- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-02
- Bylos Nr.
- e2YT-8717-1137/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02669-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, L. K., R. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, L. K., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinį faktą. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis bei suinteresuotų asmenų tėvas B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris iki pat savo mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini) esančiame bute, kartu su pareiškėja. Savo pareiškimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 B. B. turėjo du vaikus, t. y. L. K. ir R. B.. Po sutuoktinio mirties nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys (B. B. ir pareiškėjos vaikai) į notarą dėl palikėjo palikimo priėmimo nesikreipė ir notaro biure užvestos B. B. paveldėjimo bylos nėra, tačiau visą jo palikimą pareiškėja priėmė faktiškai jį užvaldydama.
1.2 Po pareiškėjos sutuoktinio mirties liko šis palikimas: kartu su pareiškėja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausę kilnojamieji namų apyvokos daiktai (baldai, indai, stalo įrankiai, buitinė technika), esantys adresu (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjos vardu įregistruoto, tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančio garažo bokso (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sutuoktiniui tenkanti dalis.
1.3 Po B. B. mirties pareiškėja toliau naudojosi ir naudojasi kaip savais su sutuoktiniu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusiais kilnojamaisiais namų apyvokos daiktais (baldais, indais, stalo įrankiais, buitine technika), taip pat pareiškėja toliau naudojosi ir naudojasi, prižiūri ir rūpinasi aukščiau nurodytu pareiškėjos vardu įregistruotu, tačiau bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausančiu garažo boksu (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. laiko jai priklausančius daiktus ir moka garažų bendrijai mokesčius.
1.4 Pareiškėjos ir B. B. vaikai tėvo palikimo nepriėmė ir nepageidavo priimti. Pareiškėja, priėmusi sutuoktinio palikimą, ateityje svarstys klausimą dėl turto padovanojimo vaikams arba jo palikimo testamentu.
1.5 Pareiškėja būtų palikimo priėmimo klausimą įforminusi ir notarine tvarka, tačiau (duomenys neskelbtini) patyrė kojos traumą (lūžį), po ko buvo operuota ir ilgą laiką gydėsi įvairiose gydymo įstaigose, tad dėl sveikatos būklės įforminti palikimo notariškai nebegalėjo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ 2025 m. birželio 17 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo B. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį B. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
3. 2025 m. birželio 13 d. teisme gautas suinteresuoto asmens L. K. atsiliepimas, kuriame ji nurodo, jog visiškai sutinka su jos mamos J. B. pateiktu pareiškimu.
4. 2025 m. birželio 13 d. teisme gautas suinteresuoto asmens R. B. atsiliepimas, kuriame jis nurodo jog visiškai sutinka su jo mamos J. B. pateiktu pareiškimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra B. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. J. B. po sutuoktinio mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. B. B. testamento nepaliko.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
6. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
7. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
8. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
9. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
10. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad po B. B. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). J. B., po jos sutuoktinio B. B., mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po B. B. mirties likusį jam priklausantį turtą garažo boksą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausiusius kilnojamuosius namų apyvokos daiktus esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina pareiškėjos pateikti nuoseklūs paaiškinimai procesiniuose dokumentuose ir pateikti įrodymai (nekilnojamojo turto dokumentai, Panevėžio miesto (duomenys neskelbtini) garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pažyma) apie tai, kad ji naudojasi gražu t. y. ten laiko jai priklausančius daiktus ir moka garažų bendrijai mokesčius. Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
13. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinis faktas, kad pareiškėja J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjos sutuoktinio B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).
14. Civilinio proceso kodekso 445 str aipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos J. B. pareiškimą, dėl juridinio fakto nustatymo palikimui priimti, tenkinti.
Nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti šį paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.