- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-602/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Dalia Vasarienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serneta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norfos mažmena“ dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Serneta“ nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi išnuomojo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti 68 752,20 Lt (be PVM) dydžio nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. 2006 m. lapkričio 11 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528 17 723,64 Lt sumai už išnuomotose patalpose spalio mėn. sunaudotą elektros energiją, tačiau atsakovas jos neapmokėjo. 2007 m. kovo 1 d. ieškovas pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01841 81 929,99 Lt sumai už nuomą kovo mėn., tačiau atsakovas sąskaitą apmokėjo tik iš dalies ir liko skolingas 63 032,24 Lt. Remdamasis nurodytu, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 80 755,88 Lt dydžio įsiskolinimą, 18 120,77 Lt dydžio palūkanas, 14 536,06 Lt dydžio delspinigius bei procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos kelios skirtingų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Atsiskaitymai pagal ieškovo pateiktas sąskaitas, išrašytas pagal skirtingas nuomos sutartis, buvo vykdomi vienu metu apmokant kelias sąskaitas. Be šios, teismuose nagrinėjamos ir kitos bylos, kuriose ieškovas yra pareiškęs atsakovui reikalavimus dėl atsiskaitymo pagal nuomos sutartis. Teismo nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, svarbu nustatyti tik tai, ar atsakovas yra atsiskaitęs pagal ieškovo nurodytas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01528 ir Nr. 01841.
Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą, kildinamą iš 2006 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. 01528 17723,64 Lt sumai už elektros energiją, nurodė, kad, atsakovo teigimu, pagal šią sąskaitą jis yra visiškai atsiskaitęs, dalį sąskaitoje nurodytos sumos – 4 397,52 Lt – sumokėdamas ieškovui 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB0000012180 kartu su mokėjimu pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01529 ir 01530, o likusią dalį sumos – 13 326,12 Lt – padengdamas tos pačios dienos mokėjimo pavedimu Nr. VB0000012179, sumokant AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ už ieškovą. Teismas sprendė, kad 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimas Nr. VB0000012180 patvirtina, jog juo ieškovui buvo sumokėta 26 673,88 Lt suma pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01528, 01529 ir 01530. Mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01529 ir 01530 atitinkamai sudarė 13 556,01 Lt ir 22 663,68 Lt. Atsakovo teigimu, aptariamu mokėjimo pavedimu buvo sumokėta dalis sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528 (4 397,52 Lt), dalis sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01530 (8 720,35 Lt) ir visa suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01529 (13 556,01 Lt). Likusioji PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 01530 nurodytos sumos dalis – 13 943,33 Lt – buvo ieškovui sumokėta 2006 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB000012499 kartu su mokėjimais pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01531-01536, 01540 ir 01541. Teismas sprendė, kad 2006 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimas Nr. VB000012499 patvirtina, jog juo ieškovui buvo sumokėta 80 006,79 Lt suma pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01530-01536, 01540 ir 01541. Mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01531-01536, 01540 ir 01541 iš viso sudarė 66 063,43 Lt. Teismo vertinimu, tai patvirtina, kad šiuo mokėjimo pavedimu buvo sumokėta atsakovo nurodyta dalis sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01530 – 13 943,33 Lt. Teismo nuomone, nustačius, kad 2006 m. lapkričio 15 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB000012499 buvo sumokėta dalis mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01530, kartu patvirtinami atsakovo teiginiai, jog 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB0000012180 buvo sumokėta dalis sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528, lygi 4 397,52 Lt. Teismas pažymėjo, kad likusioji mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą 01528 dalis – 13 326,12 Lt, atsakovo teigimu, buvo įskaityta 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB0000012179 sumokant AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ skolą už ieškovą. Šią aplinkybę atsakovas įrodinėjo 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimo Nr. VB0000012179, iš kurio matyti, kad juo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ buvo sumokėta 29 472,87 Lt suma, nurodant, kad mokama už ieškovą. Atsakovas nurodė, kad šiuo mokėjimo pavedimu buvo dengiamas atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01409 (11 000 Lt), Nr. 01471 (225,34 Lt), Nr. 01472 (4 794,84 Lt), Nr. 01473 (126,57 Lt) ir Nr. 01528 (13 326,12 Lt); paaiškino, kad negali pateikti kitų įrodymų, jog mokėjimas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ buvo vykdomas pagal ieškovo prašymą, jog ieškovui buvo pranešta apie tokį skolos dengimą pagal paminėtas sąskaitas, kadangi tai vyko dar 2006 m., o atsakovui kraustantis į kitas patalpas buvo prarasta dalis dokumentų. Ieškovas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad dalis skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528 buvo padengta įskaitant atsakovo mokėjimą AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ už ieškovą, nes mokėtinos sumos pagal kai kurias iš atsakovo nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų nesutampa su atsakovo nurodomomis sumomis, pavyzdžiui, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01409 mokėtina suma sudaro ne 11 000 Lt, o 70 836,53 Lt; mokėtinos sumos pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01471-01473 sutampa su atsakovo nurodomomis. Teismas sprendė, kad 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimas Nr. VB0000012179 patvirtina, jog 2006 m. lapkričio 9 d. atsakovas įvykdė ieškovo prievolę AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ 29 472,87 Lt sumai. Teismas sutiko su atsakovu, kad šis įrodymas pakankamai patvirtina ir faktą, jog mokėjimas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ buvo vykdomas esant atitinkamai ieškovo valiai, kadangi mokėjimo pavedime nurodytas ieškovo pirkėjo kodas. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.51 straipsniu, trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę už skolininką nėra sąlygojama atitinkamo skolininko prašymo buvimo. Priešingai, kreditorius gali nepriimti trečiojo asmens prievolės įvykdymo tik tuo atveju, jei skolininkas pranešė kreditoriui, jog tokiam įvykdymui prieštarauja. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Teismo nuomone, įvykdęs ieškovo prievolę AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, atsakovas įgijo atitinkamo dydžio reikalavimo teisę ieškovo atžvilgiu (CK 6.50 str. 3 d.) ir kartu priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kuris galėjo būti įskaitytas CK 6.131 straipsnio nustatyta tvarka, apie tai pranešant kitai prievolės šaliai. Įskaitymu gali būti padengtas tiek visas reikalavimas, tiek jo dalis. Teismo manymu, atsižvelgiant į nagrinėjimo dalyką šioje byloje, svarbu nustatyti, ar atsakovo reikalavimas, kylantis iš prievolės įvykdymo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ už ieškovą, buvo įskaitytas būtent atsiskaitant su ieškovu pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528, taip pat, kad ieškovui buvo pranešta apie tokį prievolės įvykdymą (CK 6.131 str. 2 d.). Teismo vertinimu, nors atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, tiesiogiai patvirtinančių pranešimą apie įskaitymą bei aplinkybę, kad atsakovo reikalavimas, kylantis iš ieškovo prievolės įvykdymo AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, buvo įskaitytas būtent atsiskaitant su ieškovu pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528, šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina kiti surinkti įrodymai. Byloje nustatyta, kad mokėjimas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ už ieškovą buvo vykdomas tą pačią dieną kaip ir mokėjimas, kuriuo tiesiogiai ieškovui buvo dengiama skolos dalis pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528. Tuo pačiu mokėjimo pavedimu taip pat buvo dengiama skola ieškovui pagal vėlesnes jo pateiktas sąskaitas Nr. 01529 ir 01530. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įprastai atsakovas atsiskaitydavo su ieškovu visiškai apmokėdamas ankstesnes ieškovo pateiktas sąskaitas, o vėlesnes sąskaitas apmokėdamas iš dalies. Atsižvelgiant į įprastą atsakovo atsiskaitymo su ieškovu praktiką, teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad, tuo pačiu mokėjimo pavedimu visiškai sumokėdamas ieškovo reikalaujamą sumą pagal vėlesnę PVM sąskaitą-faktūrą Nr.01529 ir dalį sumos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01530, ieškovas būtų dengęs tik dalį pagal ankstesnę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528 mokėtinos sumos, tuo labiau, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01529 ir 01530 paminėtu pavedimu sumokėta suma yra didesnė nei likusi skolos dalis pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528. Tai netiesiogiai patvirtina atsakovo teiginius, kad kita pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528 mokėtinos sumos dalis atsakovo buvo dengiama kitu būdu – tą pačią dieną sumokant už ieškovą AB „Vakarų skirstomieji tinklai“. Teismo nuomone, vertinant, ar mokėjimu AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ buvo dengiama skolos dalis būtent pagal ieškinyje nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą, reikšminga ir ta aplinkybė, kad atsakovas įvykdė prievolę už ieškovą elektros energijos tiekėjui, o PVM sąskaita-faktūra Nr. 01528 atsakovui buvo išrašyta būtent už elektros energijos suvartojimą nuomojamose patalpose. Kadangi buvo mokama elektros energijos tiekėjui už nuomojamose patalpose, kurių savininkas, sudaręs atitinkamas paslaugų teikimo sutartis, yra ieškovas, suvartotą elektros energiją, teismas taip pat pripažino menkai tikėtina aplinkybę, kad ieškovas būtų nežinojęs apie tokį atsakovo prievolės įvykdymą. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01528 neminimas ir ieškovo pateiktame šalių susirašinėjime. Kadangi įstatymas nenumato privalomos pranešimo apie įskaitymą formos, įskaitymas, esant visoms CK 6.130 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms, ir nesant CK 6.134 straipsnyje numatytų įskaitymo draudimo atvejų, gali būti atliktas ir žodžiu pareiškiant apie įskaitymą kitai prievolės šaliai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas manė, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovas, sumokėdamas ieškovo skolą AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, atitinkamą atsiradusios reikalavimo teisės ieškovo atžvilgiu dalį įskaitė pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. 01528, ir tuo pačiu pripažino pagrįstais atsakovo teiginius, jog pagal šią sąskaitą jis su ieškovu yra visiškai atsiskaitęs.
Teismas taip pat pripažino, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovo ir pagal 2007 m. kovo 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 01841.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Serneta“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas, kildinamas iš PVM sąskaitos-faktūros Nr. 01528.
Apelianto teigimu, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė įskaitymą reglamentuojančias materialines teisės normas, pažeidė įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, nemotyvavo savo sprendimo. Teismas visiškai nevertino apelianto argumentų, o rėmėsi tik tinkamais įrodymais nepagrįstais atsakovo teiginiais. Byloje nebuvo įrodymų, patvirtinančių apelianto valią, kad atsakovas įvykdytų apelianto prievoles tretiesiems asmenims, taip pat nebuvo pateiktas pranešimas apie atliktą įskaitymą. Teismo cituoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių išaiškinimai nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Teismas vienareikšmiškai nustatė, kad ieškovas ne laiku ir netinkamai atsiskaitinėjo, tačiau nepasisakė dėl ieškinio reikalavimo priteisti palūkanas ir delspinigius, kas leidžia abejoti teismo nešališkumu.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ prašo atmesti apeliacinį skundą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2006 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 01528 už elektros energiją buvo apmokėta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad dalis šios sąskaitos – 4 397,52 Lt – buvo apmokėta 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB0000012180, kartu apmokant ieškovo PVM sąskaitas-faktūras Nr. 01529 ir 01530 (t. 2, b. l. 59). Tokį faktą patvirtina šalių atsiskaitymo praktika, pagal kurią: atsakovas vienu mokėjimo pavedimu apmokėdavo kelias sąskaitas; visų pirma būdavo apmokamos anksčiausios sąskaitos; neužtekus pinigų vėlesnėms sąskaitoms, jos būdavo apmokamos kitais pavedimais (t. 2, b. l. 15-16, 92-95). Pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo atsiskaitymo tvarką pagal ginčo sąskaitą, teisėjų kolegija sutinka su padarytomis išvadomis, todėl jų nekartoja.
Visiškai pagrįstu laikytinas ir skundžiamo sprendimo argumentas, kad kita dalis sąskaitos – 13 326,12 Lt – buvo apmokėta 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimu Nr. VB0000012179, mokant už apeliantą elektros energijos, skirtos atsakovo išsinuomotom patalpom, tiekėjui (t. 2, b. l. 60). Tai patvirtina jau nurodyta šalių atsiskaitymo praktika. Pagrįsta manyti, kad šis mokėjimas atliktas apelianto prašymu, nes, kaip teisingai konstatavo teismas, atsakovas žinojo elektros energijos tiekėjo apeliantui suteiktą mokėtojo kodą ir jį nurodė aptariamame mokėjimo pavedime. Nėra jokių duomenų, kad toks mokėjimas būtų atliktas prieš apelianto valią. Priešingai, jis atitinka pastarojo interesus ir yra protingas, nes leidžia operatyviau vykdyti šalių tarpusavio įsipareigojimus bei įsipareigojimus kitiems kontrahentams. Pastebėtina, kad ir šalių sudaryta nuomos sutartis numatė galimybę atsakovui susitarti su komunalinių paslaugų teikėjais dėl tiesioginio atsiskaitymo su jais už išsinuomotoms patalpoms teikiamas paslaugas (4.10, 4.11 p.). Faktas, kad aptariamu mokėjimu pavedimu elektros energijos tiekėjui buvo sumokėta gerokai didesnė suma nei nurodyta 2006 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 01528, tik patvirtina tarp šalių egzistavusį atitinkamą susitarimą dėl tiesioginio atsakovo atsiskaitymo su šios energijos tiekėju. Logiška tokio susitarimo išdava yra tai, kad, apmokėjus už apeliantą tiesiogiai paslaugos tiekėjui, atsakovo prievolė sumokėti apeliantui už šią paslaugą pasibaigia (CK 6.50, 6.193 str.). Vien tai, kad atsakovas negali pateikti rašytinių įrodymų apie tokio šalių susitarimo (apelianto prašymo) egzistavimą, pranešimą apie įskaitymą, neturi esminės reikšmės, nes visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtiną buvus aptariamą susitarimą.
Nuomos sutarties 4.10 punktas nustato, kad sąskaitos už komunalines paslaugas turi būti apmokėtos per 10 darbo dienų po sąskaitos gavimo. Nagrinėjama 2006 m. lapkričio 6 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 01528 buvo apmokėta dviem 2006 m. lapkričio 9 d. mokėjimo pavedimais, todėl kalbėti apie apelianto nurodomus delspinigius ir palūkanas už nesavalaikį atsiskaitymą nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 13 d. sprendimą nepakeistą.