- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 2-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
- Kategorijos
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. F. ir uždarosios akcinės bendrovės „Klockner Baltija“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ANIS LMK“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas Dextron Universal Limited teismui pateikė skundą dėl BUAB „ANIS LMK“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, kuriuo prašė paskirti teismo ekspertizę metalo konstrukcijų gamybos cecho, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės nuomos teisės dalies, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Pramonės g. 17, Klaipėdoje, rinkos vertei nustatyti, panaikinti BUAB „ANIS LMK“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimus antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „ANIS LMK“ turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo“. Nurodė, jog BUAB „ANIS LMK“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas ir tenkina tik jį priėmusio hipotekos kreditoriaus AB SEB banko interesus, kuris elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja teise. Metalo konstrukcijų gamybos cechą, esantį Pramonės g. 17, Klaipėdoje, 2009 metais pastatė ir įrangą nupirko už 15 000 000 Lt, balansinė šio turto vertė (likutinė vertė) yra 10 319 316,63 Lt. Per tokį trumpą laiką naujai pastatytas ir įrengtas turtas negali nuvertėti iki 4 482 740 Lt, tai yra 3 kartus. Kreditorių susirinkime tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, tiek ir Valstybinė mokesčių inspekcija siūlė turtą pardavinėti ne mažesne nei likutinė vertė (10 319 316,63 Lt), tačiau AB SEB bankas pateikė savo pasiūlymą ir už jį balsavo. AB SEB banko pasiūlymas negali tenkinti kitų (ne hipotekos) kreditorių interesų, nes pardavus turtą už tokią kainą nebus patenkinti jų interesai. Šiuo atveju ekonomiškai naudingesnio sprendimo nepriėmimas yra pagrindas panaikinti nutarimą priėmusio balsų daugumą turinčio kreditoriaus valią. Nors turto vertę nustatė UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas, tačiau visuotinai žinoma, kad daugelis vertintojų yra neatsiejamai susiję su bankais, o UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas pardavinėja AB SEB banko perimtą turtą, todėl atliktas vertinimas gali būti neobjektyvus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjo Dextron Universal Limited skundą atmetė. Teismas nustatė, jog 2012 m. balandžio 6 d. įvyko BUAB „ANIS LMK“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą Nr. 2.1 –2.2, kuriuo nutarta: metalo konstrukcijų gamybos cechą, žemės nuomos teisės dalį ir AB „SEB lizingas“ priklausančią įrangą ir mechanizmus, sumontuotus metalo konstrukcijų gamybos ceche, pardavinėti varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka; nustatyti pirmose varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą – 4 482 740 Lt, PVM mokestis įskaičiuotas (3 500 000 Lt, PVM mokestis įskaičiuotas, pastatas su žemės nuomos teise ir 982 740 Lt, PVM mokestis įskaičiuotas, įranga ir mechanizmai); nustatyti varžytynėse 1 000 Lt kainos didinimo intervalą nuo pradinės turto pardavimo kainos; nustatyti 500 Lt varžytynių žiūrovo mokestį; apie varžytynes (parduodamą objektą) skelbti vietinėje spaudoje ir interneto svetainėse; nepardavus turto pirmose varžytynėse skelbti antrąsias varžytynes; nustatyti antrose varžytynėse pradinę turto pardavimo kainą – 2 859 720 Lt, PVM mokestis įskaičiuotas, (2 455 090 Lt, PVM mokestis įskaičiuotas, pastatas su žemės nuomos teise ir 404 630 Lt, PVM mokestis įskaičiuotas, įranga ir mechanizmai); nustatyti varžytynėse 1 000 Lt kainos didinimo intervalą nuo pradinės turto pardavimo kainos; nustatyti 500 Lt varžytynių žiūrovo mokestį; apie varžytynes (parduodamą objektą) skelbti vietinėje spaudoje ir interneto svetainėse (t. 3, b. l. 15). Kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą Nr. 2.3 dėl kito turto, kuriuo nutarta: kitą BUAB „ANIS LMK“ turtą pardavinėti 1 mėnesį laisvu pardavimu likutinėmis kainomis; nepardavus turto, kainą sumažinti iki 20 proc. nuo likutinės balansinės vertės ir pardavinėti dar 1 mėnesį laisvu pardavimu; nepardavus turto kainą sumažinti iki 40 proc. nuo likutinės balansinės vertės ir pardavinėti dar 1 mėnesį laisvu pardavimu; nepardavus turto per nustatytą laikotarpį, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolimesnės turto pardavimo tvarkos bei kainų nustatymo; apie turto pardavimą skelbti spaudoje ir internetinėse svetainėse. Pagal UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas turto vertės nustatymo pažymą Nr. 11255 VAT_2012 RZN KLAI metalo konstrukcijų gamybos cecho su priklausiniais ir subnuomojamo žemės sklypo dalimi rinkos vertė yra 3 500 000 Lt; vertinamo metalo konstrukcijų gamybos cecho su priklausiniais ir subnuomojamo žemės sklypo dalimi likvidacinė vertė yra 2 275 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ? ĮBĮ) 23 straipsnį, 33 straipsnio l dalį parduodamo bankrutuojančios bendrovės turto kainos nustatymas priklauso išimtinai kreditorių susirinkimo, bet ne teismo kompetencijai, kad duomenų, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo sprendimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų, byloje nėra, kad pareiškėjas Dextron Universal Limited kreditorių susirinkimo protokolo šiuo argumentu taip pat neskundžia ir nepateikia jokių įrodymų, jog kreditorių susirinkimo sprendimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų, sprendė, jog ĮBĮ įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista. Teismas nurodė, jog vien ta aplinkybė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas vieno kreditoriaus balsų dauguma, pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, jei šio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas tik nurodo, kad skundžiamas kreditorių nutarimas yra ekonomiškai nepagrįstas, nes buvo nustatyta per maža metalo konstrukcijų gamybos cecho su priklausiniais ir subnuomojamo žemės sklypo dalimi kaina, tačiau jokių duomenų, kokia, jo nuomone, rinkos kaina yra teisinga, nepateikė, kad turtą, kaip investicinį projektą realiai pavyktų parduoti už gerokai didesnę kainą, kuri atsvertų ilgesnę bankroto bylos eigą ir dėl to neišvengiamai išaugsiančias administravimo išlaidas. Pareiškėjas nepateikė duomenų dėl AB SEB banko sąsajumo su UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas. Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo dalies kito turto pardavimo klausimu (nutarimo 2.3 p.) pareiškėjas nenurodė argumentų, nepateikė duomenų. Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatavo, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia imperatyvių teisės normų ir neprieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas V. F. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ? panaikinti 2012 m. balandžio 6 d. BUAB ‚ANIS LMK“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 2 „Dėl BUAB „ANIS LMK“ turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo“ ir klausimą perduoti kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Kreditorių susirinkimo nutarimas praktiškai priimtas didžiausio kreditoriaus, kurio kreditorinis reikalavimas sudaro net 64,87 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Be to, už šį pasiūlymą balsavo su AB SEB bankas susijusi įmonė AB „SEB lizingas“, kurios kreditorinis reikalavimas sudaro 11,90 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Už pasiūlymą dėl metalo konstrukcijų gamybos cecho ir žemės nuomos teisės dalies pardavimo tvarkos ir kainos balsavo kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 78,78 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Akivaizdu, kad nutarimas priimtas išimtinai didžiausių, suinteresuotų asmenų sprendimu. Šie kreditoriai net nesvarstė kitų pateiktų pasiūlymų parduoti turtą už likutinę vertę, tai yra už 10 9316,63 Lt. Nepanaikinus kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta turto pardavimo tvarka ir parduodamo turto kaina, kyla reali grėsmė, jog bus padaryta žala likusių kreditorių turtiniams interesams. Teismas priėmė sprendimą visiškai neatsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei neanalizavo tos aplinkybės, kad dėl vyraujančios AB SEB banko ir AB „SEB lizingas“ įtakos kreditorių susirinkimo priimamiems nutarimams, bankroto byloje kreditorių susirinkimas yra tik teisinė fikcija. Nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra tris kartus mažesnė negu likutinė turto vertė, užfiksuota BUAB „ANIS LMK“ apskaitoje. Be to, yra akivaizdus AB SEB banko siekis perimti turtą už kuo mažesnę kainą po antrųjų varžytynių, darant prielaidą, kad jos neįvyks. Antrosiose varžytynėse AB SEB bankas iniciatyva pardavimo kaina sumažinta vos ne per pusę nei nustatyta pirmosiose varžytynėse. Toks turto sumažėjimo konstatavimas yra neprotingas, neatsižvelgiama į tai, kad turtas yra išskirtinėje verslui vystyti teritorijoje.Teismas skundžiama nutartimi praktiškai suteikė galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus tik įkaito turėtojui, nors bandymas turtą realizuoti už likutinę vertę padidintų galimybę patenkinti ir kitų, ypatingai pirmos eilės kreditorių, reikalavimus. Teismas netyrė tos aplinkybės, ar didžiausi kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus.Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto rinkos kaina yra ta kaina, už kurią daiktas nuperkamas, o ne įvertinamas. BUAB „ANIS LMK“ bankroto procesas yra tik prasidėjęs ir didžiausių kreditorių iniciatyva nustatyti tokią neprotingą turto pardavimo kainą yra neteisėtas ir neteisingas sprendimas.
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties atskirąjį skundą padavė ir UAB „Klockner Baltija“, kuriuo prašė teismo nutartį panaikinti. Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 1 d. gautas UAB „Klockner Baltija“ atsisakymas atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl 2012 m. balandžio 6 d. BUAB „ANIS LMK“ kreditorių susirinkimo nutarimo (protokolo 2 punktas) pripažinimo negaliojančiu.
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti teismo nutartį ir panaikinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą. Nurodo, kad su pateiktais atskiraisiais skundais sutinka.
AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nustačius, kad V. F. yra asmuo, neturintis teisės paduoti atskirąjį skundą, apeliacinį procesą nutraukti; nustačius, kad atskirasis skundas pateiktas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą, apeliacinį procesą nutraukti; jei V. F. (V. F.) atskirasis skundas būtų nagrinėjamas iš esmės – skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundą pateikęs asmuo nebuvo į procesą pirmosios instancijos teisme įtrauktas suinteresuotu asmeniu, todėl jis laikytinas netinkamu subjektu atskirajam skundui pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nerealizavo savo teisės ir neskundė kreditorių susirinkimo nutarimo, tai yra praleido senaties terminą tokiems veiksmams atlikti, bei į tai, kad šis asmuo nebuvo proceso dalyvis, priimant nagrinėti apelianto skundą būtų nepagrįstai suteikiama galimybė paneigti terminus skundams dėl kreditorių nutarimų paduoti. Apeliantas, žinodamas apie priimtą kreditorių nutarimą, privalėjo aktyviai įgyvendinti savo procesines teises bei pareigas, todėl laikytina, kad apeliantas yra praleidęs terminą skundui pateikti. ĮBĮ įtvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo, balsavimo bei nutarimų priėmimo tvarka nebuvo pažeista, o priimtas nutarimas yra teisėtas. Argumentas, kad kreditorių susirinkimo nustatytos turto pardavimo kainos neatitinka rinkos kainų, yra neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į atliktą turto vertinimą, kad pateiktas turto vertinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų ar egzistuoja kiti pagrindai, leidžiantys abejoti atlikto turto vertinimo pagrįstumu, įrodymų byloje nepateikta.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad VMI prie Finansų ministerijos neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo pateikta išvada, nes Dextron Universal Limited nepateikė bylos nagrinėjimui nei klausimų teismo ekspertizei dėl metalo konstrukcijų gamybos cecho, nenurodė eksperto kandidatūros, numatomos ekspertizės kainos, nepateikė eksperto licencijos. Teismui išreikalavus ir nustačius, kad hipotekos dokumentai bei turto vertinimo ataskaita, pagal kurią buvo nustatyta įkeičiamo turto vertė, ženkliai skiriasi, būtų pagrindas teismo nutartį panaikinti ir spręsti šį klausimą iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad iš esmės bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą, kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūrą, patenkinti kreditorių reikalavimus, išsaugoti skolininko turtą. Tokiu būdu bankrutuojančios įmonės interesų gynimas yra ir kreditorių visumos interesų gynimas, nes įstatymo nuostatas atitinkantis bankroto administravimas sudaro sąlygas įmonei didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos apeliaciniame teisme 2012 m. spalio 1 d. gautas UAB „Klockner Baltija“ atsisakymas atskirojo skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl 2012 m. balandžio 6 d. BUAB „ANIS LMK“ kreditorių susirinkimo nutarimo (protokolo 2 punktas) pripažinimo negaliojančiu. Pareiškime dėl atskirojo skundo atsisakymo nurodyta, jog UAB ‚Klockner Baltija“ yra žinomos procesinės atskirojo skundo atsisakymo pasekmės. CPK 308 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio (atskirojo) skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 straipsnio 3 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje procesinis klausimas, susijęs su UAB „Klockner Baltija“ pareiškimu dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, buvo išnagrinėtas iš esmės apeliacinės instancijos teismo 2013 m. sausio 3 d. posėdyje. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad UAB „Klockner Baltija“ pateiktas atskirojo skundo atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Iki atskirojo skundo nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje pradžios UAB „Klockner Baltija“ neatšaukė savo atsisakymo nuo atskirojo skundo, todėl atskirojo skundo atsisakymas priimtinas, o pradėtas apeliacinis procesas pagal UAB „Klockner Baltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties nutrauktinas (CPK 308, 338 straipsniai). Priėmus UAB „Klockner“ atsisakymą atskirojo skundo, civilinė byla dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties išnagrinėta iš esmės pagal apelianto V. F. (V. F.) atskirąjį skundą.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ANIS LMK“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo antruoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Visų pirma, AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą kelia klausimą, ar atskirąjį skundą padavė tokią teisę turintis asmuo. Nurodė, jog apeliantas V. F., nepaisant to, kad žinojo apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus, savo nesutikimo su priimtu nutarimu pirmosios instancijos teisme nereiškė, taip pat nebuvo į procesą įtrauktas suinteresuotu asmeniu.
Pagal CPK 305, 338 straipsnius apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys, pareiškę ieškinį CPK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai, suinteresuoti asmenys CPK 442 straipsnyje išvardytose bylose, CPK 431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininkai, taip pat šių asmenų atstovai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto byloje dalyvaujantys asmenys yra ieškovas (pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo padavęs asmuo; ĮBĮ 5 str. 1 d.), atsakovas (bankrutuojanti įmonė) ir tretieji asmenys – bankrutuojančios įmonės kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 47 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2009, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2007). V. F. yra BUAB „ANIS LMK“ kreditorius (b. l. 12). Taigi apeliantas yra dalyvaujančiu asmeniu BUAB „ANIS LMK“ bankroto byloje, o skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo išnagrinėtas BUAB „ANIS LMK“ bankroto byloje. Dėl šios priežasties nėra pagrindo sutikti su AB SEB banko argumentu, jog apeliantas nėra tinkamas subjektas atskirajam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties paduoti. AB SEB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą taip pat nurodo, jog atskirasis skundas paduotas praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau teisėjų kolegija dėl šio argumento nepasisako, nes iš bylos medžiagos matyti, jog teisėjas 2012 m. birželio 27 d. rezoliucija atnaujino apeliantui terminą atskirajam skundui paduoti ir bylą išsiuntė apeliacinės instancijos teismui.
Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas bei reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami šio įstatymo nustatyta tvarka; nekilnojamasis turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinto Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 4 punkte taip pat nurodyta, kad iš varžytynių parduodamas nekilnojamasis įmonės turtas ir įkeistas turtas, o kito turto pardavimo tvarką nustato kreditoriai. Nurodyto Aprašo 7 punkte numatyta, kad iš varžytynių parduodamas įmonės turtas kreditorių susirinkimo sprendimu gali būti įvertintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu; pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriams (kreditorių susirinkimui, komitetui) suteiktos plačios teisės bankrutuojančios įmonės turto valdymo ar disponavimo klausimais. Kita vertus, įstatymas suteikia teismui teisę vertinti kreditorių susirinkimuose priimtų nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą, jų atitikimą teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, jeigu dėl to teisme nagrinėjamas ginčas (ĮBĮ 24 str. 5 d., CPK 1 str.). Bet kuriuo atveju svarbu nustatyti, ar ginčijamu nutarimu nustatyta įkeisto ir kito bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarka yra ekonomiškai pagrįsta ir geriausiai atitinka visų kreditorių teisėtus lūkesčius bei interesus patenkinti jų finansinius reikalavimus (ĮBĮ 3 str., 34 str.). Teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek ir nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimus turi panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/201). Spręsdamas įmonės turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainos nustatymo klausimus, kreditorių susirinkimas arba komitetas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimų ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei būtų nenaudingi arba iš esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lūkesčius. Įstatymai ir lydimieji teisės aktai detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Sprendžiant šiuos klausimus, turi būti taikoma įstatymo analogija arba teisės analogija – bendrieji civilinės teisės principai (teisingumas, protingumas, sąžiningumas), kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas (CK 1.5 str., 1.8 str., CPK 3 str. 1 d., 3 str. 6 d.). Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedūras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų, bet ne tik tų, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo. Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiūlyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo būdu, parduodamo turto įvertinimo gali būti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Tik atlikus parduodamo turto įvertinimą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus arba gavus kitų parduodamo turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, galima spręsti dėl įmonei ir visiems jos kreditoriams tinkamiausio pardavimo būdo bei kainos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-788/2012; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1896/2011).
Apeliantas savo atskirąjį skundą pirmiausia grindžia tuo, jog kreditorių susirinkime buvo nutarta metalo konstrukcijų gamybos cechą ir žemės nuomos teisės dalį, AB „SEB lizingas“ priklausančią įrangą ir mechanizmus, sumontuotus metalo konstrukcijų gamybos ceche, pardavinėti iš varžytynių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 831 nustatyta tvarka ir nustatytos varžytynėse parduodamo turto kainos. Apeliantas pažymi, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas išimtinai didžiausių, suinteresuotų asmenų sprendimu, tai yra AB SEB banko ir AB „SEB lizingas“, kurių kreditorinių reikalavimų suma sudaro 76,77 proc., o nutarimas priimtas pritariant kreditoriams, kurių reikalavimų suma 78,78 proc. Pasak apelianto, šie kreditoriai net nesvarstė kitų pateiktų pasiūlymų parduoti turtą už likutinę vertę, tai yra už 10 9316,63 Lt, todėl nepanaikinus kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo nustatyta turto pardavimo tvarka ir parduodamo turto kaina, kyla reali grėsmė, jog bus padaryta žala likusių kreditorių turtiniams interesams. Teisėjų kolegija pažymi, jog ĮBĮ 24 straipsnyje yra nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi vien ta aplinkybė, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas dėl to, jog jam pritarė didžiausias kreditorius (AB SEB bankas), pati savaime nelemia tokio nutarimo neteisėtumo, nes tokią kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką numato įstatymas. Pažymėtina tai, jog AB SEB bankui įkeisto nekilnojamojo turto ir AB „SEB lizingas“ priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos pasiūlymą, už kurį balsavo kreditoriai, turintys 78,78 proc. visos reikalavimų sumos, pateikė BUAB „ANIS LMK“ bankroto administratorius (bankroto administratoriaus pasiūlymas buvo tik papildytas AB SEB banko siūlymu dėl parduodamo turto kainos antrose varžytynėse nustatymo).
Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog nustatyta pradinė turto pardavimo kaina yra tris kartus mažesnė negu likutinė turto vertė, užfiksuota BUAB „ANIS LMK“ apskaitoje, kad iš priimto sprendimo akivaizdu, esą AB SEB bankas siekia perimti turtą už kuo mažesnę kainą po antrųjų varžytynių, darant prielaidą, kad jos neįvyks, kad antrosiose varžytynėse AB SEB bankas iniciatyva pardavimo kaina sumažinta vos ne per pusę nei nustatyta pirmosiose varžytynėse ir toks turto sumažėjimo konstatavimas yra neprotingas, neatsižvelgiama į tai, jog turtas yra išskirtinėje verslui vystyti teritorijoje.
Kaip jau buvo minėta, jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos ar būdų kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimą. Byloje yra UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamasis turtas turto vertės nustatymo pažyma, kurioje nurodyta, jog vertinamo metalo konstrukcijų gamybos cecho su priklausiniais ir subnuomojamo žemės sklypo dalimi rinkos vertė yra 3 500 000 Lt, likvidacinė vertė ? 2 275 000 Lt (vertės nustatymo data ? 2012 m. kovo 23 d.) (b. l. 20). Taigi, ginčijamu nutarimu turto pardavimo kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į atliktą turto vertinimą. Apeliantas, teigdamas, jog kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytos pardavimo kainos neatitinka parduodamo turto rinkos vertės, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė duomenų, jog pavyktų turtą parduoti už buhalterinėje apskaitoje fiksuotą likutinę jo vertę. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Aktyvus teismo vaidmuo bankroto bylose neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 str.). Be to, bankrutuojančios įmonės statusą įgijusiai įmonei priklausančio turto pardavimo kainos nustatymas yra priskiriamas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Todėl pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad 2012 m. balandžio 6 d. įvykusio BUAB „ANIS LMK“ kreditorių susirinkimo ir jame priimtų skundžiamų nutarimų tvarka nebuvo pažeista, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto skundo argumentus dėl BUAB „ANIS LMK“ priklausančio turto pardavimo kainos neteisėto ir/ar nepagrįsto nustatymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš BUAB „ANIS LMK“ 2012 m. vasario 9 d. kreditorių susirinkimo protokolo dalies dėl įmonės turto vertinimo matyti, kad balsavime dalyvavę kreditoriai sutarė vienbalsiai rinkti vieną mėnesį pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto vertinimo, turtą vertinti pagal mažiausią kainą pateiktą pasiūlymą. Dėl šios priežasties sutiktina su AB SEB banko atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, jog ši aplinkybė rodo, kad kreditoriai, pritardami įmonei priklausančio turto vertinimui sutiko, jog tikrajai turto vertei nustatyti nepakanka pasiremti buhalteriniais duomenimis ar likutinėmis turto vertėmis, o būtina atlikti turto vertinimą. Į bylą nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog kompetentingo turto vertintojo nustatyta turto vertė neatitinka tikrosios turto vertės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog įgyvendinant bankroto procedūras buvo nuspręsta tikrosios turto vertės nustatymui pasitelkti turto vertintojo atliekamą vertinimą, kad nustatyta turto vertė nenuginčyta, sprendžia, jog nėra pagrindo kreditorių nutarimą pripažinti neteisėtu dėl nustatytos parduodamo turto kainos, kuri apelianto subjektyviu vertinimu esanti per maža. Byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima spręsti, kad BUAB „ANIS LMK“ kreditorių susirinkimas nustatė neteisingą, tai yra akivaizdžiai ir nepagrįstai per žemą parduodamo turto kainą. Be to, aplinkybė, jog buvo nustatyta konkreti pradinė turto pardavimo kaina, jokiu būdu nelemia to, jog turtas ir bus parduodas už tokią kainą, nes nustatant turto pardavimo kainą buvo numatyta kainos didinimo galimybė, laisvai dėl jos varžantis potencialiems pirkėjams. Taigi, įvertinusi BUAB „ANIS LMK“ kreditorių susirinkimo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą dėl BUAB „ANIS LMK“ turto pardavimo tvarkos ir pardavimo kainų nustatymo, teisėjų kolegija konstatuoja nesant įrodymų, kurie patvirtintų ginčijamu nutarimu nustatytos turto pardavimo tvarkos nepagrįstumą ir neekonomiškumą.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl V. F. atskirajame skunde nurodytų argumentų.
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi patenkinus V. F. prašymą buvo sustabdytas BUAB „ANIS LMK“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 „Dėl BUAB „ANIS LMK“ turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ vykdymas ir uždrausta vykdyti tolesnes bankroto procedūras, susijusias su ginčijamo nutarimo įgyvendinimu. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 str. 6 d., 338 str.), panaikintinos taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 308 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Priimti uždarosios akcinės bendrovės „Klockner Baltija“ atskirojo skundo atsisakymą ir nutraukti apeliacinį procesą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Klockner Baltija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarties.
Atmesti V. F. (V. F.) atskirąjį skundą, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis buvo sustabdytas BUAB „ANIS LMK“ 2012 m. balandžio 6 d. kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 2 „Dėl BUAB „ANIS LMK“ turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo“ vykdymas ir uždrausta vykdyti tolesnes bankroto procedūras, susijusias su šio nutarimo įgyvendinimu.