Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. B., B. B., R. B., Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

5. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra C. U. B. dukra, suinteresuoti asmenys P. B., B. B., R. B. yra mirusiosios C. U. B. vaikai, pareiškėjos broliai. Pareiškėjos tėvas B. B. mirė (duomenys neskelbtini), o motina C. U. B. mirė (duomenys neskelbtini).

7. 2024-02-28 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, jog C. U. B. nebuvo sudariusi ir įregistravusi testamento. Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarė V. Kasiulynienė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirtus C. U. B., dėl palikimo priėmimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, testamentų registre palikimo priėmimo faktas taip pat nėra įregistruotas.

8. VĮ Registrų centro duomenimis mirusiosios C. U. B. vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto.

9. Pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, jog po motinos C. U. B. mirties motinos vardu atidarytoje sąskaitoje yra likusios piniginės lėšos, dalį šių lėšų ji panaudojo motinos laidotuvėms.

10. Iš AB „Swedbank“ 2024-03-15 rašto Nr. SR-TS-24-619 nustatyta, jog C. U. B. turi AB „Swedbank“ sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos likutis 2024-03-14 buvo 176,68 Eur, Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos likutis 2024-03-14 buvo 314,91 Eur. Po C. U. B. mirties nuo 2022-03-30 iki 2024-03-14 iš jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgrynintos piniginės lėšos 2022-03-30 ir 2022-03-31 dienomis.

11. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

12. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

13. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

14. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja, būdama paveldėtoja pagal įstatymą, po savo motinos C. U. B. mirties, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėja po motinos mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po motinos mirties atsiradusį palikimą, nes ji perėmė mirusiajai C. U. B. priklausančius daiktus ir juos naudoja, taip pat iš motinos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išgrynino piniginės lėšas 2022-03-30 ir 2022-03-31 dienomis, kurias panaudojo motinos laidotuvėms. Taigi pareiškėja tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po motinos mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei laiko save to turto savininku. Kiti mirusiosios įpėdiniai – vaikai, suinteresuoti asmenys būdami pirmos eilės įpėdiniai, nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmė, atsiliepimų teismui nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nurodomas aplinkybes dėl daiktų bei piniginių lėšų likusių po motinos mirties priėmimo bei jų valdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėja iš karto po motinos mirties faktiškai pradėdama valdyti motinai C. U. B. priklausantį turtą, priėmė savo motinos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

15. Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos C. U. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė faktiškai jį valdydama.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.