- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-742-238/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-03-18 Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimu Nr. 64-7-3471 T. R. nubaustas už tai, kad jis 2012-11-14, 9 val. 48 min. Kaune, (duomenys neskelbtini) esančioje mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje pastatė automobilį „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje ir nesumokėjo mokesčio. Jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124⁵ straipsnį, ir skirta 80 litų bauda.
Šalies argumentai
T. R. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2013 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 64-7-3471 ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 17 d. nutarimu nutarė T. R. skundą atmesti. Teismo nutarime nurodyta, kad T. R. iš esmės neginčija fakto, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jo automobilis buvo paliktas stovėti mokamoje stovėjimo aikštelėje. Pripažįsta, jog prie automobilio grįžo vėliau, negu buvo apmokėtas automobilio stovėjimas, bei rado užklijuotą pranešimą apie padarytą pažeidimą. Žinodamas, kad papildomai jo transporto priemonė prastovėjo mokamoje zonoje apie 20 min. papildomai sumokėjo 2 litus už 30 min. stovėjimo laiką. Teismas nustatė, kad automobilio stovėjimo A. M. gatvėje apmokėjimo laikas baigėsi 9.37 val. Padarė išvadą, kad pareiškėjo 2 litų mokesčio sumokėjimas 9:54 val. neįrodo fakto, jog tai yra mokestis už prastovėtą laiką nuo 9:37 val. iki 9:48 val. Pažymėjo, kad vėliau 10:06 val. įsigytas mokėjimo kvitas kitoje stovėjimo vietoje (duomenys neskelbtini) iš viso nėra susijęs su ginčijamu pažeidimu.
Teismas nurodė, kad ATPK 124⁵ straipsnis yra blanketinė teisės norma nukreipianti į vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatus. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-62 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau - Nuostatai) 13 punkte nurodyta, kad vietinę rinkliavą nuo atitinkamo kelio ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos reikia mokėti nepertraukiamai. Baigiantis apmokėtam laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį automobilio stovėjimą. Sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima.
Teismas akcentavo, kad sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima. Nusprendė, kad byloje nesant ginčo dėl paties pažeidimo, t. y. dėl to, kad T. R. nesilaikė reikalavimo transporto priemonių valdytojams už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti. T. R. kyla atsakomybė už automobilio palikimą stovėti kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje nesumokėjus už stovėjimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jo veiksmai (neveikimas) buvo mažareikšmiai, juose nėra kaltės elemento, nevertino faktinių bylos aplinkybių, o tik formaliai įvertino galiojanti teisinį vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą reglamentavimą ir nurodė, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas. Pažymi, kad už automobilio stovėjimą apmokėjo iki 9 val. 37 min., nors planavo, kad prie automobilio grįš apie 9 val. 17 min. Akcentuoja, kad neplanuotai užsitęsus susitikimui, objektyviai neturėjo galimybių grįžti prie savo automobilio 9 val. 37 min., o prie automobilio grįžo 9 val. 54 min. Nurodo, jog žinodamas, kad papildomai jo transporto priemonė prastovėjo mokamojoje zonoje apie 20 min., nieko negalvodamas mokėjimo automate 9 val. 54 min. sumokėjo papildomai 2 litus už 30 min. stovėjimo laiką, nors buvo papildomai prastovėjęs tik mažiau nei 20 minučių. Pažymi, kad 9 val. 54 min. sumokėjęs papildomai 2 litus už prastovėtą laiką daugiau minėtoje zonoje savo transporto priemonės nepaliko, o 10 val. 06 min. atvyko į kitą stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur sumokėjo 1 litą už 30 minučių stovėjimo laiką. Teigia, kad dėl objektyvių aplinkybių prie automobilio grįžo vėliau ir už faktišką stovėjimo laiką atsiskaitė – papildomai sumokėjo 2 Lt. Mano, kad nepaisant to, jog už automobilio stovėjimą mokamoje vietoje sumokėjo į ateitį, o ne už praeitį, nesiekė sumokėti už būsimą stovėjimo laiką, ir šia suma siekė padengti skolą už 17 min. pradelstą bei neapmokėtą automobilio stovėjimo laiką. Akcentuoja, kad jam pritaikyta nuobauda akivaizdžiai neatitinka atliktų veiksmų mažareikšmiškumo (už automobilio stovėjimą pavėluota apmokėti tik 17 min.), nubaudžiant jį buvo akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas. Mano, kad atsižvelgiant į pažeidimo dalyko ypatumus, jo veiksmai akivaizdžiai priskirtini prie mažareikšmių, be to, jo veiksmuose nėra kaltės elemento, nes prievolės apmokėti už faktiškai prastovėtą laiką nevengė ir už prastovėtą laiką sumokėjo, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Pažymi, kad savivaldybės naudojami mokesčio rinkimo automatai neturi galimybės gražinti permokėtas už stovėjimą sumas, ir mažiausias stovėjimo laikotarpis, už kurį galima sumokėti, yra 30 min. Mano, kad savivaldybės reikalaujamas avansinis stovėjimo apmokėjimas ir baudimas už keleto minučių nesumokėjimą avansu yra neteisėtas ir prieštaraujantis teisingumo ir protingumo principams bei traktuotinas kaip savivaldybės mėginimas gauti pajamas už nesuteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą, kuriuo T. R. skundas atmestas, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad teismo padarytos išvados nepaneigtos jokiais duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims ar jų prieštaringumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, materialiosios ir proceso teisės normų bei įrodymų vertinimo principų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti, ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. R. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124⁵ straipsnį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² ir 35 straipsniuose numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą apylinkės teismui nebuvo pagrindo.
T. R. iš esmės neginčija fakto, kad protokole nurodytu laiku, t. y. 9 val. 48 min., ir vietoje jo automobilis buvo paliktas stovėti mokamoje stovėjimo aikštelėje, pripažįsta, jog prie automobilio grįžo vėliau, negu buvo apmokėtas automobilio stovėjimas, tačiau įrodinėja, jog 9 val. 54 min. sumokėdamas papildomai 2 litus už 30 min. stovėjimo laiką nesiekė sumokėti už būsimą stovėjimo laiką, o šia suma siekė padengti skolą už 17 min. pradelstą bei neapmokėtą automobilio stovėjimo laiką. Teigia, kad jo veiksmuose nėra kaltės elemento.
Iš teismo nutarimo matyti, kad teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad ATPK 124⁵ straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatus. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. Taip pat teismas pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T-62 redakcija) patvirtintų Vietinės rinkliavos Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau - Nuostatai) 13 punkte nurodyta, kad vietinę rinkliavą nuo atitinkamo kelio ženklo galiojimo pradžios iki pabaigos reikia mokėti nepertraukiamai. Baigiantis apmokėtam laikui, transporto priemonės valdytojas turi išvažiuoti iš apmokestintos vietos arba sumokėti už tolesnį automobilio stovėjimą. Sumokėti vietinę rinkliavą atgaline data ar atgaliniu laiku negalima.
Konstatuojama, kad šie teismo argumentai yra teisingi. Nuostatai yra teisės aktas, kuris imperatyviai nustato vietinės rinkliavos Kauno miesto vietomis automobiliams statyti mokėjimo tvarką. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatytos rinkliavos mokėjimo tvarkos akivaizdu, kad rinkliava mokama iš anksto ir nepertraukiamai, o T. R. privalėjo iš anksto nuspręsti, kokiam laikui jis nori pastatyti automobilį mokamoje stovėjimo aikštelėje iki išvažiavimo, ir už tai apmokėti. Darytina išvada, kad Nuostatai neleidžia padengti skolos už pradelstą bei neapmokėtą automobilio stovėjimo laiką. Akivaizdu, kad priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos vairuotojams piktnaudžiauti rinkliavų mokėjimu ir mokėti rinkliavą už stovėjimą tik užfiksavus mokėjimo tvarkos pažeidimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. R. laiku mokesčio nesumokėjo, o pavėluotas mokėjimas neatleidžia jo nuo atsakomybės, nes laiku neapmokėjus mokesčio jo automobilis neteisėtai stovėjo mokamoje stovėjimo aikštelėje.
Administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Rinkliavos kontrolieriaus 2013-01-22 (64499) tarnybiniu pranešimu, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2013-01-15 pranešimu Nr. 64499, VĮ „Regitra“ ir gyventojų registro išrašais, nuotraukomis. T. R. veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį, t. y. vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos (Nuostatų 13 punkto) pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti neabejotiną išvadą dėl T. R. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo dokumentą, atstovę, o įrodymus išanalizavo kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Konstatuotina, kad T. R. kaltė pasireiškė neveikimu, t. y. nustatytos rinkliavos nesumokėjimu.
ATPK 124⁵ straipsnyje imperatyviai numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų. Taigi, už T. R. padarytą teisės pažeidimą įstatymo leidėjas yra nustatęs pažeidėjui piniginę nuobaudą. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimai jo veiką pripažinti mažareikšme neturi jokio teisinio pagrindo ir šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Už ATPK 124⁵ straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjui skirta nuobauda minimali, individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą ir pareiškėjo asmenybę. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257, 284 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, jis atmetamas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
T. R. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.