- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- e2-3643-937/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35423-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- T. P.
- Kategorijos
nuotoliniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui T. P. (T. P.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo T. P. 3 480,13 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas Savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Ieškovė nurodo, jog 2001-05-21 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 158 pagrindu būstas, esantis (duomenys neskelbtini), išnuomotas T. P..
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-17 civilinėje byloje Nr. e2-8707-868/2018 priėmė sprendimą už akių, kurio pagrindu nutraukta 2001-05-21 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 158, sudaryta su atsakovu T. P., taip pat nuspręsta iškeldinti atsakovą iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos.
Nurodo, jog atsakovas geranoriškai teismo sprendimo už akių nevykdo, todėl teismo vykdomasis raštas vykdymui perduotas antstolės Ingos Karalienės kontorai, tačiau faktinis atsakovo iškeldinimas nėra įvykdytas. Atsakovui geranoriškai nevykdant teismo sprendimo, laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2020-08-31 susidarė 3 424,02 Eur skola už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, 56,11 Eur delspinigių už termino sumokėti praleidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovo žmona mėgino privatizuoti būstą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau, jai mirus, būstas liko neprivatizuotas, jog pagal tuometinį teisinį reguliavimą, asmenys, neturintys Lietuvos pilietybės, negalėjo privatizuoti turto. Pasak atsakovo, jis yra pensininkas, gaunantis labai mažas pajamas, todėl jo finansinė padėtis yra sunki. Pasak atsakovo, būstas avarinės būklės, kreiptasi į ieškovę dėl būsto remonto, tačiau gautas neigiamas atsakymas. Matydamas, jog skola auga, atsakovas kreipėsi į ieškovę, kad būtų suteiktas mažesnis vieno kambario būstas vietoj turimo trijų kambarių būsto. Atsakovui du kartus siūlytas mažesnis būstas, tačiau būstas buvo tarp asocialių asmenų, su bendro naudojimo virtuve, todėl tai atsakovo netenkino, nes dėl amžiaus, sveikatos jam būtini bent minimalūs patogumai, atskira virtuvė.
Šalies argumentai
Ieškovė teismui paaiškinimus, jog taikus ginčo sprendimas byloje nėra įmanomas, nes atsakovas geranoriškai nevykdo teismo sprendimo, su prašoma priteisti skola nesutinka, negautas pasiūlymas dėl skolos mokėjimo dalimis.
Ieškovė 2021-04-14 teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo. Nurodo, jog socialinio būsto nuomos ir savivaldybės būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimas yra atliekamas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kuri vadovaudamasi Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1487 patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika), 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašą, kuris nuo 2015-10-01 nustato Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarką. Nurodo, jog savivaldybės būsto (išskyrus socialinį būstą) nuomos mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal formulę: NSav = An x Kv x P x Ki x Mi x R. Ieškovė pažymi, jog atsakovui už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2020-08-31 buvo taikoma nuomos mokesčio kompensacija, kuri atimama iš apskaičiuoto nuomos mokesčio dydžio.
Teismo posėdyje ieškovės atstovė ir atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Byloje kilo klausimas dėl atsakovo prievolės mokėti skolą už naudojimąsi jam suteiktu būstu.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), (socialinis būstas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė jį ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valdyti patikėjimo teise. 2001-05-21 su atsakovu T. P. buvo sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 158 (toliau ir nuomos sutartis), pagal kurią atsakovui T. P. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos – minėtas socialinis būstas. Remiantis nuomos sutarties 2.2 punktu, atsakovas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos sumokėti buto nuomos mokestį.
Ieškovės teigimu, atsakovas savo įsipareigojimų sumokėti mokesčius už buto nuomą tinkamai nevykdė. Iš ieškovės pateiktų skaičiavimų matyti, kad už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2020-08-31 atsakovas liko skolingas ieškovei 3 424,02 Eur už buto nuomą.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-04-17 civilinėje byloje Nr. e2-8707-868/2018 sprendimu už akių tenkino SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškovės ieškinį ir nutraukė 2001-05-21 Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 158, sudarytą su atsakovu T. P., nusprendė iškeldinti atsakovą iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovui kitos gyvenamosios vietos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Remiantis CK 6.583 straipsnio 1 dalimi, už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Byloje nustatyta, o atsakovas neginčija, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-04-17 sprendimo dalis dėl iškeldinimo nėra faktiškai įvykdyta ir atsakovas toliau gyvena ginčo bute. Ieškovė ieškiniu teigia, kad atsakovo 3 424,02 Eur skola už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis susidarė už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2020-08-31. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad skolos nemokėjo, teigė, kad skolos nemokėjo ir dėl savo prastos turtinės padėties. Nors teismo posėdžio metu atsakovas kėlė klausimą dėl būtinumo jam suteikti kitą būstą, kadangi pastarasis, už kurį susidarė skola, neatitinka jo poreikių, teismas pažymi, kad šis klausimas turėjo būti sprendžiamas žymiai anksčiau, o ne po to, kai jau susidarė skola. Vien tai, kad atsakovo netenkino ieškovės pasiūlyti kiti būstai, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovės ieškinio, tuo labiau, kad atsakovas neneigė, jog juo ginčo laikotarpiu naudojosi.
Atsakovas nurodė, kad prašoma priteisti skola yra labai didelė. Ieškovė į bylą pateikė 2021-04-13 rašytinius paaiškinimus dėl skolos dydžio paskaičiavimo ir 2018 m., 2019 m. ir 2020 m. savivaldybės būsto nuomos mokesčio apskaičiavimo aktus. Teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, detaliai aiškinosi buto būklę pagal NTR išrašą ir šalių paaiškinimus, tačiau nenustatė, kad nuomos mokestis buvo paskaičiuotas neįvertinus tuo metu buvusios buto būklės, komunalinių patogumų ir pan. Dėl nurodytų priežasčių teismas nemato pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti skolą.
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1–2 dalimis, 6.583 straipsnio 1 dalimi, 6.584 straipsnio 1 dalimi, 6.589 straipsnio 1 dalimi, nuomos sutarties 2.2 punktu, ieškovei iš atsakovo priteistina 3 424,02 Eur skola už buto nuomą laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2020-08-31.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 56,11 Eur delspinigių pagal delspinigių paskaičiavimo lentelę, taikydama 0,02 procento delspinigių normą, vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. I-775. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 56,11 Eur delspinigių laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai ir į tai, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 dalies bei 96 straipsnio 1 dalies nuostatomis, valstybei iš atsakovo priteistina 78 Eur žyminio mokesčio.
Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistina 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas sprendžia, kad kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingai išnagrinėti bylą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 424,02 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 2 ct) skolą, 56,11 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 11 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 480,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 79,79 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.