- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-15
- Bylos Nr.
- e1-2097-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26416-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas vieną kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 30 parų arešto bausmė su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimu; iš įkalinimo vietos paleistas 2018 m. birželio 9 d., atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:
jis, 2020 m. liepos 4 d., 20.21 val., Pilaitės pr., ties pastatu Nr. 13, Vilnius, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,28 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Taip M. B. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
M. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.:
- M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. liepos 4 d. jis namuose gėrė alkoholį, neprisimena kiek išgėrė. Prieš kurį laiką pažįstamas R. S. paliko jam savo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kad suremontuotų. Kadangi turėjo nurodyto automobilio raktelius, išgėręs alkoholio jis sugalvojo važiuoti prie ežero. Jam važiuojant Pilaitės prospektu, Vilniuje, R. S. automobilis sugedo, tuomet jis paskambinęs pažįstamam, jo duomenų nurodyti nenori, paprašė padėti nutempti automobilį. Tačiau nespėjo, nes netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis paaiškino, kad vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis sugedo. Policijos pareigūnai pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą, jis sutiko ir pirmojo pūtimo metu buvo nustatytas 4 prom. girtumas, o antrojo patikrinimo metu - 3,28 prom. Jis labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas girtas (b.l. 59-60);
- liudytojo M. U. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK KPV KPR 2-isios kuopos 3-čiame būryje, vyriausiuoju patruliu. 2020 m. liepos 4 d., 18.30 val. tarnybą pradėjo kartu su vyriausiuoju patruliu A. D.. Patruliuodami tarnybiniu automobiliu V1865, 20.16 val. per radijo ryšį iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Pilaitės prospekte, Vilniuje, netoli stotelės „Pilaitė“ stovi automobilis „Škoda“, sidabrinės spalvos, šalia kurio sėdi du neblaivūs vyriškiai, galimai vienas iš jų vairuotojas. Nuvykę nurodytu adresu, ties pastatu Nr. 13, pastebėjo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio, ant šaligatvio, sėdėjo kaip vėliau paaiškėjo M. B.. Nurodyto automobilio viduje ant priekinės keleivio sėdynės ir ant galinės sėdynės miegojo du asmenys. Bendraujant su M. B. šis prisipažino, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones bei prisipažino, kad tai jis vairavo nurodytą automobilį, būdamas girtas, alkoholį vartojo prieš dvi valandas, įvažiavo į duobę ir automobilis sugedo. Norėjo nuvažiuoti prie ežero, esančio Pilaitės mikrorajone, važiavo nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Bendraujant su M. B. akivaizdžiai matėsi, kad jis girtas - jautėsi stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui buvo nustatytas 4,01 prom. girtumas, patikrinus antrą kartą - 3,28 prom. girtumas (b.l. 30-31);
- liudytojos J. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad ji dirba autobusų vairuotoja. 2020 m. liepos 4 d., 20.15 val., vairuojant maršrutinį autobusą Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantį maršrutu Pilaitė-Stotis, važiuojant link Pilaitės, stotelėje „Pilaitė“ pastebėjo stovintį automobilį „Škoda“, kurio valstybinio numerio neprisimena, o šalia nurodyto automobilio ant žemės sėdintį vyrą, iš kurio veido suprato, kad jis girtas. Ji apie įvykį pranešė paskambinusi pagalbos telefonu 112. Matė, kad nurodytame automobilyje, ant priekinės keleivio sėdynės miegojo dar vienas vyras (b.l. 35-36);
- liudytojo R. S. (R. S.) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 29 d. M. B. paliko pataisyti savo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes jis dirba autoservise. Su M. anksčiau gyveno kaimynystėje, gerai sutarė, jie seni draugai. Jis nežinojo, kad draugas vairavo jo automobilį, būdamas girtas, nes, kaip jau minėjo, automobilį buvo palikęs taisymui. 2020 m. liepos 4 d., apie 21.30 val., M. B. jam parašė žinutę, kad jį sulaikė policija. Jis šio įvykio detales sužinojo tik iš policijos pareigūnų (b.l. 38-39);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 4 d., 20.19 val. bendrajam pagalbos centrui autobuso vairuotoja pranešė apie tai, kad Vilniuje, Pilaitės pr., važiuojant link Pilaitės, stotelėje „Pilaitė“ stovi sidabrinės spalvos automobilis Škoda, šalia kurio sėdi du neblaivūs vyrai, galimai vienas iš jų vairuotojas (b.l. 10);
- 2020 m. liepos 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėjus automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyti tik šie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai – smulkūs kėbulo subraižymai (b.l. 11-16);
- 2020 m. liepos 4 d. priverstinio transporto priemonės – automobilio Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo aktu (b.l. 19);
- VĮ Regitra duomenimis, automobilio Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. S.(b.l. 22);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2002 metų gamybos automobilio Škoda Suberb kaina su PVM yra 2410 eurų (b.l. 24).
- 2020 m. liepos 4 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad patikrinus M. B. neblaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0007 20.29 val., jam buvo nustatytas 3,28 promilės girtumas. Patikrinus M. B. pakartotinai 20.49 val., jam buvo nustatytas 4,01 promilės girtumas (b.l. 25). Patikros sertifikatas patvirtina, kad neblaivumo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2020 m. spalio 2 d. (b.l. 26). Neblaivumo nustatymo akte nurodytus duomenis patvirtina byloje esantys alkotesterio parodymų kvitai (b.l. 27, 28).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad M. B. 2020 m. liepos 4 d., 20.21 val., Vilniuje, Pilaitės pr., ties pastatu Nr. 13, vairavo automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,28 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, kad patikrinus M. B. neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą 2020 m. liepos 4 d., 20.29 val., jam nustatytas 3,28 promilės girtumas. Pakartotinai patikrinus M. B. blaivumą alkotesteriu po 20 min., t.y. 20.49 val., jam buvo nustatytas 4,01 promilės girtumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, t. y. kuri palankesnė asmeniui. Tad nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad M. B. vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas 3,28 promilės girtumas, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Tokia M. B. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. B. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda bei jos dydžiu, bet prašė baudą leisti sumokėti dalimis (b.l. 68-69).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. B. – kaip jau buvo minėta, teistas vieną kartą už analogiško nusikaltimo padarymą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b.l. 50-52), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b.l. 46-49), dirba (b.l. 45), byloje nėra duomenų apie M. B. gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar priklausomybės ligų centre.
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 75 MGL dydžio bauda (3750 eurų), atsižvelgus į nustatytą sunkų girtumo laipsnį ir į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti ar didinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu M. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 4 d., 20.29 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 14.10 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 54, 64).
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia esant tikslinga M. B. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra dvylikai mėnesių.
M. B. veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuri gali būti skiriama kartu su bausme siekiant įgyvendinti bausmės tikslus (BK 67 str. 3 d.).
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 3,28 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad M. B. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, t.y. automobilio vairavimą esant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise trejiems metams. Nors M. B. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Šiuo atveju M. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas - turi būti skaičiuojamas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė M. B. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t.y. 2410 eurų valstybės naudai.
Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Automobilis yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – R. S. (b.l. 22). Atsižvelgiant į M. B. nustatytą girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš M. B. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio Škoda Superb vertę, t.y. 2410 eurų. Neskirti M. B. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė, be to, nėra duomenų, kad ši priemonė šiuo konkrečiu atveju, įvertinus, be kita ko, kad kaltinamasis jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą bei konkretų neblaivumo laipsnį – būtų neproporcinga ir neteisinga priemonė.
Kaltinamajam M. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti (b.l. 62, 63).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL, t.y. 3750 eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti galutinę bausmę – 50 MGL, t.y. 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. B. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2020 m. liepos 4 d., 20.29 val. iki 2020 m. liepos 5 d., 14.10 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t.y. 2400 (du tūkstančiai keturi šimtai) eurų.
Nustatyti dvylikos mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti M. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti M. B. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti iš M. B. automobilio Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą –2410 (du tūkstančius keturis šimtus dešimt) eurų valstybės naudai.
Kaltinamajam M. B. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.