Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r., deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. rugsėjo 12 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas neatvyko. Atsiliepime prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovų užimtumo kitose bylose. Įvertinus, jog Institucijos pozicija dėl skundo išdėstyta pateiktame atsiliepime, siekiant užtikrinti administracinio proceso ir bylos nagrinėjimo operatyvumą, byla išnagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. P. atstovo G. A. skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu G. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 362 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, t. y. už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog G. P. nubaustas už tai, jog 1) projektas parengtas nesilaikant Klaipėdos savivaldybės administracijos 2015-11-30 išduotų Specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. AR13-15 1 punkto reikalavimo sklypo plane nurodyti automobilių stovėjimo vietas, nes 22 automobilių stovėjimo vietas numatyta įrengti už sklypo ribų; 2) automobilių stovėjimo vietų poreikis 40 butų namui nurodytas 32 vnt., nors vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelės 1.3 eilute, kur nurodyta, kad automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatui yra 1 vieta 1 butui, turėjo būti numatyta 40 vietų; 3) pažeistos STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112.1.1 punkto nuostatos, jog privalomos automobilių stovėjimo vietos už statinio žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai. Iš projekte numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 10 vietų suprojektuota sklype ir 8 vietos suprojektuotos už sklypo ribų. Likusios 14 vietų šiame projekte nesuprojektuotos, yra tik įrašas sklypo sutvarkymo plane „likusios 14 automobilių stovėjimo vietos numatytos Rambyno gatvėje prie 14 ir 18 namų, gatvės važiuojamojoje dalyje“. Taip pat iš projekte numatytų įrengti 32 automobilių stovėjimo vietų 22 vietos numatytos įrengti už sklypo ribų, t. y. 68 procentai, pažeidžiant STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 112.1.2 punktą, jog savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iki 30 procentų privalomų automobilių stovėjimo vietų gali būti įrengiamos už statinio žemės sklypo ribų, gatvių raudonųjų linijų ribose.

Sprendžiant dėl G. P. nubaudimo pagrįstumo bei vertinant, ar nagrinėjamu atveju teisinė G. P. veiksmų kvalifikacija atlikta tinkamai, būtina nustatyti, ar nutarime nurodyti G. P. veiksmai (neveikimas) galėtų būti vertinami kaip teisės aktuose nustatytos statinių projektų tikrinimo tvarkos pažeidimas.

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. P. dirba (duomenys neskelbtini). Tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 45-46), tiek ir nagrinėjant bylą teisme G. P. teigė, jog projektą patikrino tinkamai, buvo įsigilinęs į jo problematiką. G. P. paaiškino, jog leidimo išdavimo procesas buvo ilgas ir komplikuotas, o pats projektas ne kartą buvo taisomas. Jis kaip savivaldybės tarnautojas, kuris vertina projektų sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimas privalėjo derinti savo vykdomosios (politinės) valdžios, visuomenės ir verslo interesus, taip pat ir kitų institucijų institucinius interesus. SLD išdavimo proceso nestabdė, nes buvo aišku, kad reikiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius bus įrengtas. Nustatyta, jog ginčo sklype visos numatytos automobilių stovėjimo vietos negalėjo būti suprojektuotos dėl vietos trūkumo, todėl nutarta jas suprojektuoti ir įrengti šalia sklypo. Ginčo sklype ir šalia jo esančio sklypo parengti detalieji planai, ir suformuotas atskiras sklypas 27 vietų automobilių stovėjimo aikštelei. Šiuo sklypu savivaldybė disponuoja patikėjimo teise ir šiame sklype atskiru projektu bus suprojektuotos 27 automobilių stovėjimo vietos iki namo statybos užbaigimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2002-12-05 Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 632 patvirtintas teritorijos tarp Minijos g., Statybininkų pr. ir Rambyno g. detalusis planas (b. l. 8-10). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu Nr. AD1-2231 patvirtintas žemės sklypų Rambyno g. 14, Deimės g. 11, 13, 15, 17 detalusis planas (b. l. 11-12). Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2014-06-27 Nr. T2-142 nuspręsta statyti gyvenamuosius namus socialiniam būstui patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose Irklų g. 1, Klaipėdoje, ir Rambyno g. 14A, Klaipėdoje (b. l. 16), o 2016-01-28 sprendimu Nr. T2-10 pritarta projekto „Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamųjų namų statyba žemės sklypuose Irklų g. 1, ir Rambyno g. 14A“ įgyvendinimui teikiant projektinį pasiūlymą bei paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinei paramai gauti, projekto finansavimui užtikrinant skirti ne mažiau kaip 15 proc. projekto išlaidų (b. l. 17). Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018-04-11 raštu „Dėl privalomojo nurodymo“ informavo Inspekciją, jog gyvenamajame name, Rambyno g. 14A, gyvens socialiai remtinos šeimos, todėl automobilių stovėjimo vietų sumažinta iki 32, nes dauguma šių šeimų neturi nuosavų automobilių, projektuotojas su statytoju (savivaldybe) įvertinęs, jog nėra galimybės visų automobilių stovėjimo vietų suprojektuoti sklypo ribose, privalėjo vadovautis statytojo – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento 2016-09-16 raštu Nr. (4.49.)-D2-332, kuriame nurodytos įrengtinos 32 automobilių stovėjimo vietos ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“112 punktu (b. l. 13-14, 19). 2018-04-17 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštu „Dėl privalomojo nurodymo Rambyno g. 14A, papildomas paaiškinimas“ nustatyta, jog Inspekcija informuota apie tai, jog teritorijų planavimo dokumentais yra numatyta suprojektuoti automobilių stovėjimo vietas teritorijoje Rambyno g. 14A, 18. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu AD1-2231 patvirtintas žemės sklypų Rambyno g. 14, Deimės g. 11, 13, 15, 17 detalusis planas, plane numatytas automobilių statymas už sklypo ribų (b. l. 23). Nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu AD1-2231 patvirtintame detaliajame plane suformuotas atskiras sklypas, talpinantis 27 automobilių stovėjimo vietas Rambyno gatvės raudonųjų linijų ribose greta sklypo Rambyno g. 14 (detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomosios lentelės pozicijos Nr. 3). Detalieji planai buvo tinkamai išviešinti ir patvirtinti.

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų bei nagrinėjant skundą nustatytų faktinių aplinkybių, nors gyvenamojo namo Rambyno g. 14A projekte numatytos 32 automobilių stovėjimo vietos, iš kurių 10 numatyta įrengti projektuojamo namo sklype, 8 automobilių stovėjimo vietas Rambyno g. raudonųjų linijų ribose, šalia sklypo, kuriame suprojektuotas namas. Dar 27 automobilių stovėjimo vietos numatytos įrengti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-11-23 įsakymu AD1-2231 patvirtintu žemės sklypų Rambyno g. 14, Deimės g. 11, 13, 15, 17 detaliuoju planu. Taigi iš viso numatytos 45 automobilių stovėjimo vietos (10 + 8 + 27), t. y. daugiau, nei privaloma pagal STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.

Šios bylos kontekste reikšminga yra ir tai, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra gyvenamojo namo, statomo Rambyno g. 14A, Klaipėdoje, statytojas, tas pats subjektas, t. y Klaipėdos miesto savivaldybės administracija taip pat nustatė Specialiuosius architektūros reikalavimus, o savivaldybės administracijos padalinio, jai pavaldaus (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjo kompetencijai priskirta projektų atitikties teisės aktams tikrinimo funkcija. Pažymėtina, jog tas pats subjektas - savivaldybės administracija šio ginčo atveju taip pat yra subjektas, išduodantis SLD bei subjektas, dalyvaujantis statinio statybos užbaigimo procese, kurio kompetencijos sritys nustatytos STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.

Sutiktina su Inspekcijos atsiliepimo teiginiais, jog projektas turi būti rengiamas taip, kad jis atitiktų visus įstatymų reikalavimus, tačiau atsižvelgus į šios konkrečios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, negalima kategoriškai teigti, jog G. P. tikrindamas savivaldybės statomo gyvenamojo namo, numatyto socialinio būsto plėtrai, projektą ir būdamas pavaldus savivaldybės administracijai padarė teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą.

Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog formalus pažeidimas projekte numatant 32 automobilio stovėjimo vietas priimtas vadovaujantis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelėje nurodytu minimaliu stovėjimo vietų skaičiumi 0,8 vienam butui ir paskaičiuota 32 automobilių stovėjimo vieta atsižvelgiant į tai, jog Rambyno 14A statomas namas socialiniam būstui (b. l. 19). Tačiau iš 2018-04-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto „Dėl privalomojo nurodymo“ matyti, jog nepaisant to, jog projektuojamas namas susijęs su socialinio būsto plėtra ir statomas socialiai remtinoms šeimoms apgyvendinti, tačiau vadovaujantis STR 1.01.03:2013 „Statinių klasifikavimas“ priskirti jo 6.4 punkte nustatytai paskirčiai (gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.)) nėra galimybės, nes tai nėra bendrabutis, priglauda ar šeimos namai, todėl namo paskirtis nustatyta pagal 6.3 punktą (gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai – skirti gyventi trims šeimoms ir daugiau (b. l. 13-14). Esant šiai paskirčiai vienam daugiabučio namo butui turi būti skiriama 1 vieta automobilio parkavimui. Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamajame name Rambyno g. 14A, gyvens socialiai remtinos šeimos, automobilių stovėjimo vietų skaičius sumažintas iki 32.

Pažymėtina ir tai, jog Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalyje numatytas reikalavimas, jog statinio projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo tą dieną, kai buvo išduoti specialieji reikalavimai. Specialieji architektūros reikalavimai buvo parengti ir išduoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento 2015-01-30 Nr. AR13-15, SLD išduotas 2017-12-04 (b. l. 130-131). Išduodant SLD nebuvo praėję penkeri metai nuo specialiųjų reikalavimų išdavimo, todėl sprendžiant dėl SLD išdavimo buvo privaloma vadovautis STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija, galiojusia 2015-11-30 (t.y. nuo 2015-01-01 iki 2016-12-02). Specialiųjų sąlygų išdavimo metu galiojusioje STR 2.06.04:2014 redakcijoje (galiojo nuo 2015-01-01 iki 2016-12-02) nebuvo reikalavimo, kad privalomos automobilių stovėjimo vietos už statinio žemės sklypo ribų gali būti įrengiamos kitame žemės sklype, kai yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas projektui, kuriame suprojektuotos šiems pastatams privalomos automobilių stovėjimo vietos arba šios vietos suprojektuotos tuo pačiu projektu kaip šie pastatai. Taigi ir projekto tikrinimo metu G. P. neturėjo pagrindo reikalauti, kad trūkstamos automobilių stovėjimo vietos būtų suprojektuotos iš anksto.

Pažymėtina, jog vien tik formalus pažeidimas, kai faktiškai nustatyta, kad prie statomo namo Rambyno g. 14 A, numatyta įrengti pakankamai vietų automobilių statymui šio namo gyventojams, kas atitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 30 lentelės 1.3 eilutėje numatytą reikalavimą, jog gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų - daugiabučiai) pastatui yra skiriama 1 automobilių stovėjimo vieta 1 butui, neduoda pagrindo spręsti esant ANK 362 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Klaipėdos apygardos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti (2018 m. rugsėjo 7 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-285-417/2018). Nustatyta, jog gyvenamojo namo Rambyno g. 14A gyventojų poreikiams numatyta įrengti 45 automobilių statymo vietas. Taigi, teismo nuomone, tik formalus šioje byloje susidariusios situacijos vertinimas, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) nuolat akcentuojama, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis.

Ištyręs byloje esančių įrodymų visumą bei išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P., jo įgalioto atstovo advokato G. Aleknavičiaus paaiškinimų, teismas konstatuoja, administracinės atsakomybės taikymas G. P. atžvilgiu būtų perteklinė priemonė. Konstatuotina, kad G. P. veiksmai tikrinant projektą nesukėlė tokių padarinių, kurie būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu administracinę atsakomybę. Teismo manymu, G. P. veiksmai techninio projekto tikrinimo metu, kai jis būdamas įsitikinęs, jog bus įrengta pakankamai automobilių stovėjimo vietų šalia Rambyno g. 14A namo šio namo gyventojų poreikiams tenkinti, ir kai savivaldybės administracija yra priėmusi tam reikalingus sprendimus, kuriais numatyta įrengti papildomas automobilių stovėjimo vietas, netelpančias į suprojektuoto gyvenamojo namo sklypą, negalimi būti vertinami kaip pavojingas neveikimas. Teismo manymu, tai, jog numatyta įrengti po vieną automobilių stovėjimo vietą kiekvienam Rambyno g. 14A namo butui yra pakankama priemonė, užtikrinant namo gyventojų, taip pat ir viešuosius interesus.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, reikšminga ir tai, jog Inspekcija administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuriuo G. P. nubaustas 370 Eur bauda už ANK 632 straipsnio 1 dalies pažeidimą priėmė esant išduotam ir nepanaikintam statybą leidžiančiam dokumentui, t. y. nesant neginčijamų įrodymų, jog projektas patvirtintas ir leidimas statyti išduotas, nepagrįstai. Pažymėtina, jog pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė pavojingą veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovo advokato G. A. skundas tenkintinas, 2018 m. rugsėjo 12 d. institucijos nutarimas naikintinas G. P. veiksmuose nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 362 straipsnio 1 dalies požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. P. atstovo advokato G. A. skundą tenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną G. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.