Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei, UAB (duomenys neskelbtini) atstovei L. Č., teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Nerijaus Katiliaus skundą dėl 2009-02-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo patvirtinto 2009-02-21 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00291-08,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė G. Petrulytė 2009-02-21 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-00291-08, kurioje G. Ž. buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 223 str. 1 d. padarymu. Panevėžio miesto apylinkės teismas teisėja 2009-02-22 minėtą prokurorės nutarimą patvirtino.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas skundžia Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės G. P. 2009-02-21 nutarimą ir vadovaudamasis LR BPK 1 bei 2 str., 63 str., 217 str. 1 d. prašo panaikinti nutarimą bei ikiteisminį tyrimą dėl G. Ž. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 str., atnaujinti.

UAB (duomenys neskelbtini) atstovas nurodo, kad skundžiamame prokuroro nutarime sprendžiama dėl veikos mažareikšmiškumo nurodant, kad laikotarpiu nuo 2001-01-25 iki 2007-08-01 UAB (duomenys neskelbtini) nuo visų gautų pajamų visus mokesčius visada ir pilnai sumokėdavo, kad 2008-11-11 specialisto išvada Nr. 5-5/76 ir specialistė R. Paliukienė patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio finansines atskaitomybes valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdavo laiku, tvarkingai mokėjo visus mokesčius ir tokiu būdu jokių pasekmių dėl G. Ž. įvykdytos nusikalstamos veikos nebuvo. Nurodo, kad su tokia skundžiamame nutarime pateikta išvada nesutinka.

Nurodo, kad iš pateikto 2007-10-26 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. MT-1033, kurį pasirašė pats G. Ž., matyti, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija mokestinio tyrimo metu, kuris apima nagrinėjamą laikotarpį, kai UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo G. Ž., tai yra nuo 2001-01-25 iki 2007-08-01, UAB (duomenys neskelbtini) nustatė ne vieną pažeidimą - be kita ko buvo netinkamai apskaičiuotas Pridėtinės vertės bei pelno mokesčiai, ko pasėkoje buvo priimti Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką bei netesybas iš UAB (duomenys neskelbtini). Taigi įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad G. Ž. padaryto nusikaltimo aplinkybės nebuvo tinkamai atskleistos bei ištirtos, o nutarime padarytos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Nurodo, kad G. Ž. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme, nes nusikaltimu buvo padaryta akivaizdi turtinė žala bendrovei - nepagrįstas pinigų gavimas, jų panaudojimas, LR VMI paskirtų netesybų sumokėjimas, bei įstatymo saugomoms vertybėms tai yra sutrikdyta normali UAB (duomenys neskelbtini) veikla. Šias aplinkybes tyrimui vadovavęs prokuroras turėjo tinkamai ištirti bei įvertinti.

Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, turi būti atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius - kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, tiek į subjektyviuosius požymius - kaltininko tyčios kryptingumą, tikslus, motyvus (2008-12-16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2008). Skundžiamame nutarime prieita prie išvados, kad G. Ž. įvykdyta nusikalstama veika turi mažareikšmiškumo požymių remiantis vien tik paties G. Ž. pateiktais parodymais bei UAB (duomenys neskelbtini) 2004-2006 m. laikotarpio pelningumu. Padaryti tokias išvadas remiantis vien tik tokiais duomenimis yra ne objektyvu. Konstatuotina, kad prokuroras organizavęs bei vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes bei to pasėkoje padarė klaidingas išvadas. Iš surinktų byloje duomenų G. Ž. padarytos nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo požymiai tikrai nėra akivaizdūs, priešingai, keliantys abejonių, o tinkamai neištyrus nusikaltimo aplinkybių negali būti prieita išvados apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Remiantis 2000-12-21 LAT teisėjų Senato nutarimo Nr. 29 Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis 18 punktu, konstatuotina, kad tais atvejais kai kaltinamojo veiklos pavojingumo nebuvimas gali būti nustatomas tik ištyrus byloje surinktus įrodymus tai yra nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo požymiai nėra akivaizdūs, kaltinamasis privalo būti atiduodamas teismui, kuris tinkamai įvertinęs bei atsižvelgęs į visus veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius - į žalingų padarinių dydį, dalyką, į kurį buvo kėsintasi, nusikaltimo padarymo būdą sąlygas ir aplinkybes, kaltės formą tyčios kryptingumą, motyvus, priimtų tinkamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pagal 2008-04-22 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės L. Č. skundą, kuriame teigiama, jog G. Ž. 2001-01-25 - 2007-08-01 einant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, galimai aplaidžiai ar apgaulingai buvo vedama įmonės buhalterinė apskaita. Šis teiginys skunde grindžiamas tuo, jog G. Ž. neįvykdė UAB (duomenys neskelbtini) direktorės L. Č. reikalavimo perduoti jai trūkstamus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Dėl šio skundo Panevėžio m. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atlikus nustatyti šie pažeidimai: per 2004-2007m. laikotarpį į UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta pinigų - iš viso 5272 Lt gavimas ir jų panaudojimas (iš jų 2004 m. -1500Lt; 2005 m. -1272 Lt ir 2007 m. -2500Lt), taip pat iš viso 4424,40 Lt išlaidos (iš jų 2004 m. apskaitoje nefiksuotos išlaidos-184,45 Lt; 2005 m.-l757,42 Lt; 2006 m.-1818,76 Lt ir 2007 m.-663,77Lt). Tuo buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Be to, 2004-2007 m. laikotarpiu apskaitos dokumentais nepagrįstas 5272 Lt pinigų gavimas ir panaudojimas bei 2170,49 Lt pinigų panaudojimas (iš jų 2004 m. -60 Lt; 2005 m. – 457 Lt; 2006 m.-1468, 09 Lt ir 2007 m.- l85,40 Lt), tuo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 2 dalies reikalavimas, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįstos surašytais apskaitos dokumentais.

Byloje taip pat nustatyta, jog PRE Nr. 0000183 numeriu išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros - 2007-10-29 ir 2007-10-31, tačiau peržiūrėjusi UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos registrus, specialistė R.Paliukienė nustatė, jog abi minėtos sąskaitos yra įtrauktos į apskaitą, t. y. į bendrovės pajamas bei PVM apskaitą, todėl padaryta tik sąskaitų numeracijos klaida ( T.3, b. 1. 78-79).

Kitų buhalterinės apskaitos pažeidimų tyrimo metu nenustatyta, kiti konkretūs pažeidimai nenurodomi ir UAB (duomenys neskelbtini) skunde apygardos teismui.

2008-11-11 specialistės R.Paliukienės atlikto UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tyrimo išvados Nr. 5-5/76 aprašomoji dalis patvirtina, jog į skunde apygardos teismui pateiktus 2007-10-26 UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio tyrimo duomenis, kurių kopija pridėta prie skundo, specialistės išvadoje atsižvelgta. Specialistės išvadoje yra aptarta ir įvertinta, jog 2007-10-26 mokestiniu tyrimu buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) už dukterinei įmonei UAB (duomenys neskelbtini) suteiktas turto nuomos paslaugas neišrašė PVM sąskaitų faktūrų ir nedeklaravo 1358 Lt pardavimo PVM, taip pat už G. Ž. suteiktą paskolą papildomai priskaičiavo už 2004 m. 568 Lt ir 2005 m. – 568 Lt pelno mokesčio.

Konstatuotina, jog papildomų duomenų apie ikiteisminio tyrimo metu neįvertintus 2001-01-25 - 2007-08-01 laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos pažeidimus nėra gauta.

UAB (duomenys neskelbtini) su skundu į ikiteisminio tyrimo instituciją kreipėsi prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl veikų, numatytų BK 222 str. ir 223 str. Šie straipsniai numato atsakomybę už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šių nusikaltimų objektas yra tinkamas valstybės finansų sistemos funkcionavimas. Kad G. Ž. padarė nusikalstamų veikų, kuriais padaryta žala UAB (duomenys neskelbtini), t.y., privataus ūkio subjekto interesams, pareiškėjas skunde ikiteisminio tyrimo įstaigai nenurodė ir to ištirti neprašė. Todėl nepagrįstas skundo apygardos teismui teiginys, jog prokuoras turėjo tirti aplinkybes dėl žalos padarymo bendrovei bei jas įvertinti priimant sprendimą nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl G. Ž. veikų, numatytų BK 223 str.

Prokuroro nutarime pagrįstai konstatuota, jog G. Ž. veika formaliai atitinka BK 223 str. 1d. numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau įvertinus nustatytų pažeidimų esmę, ji traktuotina kaip mažareikšmė.

Teismų praktikoje nusikaltimas mažareikšmiu paprastai laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, prieinama išvados, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato.

UAB (duomenys neskelbtini) skunde apygardos teismui teisingai nurodoma, jog sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, turi būti atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai), tačiau ši nuoroda skunde yra deklaratyvi, nes nenurodyti konkretūs G. Ž. veikos požymiai, kurie paneigtų prokuroro nutarime pakankamai plačiai išdėstytas išvadas dėl padarytos veikos vertinimo mažareikšme.

BK 223 str. 1d. numatyto nusikaltimo pagrindinis objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, papildomas objektas – valstybės finasiniai interesai. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, valstybės finansų sitemai daroma žala dėl paprastai tokiais atvejais nesumokėtų mokesčių ir valstybės negautų dalies biudžeto įplaukų.

Atsakomybė pagal BK 223 str. 1d. kyla tik tuomet, kai dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Iš specialistės R.Paliukienės išvados ir paaiškinimų byloje matyti, jog dėl 2001-01-25 - 2007-08-01 laikotarpiu aplaidžiai vestos UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos buhalteriškai negalima nustatyti bendros sumos 2170,49 Lt išlaidų ir 5272 Lt pajamų per ketverius šios įmonės veiklos metus.

UAB (duomenys neskelbtini) 2004-2006 m. pelno (nuostolio) ataskaitos patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2004-2006 m. iš viso turėjo 1,68 mln. litų pardavimo pajamų, įmonės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai 2004 m. sudarė 443 706 lt, 2005 m. - 709 454 lt., 2006 m. - 861 668 lt, pelnas iki apmokestinimo 2004 rn. - 53 669 Lt, 2005 m. -100 775 Lt, 2006 m. -127 626 Lt ( T.2, b.l. 167, 181, 196). Pagal specialistės R. Paliukienės išvados duomenis ir paaiškinimus įmonė buvo moki ir 2007 m., per visą tirtą laikotarpį įmonė mokėjo mokesčius. Bendroje apimtyje įvertinus UAB (duomenys neskelbtini) veiklos mąstą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą, 2001-01-25 - 2007-08-01 laikotarpiu nustatytos neapskaitytos sumos didesnės reikšmės nesudaro ir konstatuotina, jog įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti labai mažoje apimtyje.

Byloje nenustatyta, jog minėti apskaitos pažeidimai būtų padaryti tyčia, ar kad jais siekta išvengti mokesčių. Specialistė R.Paliukienė paaiškino, jog bendrovių pajamos apskaitomos pagal išrašytas sąskaitas faktūras, todėl tyrimo metu išaiškintos neapskaitytos UAB (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos bendrovės pajamoms bei atitinkamai mokesčiams įtakos neturėjo ir neturi ( T.3, b. 1. 78-79).

Visuma šių aplinkybių rodo, jog G. Ž.. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį akivaizdžiai nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas ir kriminalinės bausmės paskyrimas. Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju nėra vienintelė įstatymų numatyta poveikio priemonė teisės pažeidėjui, nes už pažeidimus tvarkant buhalterinę apskaitą nustatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 173/1 str., kai pagal veikos pasekmes netaikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kadangi skundžiamas prokuroro nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir šiuo metu atnaujinti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

UAB (duomenys neskelbtini) atstovo Nerijaus Katiliaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjo 2009-02-22 patvirtintą 2009-02-21 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą.

Nutartis neskundžiama.