- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-28
- Bylos Nr.
- 2S-1980-613/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13839-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- LUAB „Lotidė“
- Atsakovas
- A. P.
Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1980-613/2015Teisėja Kristina Domarkienė(Proceso Nr. 2-06-3-13839-2015-3) Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.7.1.2.; 3.3.2.2.; 3.3.2.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Lotidė“ likvidatoriaus J. J. atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo LUAB „Lotidė“ likvidatoriaus J. J. ieškinį atsakovei A. P. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės 5391,00 eur žalos, pašto išlaidas, žyminį mokestį, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo, prijungti civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus; prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio netenkino.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pateikdamas ieškinį ieškovas sumokėjo 10,00 eur žyminio mokesčio dalį, nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ieškovas prašė atleisti. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad ieškovė UAB „Lotidė“ yra likviduojama ir nevykdo ūkinės-finansinės veiklos, todėl yra finansiškai nepajėgi sumokėti žyminį mokestį. Ieškovas pateikė 2014-01-29 Juridinių asmenų registro išrašą, iš kurio matyti, jog UAB ,,Lotidė“ yra likviduojama bei 2013 m. UAB ,,Lotidė“ balansą. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nelaikė tinkamais įrodymais byloje, kadangi, teismui turi būti pateikti ne vėlesni kaip 30 dienų iki kreipimosi į teismą dienos VĮ ,,Registrų centras“ išduoti dokumentai (pažymėjimai, pažymos, išrašai); be to, pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikta duomenų, kad 2013 m. UAB ,,Lotidė“ balansas būtų įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka mokesčių administratoriaus. Taip pat pažymėjo, jog 2013 metų balansas nepatvirtina sunkios įmonės padėties kreipimosi į teismą (2015-11-02 ) dieną bei padarė išvadą, kad ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo nėra pakankamai pagrįstas, todėl netenkino.
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.).
Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas. Apeliacinio skundo dalykas (reikalavimas) ir pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai) yra esminiai skundo elementai, nustatantys teisminio nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas ne tik suteikia teisę, bet ir įpareigoja procesinį dokumentą pareiškiantį asmenį tinkamai ir aiškiai suformuluoti reiškiamo procesinio dokumento dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str.), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.). Ieškovo reikalavimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pirmosios instancijos teismui netenkinus, atskirajame skunde keliamas reikalavimas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Apeliantas pirmosios instancijos teisme raikalavimo dėl žyminio mokesčio atidėjimo nebuvo pareiškęs, todėl toks apelianto reikalavimas atskirajame skunde laikytinas nauju reikalavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 312 straipsniu, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas atmestinas.
Pažymėtina, kad ieškovas yra pateikęs pirmosios instancijos teismui patikslintą ieškinį, jame keliamas reikalavimas atidėti žyminį mokestį, kuris bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria teismas netenkino prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio, palikti nepakeistą.