Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Regina Cemnolonskienė Baudž. byla Nr. 1A-389-81/2012

2012 m. spalio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, Vilmai Marčiukaitytei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Džuljetai Grigienei, išteisintajam G. L., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, nukentėjusiajam V. U., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 284 str. 1 d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamas padaręs nuskalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., tuo, kad, 2010-09-28, apie 11.10 val., viešoje vietoje, t.y. specialiai įrengtoje praktinio vairavimo mokymo aikštelėje, priklausančioje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), garsiai rėkdamas ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais, pašalinių žmonių akivaizdoje įžūliais veiksmais – panaudodamas fizinį smurtą V. U. atžvilgiu, t.y. šaudamas jam vieną kartą į krūtinės sritį iš 380-to (9 mm) kalibro penkiašūvio lygiavamzdžio revolverio „ME 38 Compact G“ Nr. (duomenys neskelbtini) 380-to kalibro šoviniu, užtaisytu gumine grankulke, sužalojo nukentėjusįjį V. U., padarydamas jam vieną odos nubrozdinimą krūtinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindamas aplinkiniams dar kartą panaudoti turimą ginklą, trukdydamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės darbuotojų darbą bei sukeldamas įvykio vietoje buvusių žmonių išgąstį, sumaištį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu G. L. dėl LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, išteisintojo, jo gynėjo, prašiusių skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, išdėstytos teismo nuosprendyje, nepagrįstos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, turi būti panaikintas, priimtinas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais.

Nukentėjusysis V. U. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2010-09-28 atvažiavo į mokyklai priklausančią aikštelę, kurioje tuo metu buvo gal 5-6 jų mokyklos automobiliai ir vienas „Audi A4“ automobilis. Vairavimo mokymo aikštelė nuomojama iš autobusų parko, bet ženklų, kurie žymėtų, kam priklauso aikštelė nėra. Kiekvieną vakarą aikštelė yra užrakinama, o rytą atrakinama. Aikštelę prižiūri brigadininkas, kuris už tai gauną priedą prie atlyginimo. Jis matė, kaip brigadininkas S. A. priėjo prie svetimo „Audi A4“ automobilio, vairuotojas išlipo, ir jie pradėjo kalbėtis. Tada jis ir dar keli instruktoriai išlipo iš automobilių, priėjo arčiau, nes tarp išteisintojo ir brigadininko vyko žodinis konfliktas , galvojo, kad brigadininkui reikalinga pagalba. Konflikto metu viso buvo gal 8-9 žmonės. Jie prašė, kad išteisintasis išvažiuotų, bet šis aiškino, kad niekur neparašyta, jog negalima šioje aikštelėje mokytis, sakė „neuždrausit man važinėtis, aš neišvažiuosiu“. Taip vyko žodinis karas, buvo necenzūrinių žodžių, užgauliojimų iš abiejų pusių, Dėl to išteisintasis atidarė automobilio dureles ir lipdamas iš automobilio iš kažkur išsitraukė ginklą, gal iš durelių, gal iš po sėdynės, su kuriuo iš karto išlipęs šovė jam į krūtinę. Po to bandė šauti į kitus, bet jo ginklas neiššovė, užsikirto. Tada kažkas pasakė „ištraukit raktelius“. Jis buvo šiek tiek atsitraukęs nuo automobilio, todėl greitai priėjo iš vairuotojo pusės, įkišo ranką ir bandė ištraukti raktelius, bet išteisintasis tai pamatė ir pradėjo bėgti link jo, tuomet jis greitai atsitraukė. Išteisintasis įsėdo į automobilį, o mergina įjungė pavarą ir pradėjo važiuoti. Instruktorius V. K. griebė už automobilio ir užkabino valytuvą, kuris liko jo rankose.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu V. U. taip pat parodė, kad į mokymo vairuoti automobiliu aikštelę su savo mokiniu atvažiavo apie 11 val., aikštelėje buvo gal 4 - 5 automobiliai, po jo dar du automobiliai atvažiavo su mokiniais. Aikštelėje matėsi vienas svetimas automobilis, be jokių skiriamųjų ženklų, todėl nuėjo pasakyti vairuotojui, kad nevažinėtų. Aikštelės vartai visą dieną būna atviri, nes pirmasis atvažiavęs juos atrakina. Jokių užrašų ir ženklų, nurodančių, kad draudžiama įvažiuoti, tuo metu nebuvo. Asmuo gali įvažiuoti, bet, jei pasakoma, kad važinėja vien mokomieji automobiliai, privalo išvažiuoti. Atvažiavo brigadininkas, išlipęs priėjo prie to svetimo automobilio, liudytojas arčiau priėjęs girdėjo, kad brigadininkas sakė, kad čia yra mokomoji aikštelė, kad automobilis neturi skiriamųjų ženklų bei yra pavojingas visiems besimokantiems. Kaltinamasis pradėjo aiškinti, kad kažkoks instruktorius sakė, jog ta aikštelė niekieno, , kas jūs tokie, kad nurodinėjat. Priėjo daugiau instruktorių, gal 5 - 6, prasidėjo keiksmažodžiai, išteisintasis keikėsi. Jis sėdėjo savo automobilio keleivio pusėje atsidaręs langą, iš automobilio jo niekas netraukė, dureles jis pats atsidarė, viena koja buvo išlipęs iš automobilio šovė jam į krūtinę maždaug vieno metro atstumu. Į viršų jis nešovė, atsidarė dureles ir šovė į jį, bandė šauti dar du kartus, bet jo ginklas užstrigo. Nukentėjusysis atsitraukė, liepė kitiems instruktoriams neleisti išvažiuoti, skambinti į policiją. Priėjęs iš kitos pusės jis norėjo ištraukti užvedimo raktelius, bet sėdėjusi moteris neleido. Kai automobilis išvažinėjo, instruktorius V. K. kluptelėjo, užsikabino, nulaužė vieną valytuvą, ar nulaužė kitą, nežino. Iki to laiko iškviesti policiją galimybių nebuvo. Jokio peilio niekas neturėjo ir juo negrasino.

Tokiais nukentėjusiojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie nėra paneigti objektyviais duomenimis, yra nuoseklūs ir atitinka kitų liudytojų parodymus bei rašytinius įrodymus. Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai tokiais išteisintojo ir liudytojos (jo draugės) G. E. parodymais tikėjo ir jais vadovavosi, nes juos paneigia anksčiau jų visiškai nepažinoję ir išteisintojo apkaltinti nusikaltimu nesuinteresuoti asmenys - nukentėjusysis V. U., liudytojas J. Š., V. K., R. J., V. Ž., S. A., R. V., kurių parodymais apylinkės teismas visiškai be pagrindo suabejojo, jais netikėjo ir pripažino nepakankamais išteisintojo kaltės įrodymu. Šie asmenys tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti.

Liudytojas J. Š. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, 2010-09-28, atvažiavo į aikštelę ir matė važinėjantį pašalinį automobilį. Pamatė, kad bręsta konfliktas, nes S. A. kaltinamojo prašė išvažiuoti iš aikštelės, o šis nesutiko, todėl priėjo arčiau. Taip pat priėjo V. U. ir privažiavo V. K., kurie gražiai prašė išvažiuoti, bet kaltinamasis nesutiko, sakė: „mums leido važinėti, čia ne jūsų reikalas“. Po to kaltinamasis pro praviras automobilio dureles šovė iš ginklo į V. U., išlipo, lakstė aplink automobilį ir šaudė, sėdo į automobilį ir jie išvažiavo. Kai automobilis pradėjo važiuoti, V. K. užgriuvo ant automobilio ir laikėsi už valytuvų. Tvirtina, kad kaltinamajam jokio pavojaus nebuvo, niekas neketino jo mušti, o jie, liudytojai, priėjo todėl, jog matė bręstantį konfliktą ir negalėjo į tai abejingai žiūrėti.

Liudytojas V. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad, 2010-09-28, atvažiavo į aikštelę, paleido mokinį važinėti vieną, ir pastebėjo automobilį „Audi“, kuris buvo be jokių skiriamųjų ženklų, tik ant automobilio viršaus „M“ raidė. Tuo metu atvažiavo brigadininkas, kuris nuėjo prie šio automobilio pasišnekėti, ir tarp jo ir kaltinamojo įvyko konfliktas. V. U. pasiūlė nueiti pažiūrėti, o priėjęs paprašė išvažiuoti iš aikštelės. Kaltinamasis išsitraukė ginklą ir šovė į V. U., po to iššoko iš automobilio ir šovė liudytojui į galvą, bet jis šūvio išvengė ir nubėgo į automobilio priekį. Buvo 3-4 šūviai, o po to ginklas užstrigo ar baigėsi šoviniai. Mano, kad kaltinamasis iš išgąsčio galėjo visus šovinius iššaudyti, kadangi instruktorių su mokomaisiais automobiliais buvo daug, gal apie 15 automobilių. Tada kaltinamasis sėdo į automobilį ir liepė merginai, kurią mokė, važiuoti, liudytojas iš šono užgriuvo ant kapoto, užsikabino už valytuvų ir taip juos nulaužė. Tvirtina, kad grasinimo supjaustyti padangas nebuvo, buvo tik žodžiai ištraukti raktelius, kad nepabėgtų.

Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. J. parodė, kad aikštelėje mokė mokinį vairuoti, matė prie pašalinio automobilio susirinkusius instruktorius ir girdėjo daugiau nei du šūvius, bet artyn nėjo. Liudytojas V. Ž. parodė, kad 2010-09-28 mokėsi vairuoti ir aikštelėje buvo pašalinis automobilis „Audi A4“, prie kurio buvo priėję kokie 4-5 instruktoriai, vyko konfliktas, nes instruktorius prašė išvažiuoti, o kaltinamasis nesutiko, jie plūdosi necenzūriniais žodžiais. Kaltinamasis išlipo iš automobilio ir šovė vienam instruktoriui, kitam, tada užstrigo ginklas ir jie išvažiavo. Liudytojas R. V. parodė, kad, 2010-09-28, mokėsi vairuoti, iš pradžių su instruktoriumi V. U., po to vienas. Aikštelėje vykusio konflikto nematė ir negirdėjo, bet grįžęs instruktorius pasakė, kad jį pašovė ir parodė žaizdą krūtinėje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog nors G. L. kaltės dėl LR BK 284 str. 1 d. numatytos veikos nepripažino, jo kaltė įrodyta nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiojo V. U. ir liudytojų S. A., J. Š., V. K. parodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja bei patvirtinti rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, jog G. L. neneigė naudojęs ginklo aikštelėje vykusio konflikto metu, nurodė, kad jis tai padarė gindamasis, tačiau šie išteisintojo parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes šių duomenų nepatvirtina jokie kiti patikimi duomenys, be to, tai prieštarauja įvykio faktinėms aplinkybėms. Išteisintojo G. L. kaltės nepaneigia ir liudytojos G. E. parodymai, nes nustatyta, jog ji nematė, iš kur G. L. paėmė ginklą, be to, apeliacinės instancijos teisme ji nurodė, kad instruktoriui bandant ištraukti raktelius, jai suduota, kaip teisme tvirtino išteisintasis, nebuvo. Išteisinojo G. L. ir liudytojos G. E. nurodyta aplinkybė, kad dieną prieš įvykį toje pačioje aikštelėje jie jau mokėsi vairuoti, nes jiems buvo leista, leidžia daryti išvadą, kad jie žinojo, jog aikštelėje be instruktoriaus leidimo važinėti negalima. Aplinkybę, kad būtent G. L. pradėjo konfliktą ir sužalojo nukentėjusįjį patvirtina ir liudytojų S. A., J. Š. ir V. K. parodymai. Šie liudytojai apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad išteisintojo G. L. buvo paprašyta, kad šis paliktų vairavimo aikštelę ir netrukdytų jiems dirbti, bet jis nesutiko, ginčijosi, keikėsi ir išsitraukęs ginklą šovė tiesiai į nukentėjusįjį V. U.. Taip pat šie liudytojai teigė, kad jokio peilio niekas neturėjo, ir kad jau po šūvio V. K., bandydamas sulaikyti šovusį asmenį, užgriuvo ant išvažiuojančio automobilio, dėl ko buvo nulaužti G. L. automobilio valytuvai. Apeliacinio teismo posėdžio metu G. E. taip pat patvirtino, kad valytuvus vienas iš instruktorių nulaužė jau po šūvio. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nebuvo baudžiamojo įstatymo numatyto pavojingo kėsinimosi, suteikiančio teisę į būtinąją gintį. G. L. įvykius visiškai nepagrįstai teigė apie jo ir jo draugės užpuolimą, parodydamas, kad buvo grasinama peiliu nors, kaip matyti iš teismo posėdžio metu ištirtų aplinkybių nebuvo nustatyta, kad konflikto metu buvo naudojamas peilis, nei nukentėjusiojo elgesys, nei konkreti situacija tokiam vertinimui nedavė jokio realaus pagrindo, todėl G. L. veika laikytina tyčiniu nusikaltimu, o ne būtinąja gintimi. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas jam nepradėjus ir nesirengus atlikti jokių kėsinimosi veiksmų. Pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, išteisintajam buvo paaiškinta, kad aikštelėje važinėti negalima, kad ši aikštelė yra vairavimo mokyklos UAB (duomenys neskelbtini), nei liudytojai, nei nukentėjusysis neturėjo jokio ginklo, o išteisintasis pats nepaklusęs išvykti dėl nepagrįsto savo įtarumo padarė žalos nukentėjusiajam V. U., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors tiek nukentėjusysis, tiek ir išteisintasis yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, atspindi nuoseklią, logišką įvykių eigą, patvirtinami objektyvais duomenimis, o G. L. parodymai apie tai, kad jo atžvilgiu buvo reali grėsmė ir ginklą jis panaudojo gindamasis, prieštarauja nuosekliai įvykių eigai, nepatvirtinami jokiais kitais duomenimis, todėl nukentėjusiojo V. U. ir liudytojų S. A., J. Š., V. K. parodymai laikytini patikimais ir jais vadovaujamasi konstatuojant LR BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimo faktą G. L. veiksmuose.

LR BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė tenka tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą LR BK 284 straipsniu lemia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Kvalifikuojant veiką LR BK 284 str. 1 d. neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, neturi reikšmės ir veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, gali būti ir asmeniniai. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Šaunamojo ginklo panaudojimas prieš asmenį neginčijamai pripažintinas įžūliais smurtiniais veiksmais. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. L. panaudojo fizinį smurtą V. U. atžvilgiu, t.y. šovė jam vieną kartą į krūtinės sritį iš 380-to (9 mm) kalibro penkiašūvio lygiavamzdžio revolverio „ME 38 Compact G“ Nr. (duomenys neskelbtini) 380-to kalibro šoviniu, užtaisytu gumine grankulke.

LR BK 284 str. 1 d numatyto nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nekyla abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje. G. L. įžūlius smurtinius veiksmus prieš vairavimo instruktorių V. U. padarė mokymo aikštelėje, priklausančioje Kauno miesto autobusų parkui, esančioje (duomenys neskelbtini). Ši aikštelė buvo išnuomota vairavimo mokymui UAB (duomenys neskelbtini). Vairavimo aikštelė laikytina vieša vieta. Tokios aikštelės, kaip ir bet kurios kitos viešos vietos, visuomeninė paskirtis nėra skirta muštynėms ar kitokiam nevaržomam asmenų elgesiui.

Kad nusikalstamą veiką būtų galima kvalifikuoti LR BK 284 str. l d., turi kilti pasekmės, t. y., visuomenės rimtis ar tvarka turi būti realiai sutrikdomi, nes numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, dėl ko numatytos pasekmės yra būtinasis nusikalstamos veikos požymis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė tokias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.).

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad išteisintasis G. L. viešoje vietoje, matant ir girdint kitiems asmenims, panaudojo šaunamąjį ginklą. Tokie veiksmai vertintini kaip įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma dorovės normų, jais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nes neigiamus išgyvenimus ir stresą jie sukėlė ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams tai mačiusiems asmenims, kilo sąmyšis, sujudimas, nutrūko darbas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. L. viešoje vietoje panaudojo šaunamąjį ginklą prieš darbo vietoje esantį ir savo pareigas atliekantį nukentėjusįjį. Taip buvo išreikštas kitų asmenų paniekinimas, kuris turėjo viešąjį pobūdį. Konstatuojama, kad G. L. veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: sutrikdytas vairavimo mokymas, kiti vairavimo instruktoriai - S. A., J. Š., V. K., R. J., mokinys V. Ž. G. L. pradėjus šaudyti taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę ir nesaugumo jausmą. Be to, G. L. įžūliais smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų LR BK 284 str. apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje ištirtais duomenimis - Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 3158/10(02) nukentėjusiajam V. U. konstatuotas vienas odos nubrozdinimas krūtinėje, kuris galėjo būti padarytas šaunamuoju ginklu, galimai užtaisytu gumine kulka. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 54).

LR BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t.y., kaltininkas supranta, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Šaunamojo ginklo panaudojimas viešoje vietoje neišvengiamai sukelia visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Byloje nustatytas G. L. veiksmų intensyvumas ir pobūdis rodo, jog jis elgėsi sąmoningai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, suvokė, kad šiais veiksmais pažeidžiama visuomenės rimtis ir tvarka ir norėjo taip elgtis (šaudė į žmones), t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad byloje pakankamai aiškiai nustatyti LR BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, o būtent tai, kad G. L. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, sužalojo V. U., jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais buvo sutrikdyta aplinkinių rimtis, viešoji tvarka, kadangi G. L. veiksmai (ginklo panaudojimas prieš žmogų) sukėlė įvykio vietoje buvusiems asmenims baimę, nejaukumo ir nesaugumo jausmą, buvo nutrauktas UAB (duomenys neskelbtini) instruktorių ir mokinių darbas.

Pripažindama G. L. kaltu padarius LR BK 284 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir skirdama už ją bausmę, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę. LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. G. L. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, padaryto nusikaltimo pavojingumą rodo atliktų veiksmų pobūdis, intensyvumas, t.y., tai, kad buvo panaudotas ginklas, dėl ko nukentėjo žmogus, veika buvo nukreipta prieš ne vieną asmenį, buvo pasikėsinta ne tik į visuomenės tvarką ir rimtį, tačiau ir į sveikatą. Nors nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau nenustatyta ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, G. L. anksčiau buvo teistas du kartus, teistumai išnykę, niekur nedirba. Įvertinus šių aplinkybių visumą, konstatuojama, jog bausmės tikslams pasiekti G. L. skirtina griežtesnė nei švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis - laisvės apribojimas ir savo dydžiu didesnė nei šios bausmės rūšies vidurkis. Vadovaujantis LR BK 48 str. laisvės apribojimo bausmės dydį nustato teismas, laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, jog asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. G. L. skirtini įpareigojimai.

Iš G. L. Valstybinei ligonių kasai priteistinas 35,36 Lt (trisdešimt penkių litų ir 36 ct) civilinis ieškinys už nukentėjusiojo V. U. gydymą.

Nukentėjusiojo V. U. 5000 Lt (penkių tūkstančių litų) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Sprendžiant klausimą dėl civilinio ieškinio pagrįstumo teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Nustatant materialų nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį, vadovaujamasi LR CK 6.250 str. 2 d., kuri numato, jog būtina atsižvelgti į 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra tyčinis, nesunkus - LR BK 11 str. 3 d. Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam neabejotinai sukėlė neigiamų dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgtina ir įvertintina G. L. galimybės atlyginti žalą (išteisintasis nedirba). Siekiant protingo balanso tarp dviejų neturtinės žalos atlyginimo tikslų – realaus kompensacinio efekto už patirtą dvasinį skausmą, reikalaujančio, kad priteista kompensacija būtų pajėgi suteikti pakankamai teigiamų emocijų nukentėjusiajam atkurti jo pažeistą psichofizinę pusiausvyrą, atsižvelgiant į įprastą gyvenimo būdą, aplinką, bei žalą padariusio asmens interesų, auklėjamojo jo atsakomybės poveikio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kolegija sprendžia, jog neturtinei žalai kompensuoti, vadovaujantis Lietuvos teismų praktika, V. U. iš G. L. priteistina 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) suma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės 2011 m. balandžio 15 d. nuosprendžio išvados, jog G. L. išteisintinas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., nes nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir turi būti panaikinamas bei priimamas naujas - apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 str. 2 p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

-patenkinti Kauno miesto apylinkės prokurorės apeliacinį skundą;

-panaikinti 2011 m. balandžio 15 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį;

-G. L., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei neatlyginamai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų per 5 (penkis) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. L. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti V. U..

Valstybinei ligonių kasai iš G. L. priteisti 35,36 Lt (trisdešimt penkis litus ir 36 ct) už nukentėjusiojo V. U. gydymą.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą panaikinti.

Daiktinį įrodymą - revolverį „ME 38 Compact G" Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi tūteles, vadovaujantis LR BK 72 str., konfiskuoti.

Daiktinį įrodymą - juodos spalvos džinsinį švarkelį, grąžinti savininkui V. U..