Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-438-1152-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-438-1152-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-438-1152/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties T.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos įgaliotas pareigūnas T.G. 2007m. balandžio 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.E655227 už tai, kad šis vairavo automobilį vidutinio girtumo būklės, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustoti, nepasirinkęs saugaus greičio, jam priklausančio automobilio nesuvaldė ir apsivertė bei nepateikė automobilio draudimo dokumento, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 62, 68, 172, 61.3 punktų reikalavimus (b.l.17).

Žemesnės instancijos teismas

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija 2007 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr.E655227 T.G. už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 2 ir 130 straipsnio 1 dalyse, padarymą skyrė administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą 60 mėnesių.

Vilniaus apygardos administracinio teismas šį nutarimą 2007 m. birželio 28 d. dėl procesinių pažeidimų panaikino ir bylą grąžino institucijai nagrinėti iš naujo. Jos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu T.G. vėl buvo patrauktas atsakomybėn už pažeidimų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 126 straipsnio 2 ir 130 straipsnio 1 dalyse, padarymą, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda- teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 60 mėnesių.

Šalies argumentai

T.G. skundu teismui prašė nutarimą, priimtą jo administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinti.

Skunde paaiškino, jog 2007 m. balandžio mėnesio 14 dieną apie 10 val. jam priklausantį automobilį BMW 320, v/n (duomenys neskelbtini), Verkių gatve link Žaliųjų ežerų gatvės, vairavo ne jis, o jo pažįstamas A.Š.. Taip pat paaiškino, kad jis eismo įvykio metu sėdėjo šalia vairuotojo ir miegojo. Nurodė, kad nesutinka su 2007 m. balandžio 14 d. tarnybinio pranešimo teiginiais. Kad automobilį vairavo ne jis, o A.Š., pastarasis patvirtino savo 2007 m. gegužės 3 d. paaiškinime. Po autoįvykio T.G. ir kiti automobilyje buvę asmenys buvo nuvežti į policijos komisariatą, kur, rašant protokolą, asmenims jų teisės pagal ATPK 272 straipsnį išaiškintos nebuvo, nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti medikų pagalba. Tuo tarpu A.Š. yra policijai žinomas dėl daugelio nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, atitinkamai tikėtina, kad atsakomybėn jis nebuvo patrauktas dėl vengimo mokėti baudas. Vilniaus m. VPK 2007 m. rugpjūčio 17 d. nagrinėjant bylą, buvo atisakyta apklausti T.G. nurodytus liudininkus. Be to, kaip skunde paaiškino T.G., administracinė nuobauda sukeltų jam ir jo šeimai itin sunkias pasekmes - dirba vairuotoju, todėl, netekęs teisės vairuoti, netektų darbo ir pajamų šaltinio, o persikvalifikavimui neturi finansinių galimybių. T.G. akcentavo, kad šiuo metu gyvena su tėvais: jo motina M.G. yra tik iš dalies darbinga, tėvas J.G. - pensininkas. Anot T.G., dėl įvykio jis nuoširdžiai gailisi.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi T.G. skundą tenkino iš dalies, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. balandžio 14 d. nutarimą Nr.E655227, kuriuo T.G. skirta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 60 mėnesių administracinė nuobauda, pakeitė, T.G. (a/k. (duomenys neskelbtini)) skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams.

Teismas, išanalizavęs į bylą surinktų įrodymų visetą, padarė išvadą, jog institucija surinko pakankamus T.G. kaltės, padarius ATPK 1241 straipsnio 6, 126 straipsnio 2 ir 130 straipsnio 1 dalyse numatytus pažeidimus, įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Teismas šią išvadą padarė dėl keletos priežasčių. Visų pirma, teismo nuomone, nenustatyta įrodymų, kad policijos pareigūnai turėjo ar turi kokių nors priežasčių apkalbėti T.G., jų paaiškinimai nuo pat įvykio dienos buvo nuoseklūs, vienas kitą papildantys ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Skundo motyvas apie A.Š. nenubaudimą dėl to, kad jis vis tiek nesumokės baudos, įrodymais nepagrįstas, be to, tarp tokios tikimybės ir policijos pareigūnų pareigų nėra jokio priežastinio ryšio, nes policijos patruliai nėra kaip nors atsakingi už Eismo priežiūros tarnybos ar net jų pačių paskirtų nuobaudų vykdymą. Antra, T.G. naudai liudiję asmenys yra jo draugai, dėl vienokių ar kitokių priežasčių suinteresuoti padėti draugui išvengti atsakomybės. Trečia, jų parodymai ne tik kad esmingai prieštarauja policijos pareigūnų paaiškinimams, bet ir tarpusavyje, išskyrus vienintelį, matyt jų manymu, pakankamą patvirtinti faktą, kad automobilį vairavo A.Š.. Antai, T.G., duodamas paaiškinimus teismui, teigė, kad jam iš vakaro švenčiant savo gimtadienį, A.Š. nebuvo, jį, kaip ir kitus du draugus susitiko ryte prie savo namų (T.G. skunde nurodytas namų adresas yra Musninkų g. Vilniuje), tuomet kartu susėdo į automobilį, nes lauke buvo šalta. Tuo tarpu A.Š. teigė, kad jie kartu šventė T.G. gimtadienį, buvo daug žmonių, tik nepamena, kur, taip pat nepamena, kaip abu su T.G. automobiliu atsirado prie „Norfos“ parduotuvės Žirmūnų g. (t.y. ne prie T.G. namų Musninkų g.). Keturių draugų susitikimo aplinkybes skirtingai aiškina ir kiti du liudytojai. R.M. aiškino, kad jis su T.Č. tikslingai susitiko prie jo (t.y. R.M. namų), nes abiem buvo paskambinta atvykti į Žirmūnų gatvę išgerti. Nuvykus ten jau buvo T.G. su A.Š. (T.G. teigė buvęs vienas, kai visus tris susitiko prie savo namų). T.Č. aiškino tą ankstų rytą ėjęs iš naktinio klubo ir atsitiktinai susitikęs R.M., tuomet jie telefonu susiskambino su kitais ir susitiko prie „Dalios“ baldų salono, kur jau buvo T.G. su A.Š.. Šie abu liudytojai neprisimena išlipimo ar ištraukimo ir apvirtusio automobilio aplinkybių, o T.G. ir A.Š. jas dėsto, tačiau irgi skirtingai. Antai, T.G. aiškino, kad A.Š. išlipo pirmas ir pats, peršliaužęs per jį sėdintį keleivio vietoje, kas yra mažai tikėtina.

Įvertinęs, tai, kad nei vienas iš važiavusių automobilyje neneigė, kad juos vijosi policijos automobilis ir kad pareigūnai avarijos vietoje atsirado labai greitai, teismas pabrėžė, jog tiki pareigūnų aiškinimais, kad jie, netgi padedant pašaliniam sustojusiam vairuotojui, visiems automobilyje buvusiems asmenims padėjo išlipti. Tai, beje, atitinka ir paties A.Š. aiškinimą, kuris teisme teigė, kad pats išlindo per lango angą iš vairuotojo pusės, nes vairuotojo pusės langas važiuojant buvo atviras; iš pradžių iškišo kojas, liemenį, po to jį už rūbų kažkas ištraukė, berods, policijos pareigūnas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad negali tikėti tokia T.G. ir jo draugų dėstoma įvykio versija, tiksliau - versijomis, ir tokiais parodymais grįsti savo sprendimą. Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir teisingas, T.G. paskirta galutinė administracinė nuobauda - ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos maksimumas. Teismas, pasirėmęs ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, įrodytas aplinkybes, kad T.G. motina yra invalidė, o tėvas - pensininkas pripažino jo kaltę lengvinančiomis ir nuobaudą švelnino iki sankcijų vidurkio.

III.

Apeliaciniu skundu T.G. prašo panaikinti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos nutarimą T.G. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E655227 ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Apeliaciniame skunde paaiškina, jog teismas išvadą, kad jis teisingai patrauktas administracinėn atsakomybėn, padarė dėl tokių priežasčių: 1) nenustatyta, kad policijos pareigūnai turėjo ar turi priežasčių apkalbėti T.G., 2) T.G. naudai liudiję asmenys yra jo draugai, 3) automobiliu važiavusių asmenų parodymai iš esmės skiriasi nuo policijos parodymų. Apeliantas akcentuoja, kad nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Visų pirma, byloje buvo apklaustas tik vienas policijos patrulis - V.Tolstorožicas. Kitas patrulis Masalskis, kuris dalyvavo surašant protokolą byloje apklaustas nebuvo. Taigi, apelianto vertinimu, skiriasi tik vieno policijos pareigūno parodymai nuo kitų liudijusių byloje asmenų. Teismas liudytojų parodymus ir jų visumą įvertino formaliai. Teismas nurodė, kad T.G. naudai liudijusių asmenų parodymai prieštarauja vieni kitiems. Iš esmės - parodymai, apie kuriuos kalba teismas - tai parodymai apie iki autoįvykio buvusias faktines aplinkybes, t.y. kaip jie visi susitikome. Be abejo, šiuo atveju neatitikimų buvo, tačiau parodymų esmė buvo nustatyti, kas objektyviai galėjo vairuoti automobilį, o ne kaip jis (apeliantas) susitiko su draugais. Policijos patrulis V.Tolstorožicas duodamas parodymus ir atsakydamas į pirmosios instancijos teismo klausimus, pats abejojo, kas vairavo automobilį. Byloje nesurinkta tvirtų nenuginčijamų įrodymų, kad pats apeliantas vairavo automobilį, o išvada, kad jis galėjo vairuoti automobilį yra pagrįsta tik prielaidomis. Taigi pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra pagrįstas prielaidomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

IV.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas savo nesutikimą su teismo sprendimu dėl jo kaltės iš esmės grindžia tuo, kad, pareiškėjo teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pateikdamas byloje surinktų įrodymų vertinimo savo versiją, pagal kurią jis yra nekaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Tokiu būdu byloje yra keliama įrodymų vertinimo problema.

Iš bylos matyti, kad byloje yra surinkti dvejopo pobūdžio įrodymai: vieni pareiškėją kaltinantys, kiti jį teisinantys.

Iš pareiškėją kaltinančių parodymų matyti, kad tai yra policijos darbuotojų D. Masalskio ir V. Tolstorožicho, įvykio metu vykdžiusių jiems pavestas eismo priežiūros ir saugumo pareigas, parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad šie pareigūnai nuosekliai ir vienodai nurodė įvykio aplinkybes, jog persekiojo pavojingai važiuojantį automobilį, kurį vairavo pareiškėjas bei kad iškart po autoavarijos, prie apvirtusio automobilio vairo jie aptiko pareiškėją. Vertinant šiuos parodymus jų patikimumo aspektu, pažymėtina, kad šie parodymai yra tarpusavyje sutampantys, prieštaravimų tarp jų nėra. Tai, kad minėti parodymai atitinka faktines aplinkybes iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas bei jį teisinantys liudytojai, t. y. pastarieji pripažįsta, jog buvo persekiojami policijos pareigūnų, kurie į įvykio vietą atvyko iš karto apsivertus automobiliui.

Byloje duomenų, kurie leistų manyti, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti apkalbėti pareiškėją, arba dėl tam tikrų faktinių aplinkybių neturėjo realios galimybės matyti asmens vairuojančio automobilį, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas.

Vertinant pareiškėjo ir jį teisinančių liudytojų parodymus jų patikimumo aspektu, matyti, kad jų parodymai nėra išsamūs bei tarpusavyje visa apimtimi sutampantys. Iš jų parodymų analizės matyti, kad visi šie asmenys pripažįsta buvę neblaivūs bei kad dėl šios aplinkybės neprisimena gerai visų įvykio aplinkybių, t. y. jų parodymai yra tik epizodinio pobūdžio, nepateikiant visų įvykio aplinkybių, pateikiant tik tas aplinkybes, kurios yra palankios pareiškėjo kaltei paneigti.

Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, lemia, kad pareiškėją teisinantys parodymai, jų patikimumo prasme, negali būti pripažinti priimtinais įrodymais. Dėl ko pirmosios instancijos teismo išvada, remtis pareiškėją kaltinančiais įrodymais, jų pagrindu atmetant pareiškėją teisinančius įrodymus, yra atitinkanti įrodymų vertinimo kriterijus, numatytus ATPK 257 straipsnyje.

Šių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo kaltės, įvykužius jam inkriminuotus pažeidimus, yra pagrįstos.

Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo T.G. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius