- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-231-382/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00351-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Dalius Jocys, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- A. S.
- Kategorijos
Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-382/2015
Teisėjas Valdas Alška Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00351-2014-3
2015 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį keturiasdešimt penkių parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2014 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. gruodžio 18 d. ir laikoma, kad A. S. bausmę yra atlikęs.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą. 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 19.35 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš prekybos centro „Maxima“, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos m., prekybos salės pasikėsino pagrobti 103,47 Lt (29,96 Eur) vertės tris vnt. kremo „Nivea“, 13,99 Lt (4,05 Eur) vertės vieną vnt. šaltai rūkytos dešros „Didelė“, 27,99 Lt (8,10 Eur) vertės vieną butelį 0,7 l talpos degtinės „Chlebnij dar“, 20,69 Lt (5,99 Eur) vertės vieną butelį 0,5 l talpos degtinės „Chlebnij dar“, 45,98 Lt (13,31 Eur) vertės du indelius kaukės plaukams „Loreal Paris elvital color-vive“, 20,99 Lt (6,07 Eur) vertės vieną vnt. vytintos dešros „Jautienos kumpio“, 57,87 Lt (16,76 Eur) vertės tris vnt. „Nivea“ pienelio veidui, 22,38 Lt (6,48 Eur) vertės du vnt. dezodoranto „Nivea Men“, 83,94 Lt (24,31 Eur) vertės šešis vnt. dantų pastos „Sensodyne Whitening“. Iš viso A. S. pasikėsino pagrobti 397,30 Lt (115,06 Eur) vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi praėjęs pro kasas buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendį, jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nuosprendį paskelbė jam nedalyvaujant. Pasak nuteistojo, nors jis pirmosios instancijos teismui raštu nurodė, kad skelbiant nuosprendį jis dalyvauti negalės, nes atlieka administracinio arešto bausmę, tačiau apylinkės teismas į tai neatsižvelgė ir nuosprendį paskelbė jam nedalyvaujant. Pažymi, kad 2015 m. vasario 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu jis nesusivokė ir nesuprato, ką kalba pats ir kas jam sakoma, nes jam buvo sutrikusi psichika, po teismo posėdžio gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Prašo jo veiką perkvalifikuoti, kadangi jis pasikėsino pagrobti turto, kurio vertė neviršija 3 MGL dydžio sumos.
Teismo posėdyje nuteistojo A. S. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Iš nuteistojo A. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau mano, kad jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, ir teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo padaryti tam tikri baudžiamojo proceso pažeidimai.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jokių esminių BPK pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog jo padaryta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas jo veiksmus būtent taip ir kvalifikavo, t. y. pripažinto A. S. kaltu ir jį nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį. Taigi apeliantas skundu iš esmės prašo jį nuteisti už veiką, už kurią jis ir yra pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija plačiau apie apelianto neteisėtų veiksmų teisinį vertinimą ir nusikaltimo kvalifikaciją šioje nutartyje nepasisako.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį įstatymo pažeidimą – nuosprendį paskelbė A. S. nedalyvaujant, atkreipiamas dėmesys, jog BPK 308 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuosprendis skelbiamas dalyvaujant kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Taigi įstatymas neįpareigoja teismo visais be išimties atvejais nuosprendį skelbti dalyvaujant kaltinamajam. Dėl to sutikti su nuteistojo A. S. teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, paskelbdamas nuosprendį jam nedalyvaujant, padarė esminį įstatymo pažeidimą, nėra pagrindo. Juo labiau, kad iš bylos matyti, jog A. S. apie nuosprendžio paskelbimo laiką buvo pranešta teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 134). Prašymo etapuoti jį į procesinio sprendimo paskelbimą pirmosios instancijos teismui nuteistasis nepateikė. Nuosprendžio nuorašas jam buvo išsiųstas tiek nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tiek ir paaiškėjus aplinkybei, kad A. S. šiuo metu bausmę atlieka areštinėje, nuosprendžio nuorašas pakartotinai jam buvo išsiųstas ir ten (t. 1, b. l. 143). Kaip matyti, nuteistasis pasinaudojo ir įstatymo jam suteikta teise nuosprendį apskųsti. Taigi, priešingai apelianto tvirtinimui, esminių baudžiamojo proceso pažeidimų pirmosios instancijos teismas nepadarė.
Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas skundžiamo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė nusprendęs A. S. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, t. y. teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, jog A. S. pasikėsino pagrobti svetimą turtą (neįvardijo BK 22 straipsnio 1 dalies). Tuo tarpu tiek iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, tiek ir iš nuosprendyje išdėstytos veikos kvalifikavimo motyvų, taip pat ir išnagrinėtos baudžiamosios bylos matyti, kad A. S. buvo inkriminuota BK 22 straipsnio 1 dalis. Tačiau ši klaida nėra esminė ir nuosprendžio esmės nekeičia, todėl laikytina kaip akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, kuri taisytina.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 straipsnio bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo valstybei priteisti 69,48 Eur, turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundą A. S. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. S. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esančią klaidą: vietoje „A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį“ ištaisyti į „A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 4 dalį“.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš A. S. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 69,48 Eur (239,90 Lt), atmesti.