūnais. Su vyru bendrą ūkį veda 15 m., gyvena viename bute. Su vyru sutaria gerai, tačiau kartais pasitaiko žodinių konfliktų. Anksčiau vyras jos nėra mušęs, kas jam atsitiko šį kartą, nežino. Šio konflikto metu ji prieš vyrą neatliko jokių fizinių veiksmų, daiktų namuose nemėtė, visas įvykio aplinkybes pamena gerai iki smūgio. Sūnus konflikto nematė ir vargu ar ką girdėjo, nes buvo savo kambaryje užsidėjęs ausines. Savo vyro nebijo, jam už tokį elgesį atleidžia (1 t., b. l. 21-24).
Papildomai apklausiama nukentėjusioji R. R. parodė, kad šiuo metu su sutuoktiniu V. ji palaiko ryšį telefonu abiejų sutarimu, taip pat kartais netikėtai susitinka lauke, kai jis grįžta iš darbo. Tačiau šiuo metu kartu negyvena, jis gyvena pas savo mamą, laikosi kardomosios priemonės gyventi skyriumi. 2025 m. kovo 30 d. V. buvo atėjęs į namus pasveikinti jos dukters su gimtadieniu, jis atėjo pats ją iš anksto apie tai informavęs, ji sutiko, kad jis ateitų ir pati jį įsileido. Švenčiant dukters gimtadienį V. tiesiog užmigo, ji jo nežadino, leido jam pasilikti, tuomet ir atvyko policijos pareigūnai patikrinti. Su V. jie sutaria gerai, nesipyksta, ji jo nebijo, po paskutinio konflikto, kuomet buvo atvykusi policija, jie nebesipyksta, susitaikė, ji jam jokių pretenzijų neturi, norėtų, kad V. paskirta kardomoji priemonė - gyventi skyriumi būtu panaikinta, kad šis galėtų grįžti namo ir gyventi su šeima. Dėl ko 2024 m. gruodžio 8 d., apie 21.30 val., sukonfliktavo su V. nepamena, šiai dienai negali įvardyti kokius veiksmus atliko V. jos atžvilgiu, negali nurodyti, ar V. jai trenkė, ar kitaip prieš ją smurtavo, taip pat negali nurodyti kokius sužalojimus tuo metu patyrė bei ar buvo patyrusi fizinį skausmą, nes nebeprisimena įvykio aplinkybių, viskas įvyko senai. Gali pasakyti, kad konflikto metu, 2024 m. gruodžio 8 d., apie 21.30 val., V. jai šonkaulių nesulaužė, šonkauliai jai buvo lūžę jau prieš tai, tačiau negali nurodyti datos kada tai įvyko, nepamena. Nežino, kodėl sūnus apklausos metu nurodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. nebuvo išėjusi iš namų ir visą dieną jose praleido. Tiksliai nepamena, bet tą dieną ji buvo išėjusi į svečius, sūnus šios aplinkybės galėjo nežinoti, nes leido laiką savo kambaryje prie kompiuterio (1 t., b. l. 27-30),
Liudytojas I. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp mamos R. R. ir sutuoktinio V. K. įvyko žodinis konfliktas, po kurio V. K. pastūmė R. R. bei sudavė su alkūne į veidą, daugiau jis nematė, jis tuo metu buvo savo kambaryje ir, kai išgirdo triukšmą bei konfliktą, užėjo pas mamą į jos kambarį, pamatė, kad ji gulėjo ant grindų ir negalėjo nei pasisukti nei atsikelti. Jis padėjo jai atsikelti ir paguldė ją į lovą. Ji jam pasakė, kad jai skauda nugara, rankos, šonkauliai, gerklė, veidas, ant veido buvo guzas. Mama buvo neblaivi, o patėvis dar daugiau išgėręs. Mama jam pasakė, kad patėvis jai trenkė, ji pargriuvo. Jis to nematė, nes buvo savo kambaryje. Jie dažnai konfliktuoja, ankščiau policija buvo kviesta dėl smurto (1 t., b. l. 60-62).
Papildomai apklausiamas liudytojas I. Z. parodė, kad 2024 m. gruodžio 8 d. buvo namuose, taip pat namuose buvo ir jo mama su patėviu, jie tą dieną iš namų nebuvo išėję. Dienos metu abu pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Pirmiausia jie laiko leido virtuvėje, kai apie 15-16 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau dėl ko jie konfliktavo, nepamena. Konflikto metu jis taip pat buvo virtuvėje ir matė, kai mama patėviui vieną kartą iš kumščio trenkė į galvos sritį, į kurią vietą pataikė, negali nurodyti, nepamena. Po šio smūgio jo patėvis iš savo alkūnės trenkė mamai į veido sritį pataikydamas į smakrą. Po šio smūgio mama nuo kėdės nuvirto ant žemės. Kartu nuvirto ir stalas, tačiau jis ant mamos neužkrito. Ar mama virsdama susitrenkė galvą, nematė, tačiau skundėsi, kad skauda nugarą. Kai mama nuvirto ant žemės, jis patėvį pargriovė ant žemės, kad šis nebepultų mamos ir laikė jį, kol šis nusiramino. Kai patėvis nusiramino, jis jį paleido ir padėjo mamai atsistoti. Tuomet mama nuėjo į vonios kambarį, patėvis išėjo į miegamąjį, o jis liko tvarkyti virtuvę. Sutvarkęs virtuvę, nuėjo į savo kambarį. Tada apie 22.00-23.00 val., tikslaus laiko nepamena, jis išgirdo, kad jį kažkas šaukia, todėl nuėjo į mamos miegamąjį pažiūrėti, kas vyksta. Atėjęs į miegamąjį, pamatė, kad mama guli ant grindų, o patėvis stovėjo šalia mamos ir ant jos šaukė. Jam atėjus, jis iš miegamojo išėjo į virtuvę. Mama gulėdama ant žemės nurodė, kad jai trenkė patėvis į smakrą, ji negalėjo atsikelti, skundėsi, kad skauda galvą ir nugarą. Tada dar pasakė, kad patėvis į ją metė medinę dekoraciją ir pataikė į galvos sritį, veidą. Jis mamai padėjo atsikelti nuo žemės ir atsigulti į lovą, tada iškvietė greitąją pagalbą. Patėvis tuo metu pasišalino iš namų, kur jis buvo išėjęs, nežino, tačiau, kai į namus atvyko policija, patėvis grįžo. Po šių dviejų konfliktų tarp mamos ir patėvio, ant mamos veido, ties kairiuoju skruostu, buvo kraujosruva, tačiau nematė jokių kraujuojančių žaizdų, taip pat nepastebėjo daugiau jokių akivaizdžių sužalojimų. Ant patėvio kūno akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Žino, kad jo mamai, maždaug prieš pusmetį, tikslios datos nepamena, buvo lūžę šonkauliai, nes ji parvirto vonioje ir susitrenkė. Taip pat buvo dar vienas atvejis, kai mamai šonkauliai lūžo per tą pačią vietą, tačiau kada tai įvyko ir kokiomis aplinkybėmis, nepamena, tai įvyko prieš 2024 m. gruodžio 8 d. konfliktą. Būna, kad mama su patėviu žodžiu konfliktuoja, tačiau yra buvę atvejų, kad jie vienas prieš kitą smurtavo (1 t., b. l. 63-66).
2024 m. gruodžio 8 d. ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2024 m. gruodžio 8 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), tarp R. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir sutuoktinio V. K., gim. (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, po kurio V. K. sumušė sugyventinę R. R., sužalojo ją bei sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 4-11).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2024 m. gruodžio 8 d., apie 22.02 val., atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas 10 aukštų namas, sujungtas su 5 aukštų namu, kuris pažymėtas namo numeriu (duomenys neskelbtini). Namas turi 7 laiptines. Į įvykio vietą patenkama pro 4-tą laiptinę, virš durų pažymėta butų numeracija nuo 1 - 40. Pro laiptinės duris patenkama į bendro naudojimo laiptinę, kurioje yra liftas. Liftu pakilus į 9 aukštą ir užlipus į 10 aukštą, po kaire puse matomos juodos spalvos šarvuotos duris, kurios nėra paženklintos buto numeriu. Pro duris patenkama į Nr. (duomenys neskelbtini) buto prieškambarį. Butas sudarytas iš dviejų kambarių, holo, virtuvės, vonios ir WC kambario. Iš prieškambario patenkama į holą, iš holo galima patekti į du kambarius ir virtuvę. Iš prieškambario einant tiesiai per holą patenkama į kambarį, kuriame įvyko įvykis. Kambarys tvarkingas, girtavimo pėdsakų nesimatė, grumtynių ar smurto pėdsakų nenustatyta. Daugiau naudingų pėdsakų ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. (1 t., b. l. 67-69).
Peržiūrėti ir į lietuvių kalbą išversti į įvykį reagavusio policijos pareigūno vaizdo įrašai, kuriuose fiksuojama:
Vaizdo įrašo „PSS-20241208-220454UTC+0200.mp4“ vertimas (13:40 min.)/Vertėja: veiksmas vyksta bute, moteris užfiksuota vaizdo įraše žymima raide „M“, jaunas vyras žymimas, kaip „V“, kitas vėliau į butą atėjęs vyras žymimas, kaip „V2“, policijos pareigūnai žymimi, kaip „P“ ir „P2“ /Vertėja: lietuvių kalba nestenografuojama/ P: Kas atsitiko? V: Aš gerai nemačiau, kai aš atėjau į kambarį, ji jau gulėjo čia, jau buvo labai blogai P: O ką ji sako? V: Tai jis sudavė jai, berods iš pradžių pastūmė, o paskui atsitiktinai su šia lentele per veidą sudavė, čia per skruostikaulius P: O kur jis yra? Kur jis išėjo? V: Nusileido į pirmą aukštą. Jūs net neįsivaizduojate kiek čia visko įvyko per 15 metų. Pas mamą P: Pas mamą? Ten mama gyvena? Kelintas butas? M: Pirmas butas P: Koks pirmas? M: Pirmas butas P: Šioje laiptinėje? M: Taip, taip pat, kaip ir mes gyvename, tik pirma P: Apačioje? V: Taip /Vertėja: nuo 02:15 min. iki 02: 30 min. kalba lietuviškai/ P: Ką jums skauda šiuo metu? M: Viską P: Ar mėlynių yra? M: Štai, dabar gal dar nesimato P: Ar vartojote alkoholį? M: Na šiandien išgėrėme truputį, jis daugiau, aš truputį P: Ar galima gauti jos ir jo dokumentus? V: Aš nežinau kur yra jos M: Aš irgi nežinau kur, galimai jis net ir pasiėmė P: O jūsų nebuvo namie? (kreipiasi į jauną vyrą) V: Aš buvau, bet aš nieko…/vertėja: toliau nesigirdi ką sako/ P: Ar jos dokumentus galite rasti? /Vertėja: toliau nesigirdi ką sako/ P: O viskas atsitiko šiame kambaryje? V: Taip M: Taip. Tu pažiūrėk ten lentynoje V: Ramiai P: Jūs ramiai dabar pagulėkite, atvyks greitoji apžiūrės jus V: O kiek kainuos iškvietimas? P: Policija nemokamai kviečiama V: Na aš girdėjau, kad jeigu kelis kartus iškviesti tai P: Galite pūsti į vamzdelį M: Jeigu aš sugebėsiu dar. P: Pūskite 4 sekundes stipriai ir lėtai. Ne, ne taip, jūs nesijaudinkite M: Aš nesijaudinu, negaliu, negaliu, negaliu skauda, skauda P2: Jūs stipriai nepūskite, tiesiog pūskite V: Mama, tiesiog pūsk, tai sakau: nestipriai M: Aš negaliu, negaliu V: Nekalbėk, tiesiog pūsk P2: Jūs nekalbėkite, o tiesiog pūskite M: Ar jūs suprantate, kad aš negaliu P: Suprantu, čia nereikia taip jau stipriai pūsti M: Aš negaliu, mano šonkauliai lūžę, ar jūs suprantate? V: Nereikia stipriai pūsti, tai nesiginčyk M: Gerai P: Galite ateiti čia ir jo dokumentus bei jos V: Jo dokumentai, ko gero pas jį M: Aš bandau, bet negaliu, ligoninėje mane tikrino P: Aš nufotografuosiu jūsų veidą, jūs normaliai pagulėkite /Vertėja: nuo 05:33 iki 05:50 min. kalba lietuviškai/ P2: Kiek buvo valandų, kai viskas tai įvyko? M: Aš nežinau P: Kelintą valandą viskas įvyko? V: Prieš puse valandos. Štai ir patėvis P: Šis? /Vertėja: nuo 06: 20 min. iki 06:35 kalba lietuviškai/ V: Ar galite jo neišsivežti, nes jam rytoj į darbą P: Negalime P2: Kur tavo dokumentai? V2: Kur mano raktai? Kur mano raktai? Ko tu mane stūmi? P: Patikrinsime blaivumą V2: Ne, aš nekviečiau, kas kvietė? P2: Klausyk, paklausyk P: Ramiai, ne ne dabar nepūsime /Vertėja: nuo 07: 10 min. iki 07:20 kalba lietuviškai/ P2: Dokumentus duosi? V2: Ne. O kodėl? P: Gerai, tada V2: Aš nemušiau P2: O kas mušė? V2: Nemušiau P2: O kas mušė? V2: Aš tik pastūmiau, tik pastūmiau P2: Pastūmei? V2: Taip P: Jūs skambinote. Tiesa? V: Taip. Ar man reikia ką nors parašyti? P: Ne, tuoj, ar jūs blaivus? V: Taip, aš blaivus. P2: Ir viskas daugiau nieko nebuvo? V2: Viskas, daugiau nieko P: Jūs nieko nematėte? V: Ne, aš buvau kambaryje P: Jūs pagulėkite, tegul ji V: Mama, mama, mama M: O kas čia? Ar tu tiesiog pastūmei? Ar tu tiesiog pastūmei? Ar tu tiesiog pastūmei? Šonkaulius „bliat“ irgi sulaužei, ar gi čia tu tiesiog pastūmei? (necenz. žodžiai) P: Moterie, pabūkite kambaryje M: Aš būsiu, pabūsiu V2: Kodėl mane? V: Ramiai, ramiai P: Tegul jis pats gražiai eina ir tada nereikės panaudoti jėgos V: Tik nesulaužykite jam P: Ne, ne mes gražiai V2: Gerai /Vertėja, toliau nesigirdi ką sako, daug pašalinių garsų/ V2: Aš nesipriešinu „bliat“, aš nesipriešinu, tai jūs, tai jūs P: Ką mes? /Vertėja: nuo 09: 22 min. iki 10:00 kalba lietuviškai/ M: Ar tu žinai, kad aš visa sulaužyta? V2: Sulaužyta „bliat“ V: Man atrodo, kad pas jį kišenėse ten P: Na paskui pažiūrėsime V: Stipriai nespauskite P: Mes stipriai nespaudžiame, normaliai, nagi kelkis V: Kad tik gyvas liktų P: Striukę imsi su savimi? V2: O kaip aš grįšiu namo? P2: O ką jūs galvojate? Taksi iškviesime V2: Ai taksi V: Aš paprašysiu sesers, gal ji parveš, tik nesu tikras ar ji darbe, aš tuoj paskambinsiu sesei /Vertėja: nuo 10: 45 min. iki 10:00 kalba lietuviškai/ V2: Nereikia, aš galėjau pas motiną eiti, aš grįžau čia tik testamento P: Šaunuolis, mes patys būtume atėję iki tavęs V: Tiesiog atėjau pasiimti testamentą P: Dėl ko konfliktas kilo su žmona? V2: Prisigėrė „nachuj“ ir ėmė mane mušti P: O kam tu ėmei ją mušti? V2: Aš gyniausi P: Gyneisi? O kas stipresnis: tu ar moteris? V2: Ji stipresnė, ji stipresnė. Aš šiandien buvau darbe, grįžau iš darbo, o ji jau neblaivi P: Šaunuolis. O tu blaivus? V2: Aš blaivus iš darbo /Vertėja: nuo 12:05 min. iki 12:25 kalba lietuviškai/ P: O čia tavo ir jos vaikas? V2: Taip, taip. Aš atėjau pasiimti daiktų, kad jos atsikratyti, nes ji pristojo prie manęs ir viskas. O kodėl aš turiu sėsti, o ji negali P: Lipk, ji su greitąja važiuos, lipk, sėsk gražiai V2: Kodėl aš gindamasis? P2: Todėl, kad daug klausimų. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 77- 80).
Specialisto išvadoje Nr. G 87/2025 (03) konstatuojama, jog R. R. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: poodinė kraujosruva apie kairę akį ir kairio skruosto srityje, dešinės pusės VI ir VII šonkaulių skeveldriniai lūžiai be poslinkio nugarinėje dalyje ties dešine mentimi. Diagnozuoti kaktinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas ir pilvo sienos sumušimas nėra pagrįsti objektyviais duomenimis, todėl teismo medicininiu požiūriu domėn neimami. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. R. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 98- 99).
Papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 185/2025 (03) nurodyta, jog kadangi 2024 m. lapkričio 19 d. atliktoje krūtinės ląstos rengenogramoje yra stebimi ūmūs dešinės pusės V ir VI šonkaulių nugarinių galų lūžiai, todėl 2024-12-08 krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrime nustačius ūmius dešinės pusės VI ir VII šonkaulių nugarinių galų lūžius, daroma išvada, kad pagal papildomai pateiktus medicininius dokumentus užduotyje nurodyto įvykio metu R. R. buvo padarytas dešinės pusės VII šonkaulio nugarinio galo lūžis su nežymiu šoniniu poslinkiu, kuris sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu), todėl pagal papildomai pateiktus medicininius dokumentus R. R. sužalojimo sunkumo mastas nekinta ir lieka nustatytas pirminėje specialisto išvadoje nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 109-110).???
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
Byloje ištirtais įrodymais, kaltinamojo paaiškinimais, taip pat nukentėjusiosios R. R. bei liudytojo I. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, objektų apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, vaizdo įrašų ir jų apžiūros protokolo duomenimis, specialistų išvadomis bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. K. 2024 m. gruodžio 8 d., 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį savo sutuoktinei R. R., pataikydamas į kairę akį, ko pasekoje ji praradusi sąmonę parkrito ant žemės, taip padarydamas jai poodinę kraujosruvą apie kairę akį ir kairio skruosto srityje bei dešinės pusės VII šonkaulio nugarinio galo lūžį su nežymiu šoniniu poslinkiu, kas sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Konstatuotina, kad tokie kaltinamojo V. K. veiksmai, kuomet jis sudavė savo šeimos nariui – sutuoktinei R. R. dešinės rankos kumščiu į veido sritį, dėl ko pastarajai pargriuvus, buvo padaryta poodinė kraujosruva apie kairę akį ir kairio skruosto srityje bei dešinės pusės VII šonkaulio nugarinio galo lūžis su nežymiu šoniniu poslinkiu, pripažintini tyčiniais. Kaltinamasis suvokė savo smurtinių veiksmų prieš sutuoktinę pavojingumą ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo V. K. veikoje, smurtavus prieš sutuoktinę – nukentėjusiąją R. R., nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymiai, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis V. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – nusikalto būdamas teistu už analogišką nusikalstamą veiką, dirbantis, baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, nusikalstama veika padarytą žalą atlygino, kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti straipsnio sankcijos vidurkio.
Kaltinamasis V. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo galimo neigiamo laisvės atėmimo vietos poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
Vertindamas bausmės vykdymo atidėjimo instituto šioje byloje taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. K. viso proceso metu savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis dirba, Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį atlygino, nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam V. K. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8 punktuose numatytas pareigas, kurios užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Teismo vertinimu, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą ir kaltinamajam paskiriant įpareigojimus, įtakojančius jo elgesį ir skatinančius nenusikalsti, pastarajam žinant, kad netinkamai vykdant paskirtus įpareigojimus, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 8 d. 22.05 val. iki 2024 m. gruodžio 10 d. 15.57 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.
BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme.
Remiantis BK 72² straipsniu, teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant vieną visą šių programų kursą.
V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 8 punktais, V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir įpareigoti V. K. viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausant vieną visą šių programų kursą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 8 d. 22.05 val. iki 2024 m. gruodžio 10 d. 15.57 val. (dvi paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Procesą dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto 178,97 Eur civilinio ieškinio nutraukti, kaltinamajam žalą atlyginus.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.