- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2YT-11830-528/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05973-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Baškienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., R. Š.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. M. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., R. Š., R. Š., valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės įteisinimo tikslu, kad jis po (duomenys neskelbtini) K. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b. l. 12–13, dok. reg. Nr. DOK-52021).
Pareiškėjas ir jo atstovas palaiko patikslintą pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Pareiškimo reikalavimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina K. Š.. Palikėja K. Š., gyvendama santuokoje su P. A. Š., buvo įgijusi butą (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo registruotas palikėjos vardu. Pareiškėjas po palikėjos mirties vieno mėnesio laikotarpyje galutinai apsigyveno su savo šeima tame bute, mokėjo mokesčius, apmokėjo susidariusias iki tol skolas, be to, jis perėmė savo motinos turėtą turtą – dvi spintas, paveikslą, kuris labai patiko pačiai palikėjai, ir naudojosi visu kitu likusiu turtu, prižiūrėjo jį, rūpinosi juo kaip savu. Po palikėjos mirties minėtas butas su palikėjos sutuoktiniu P. A. Š., kuris po palikėjos mirties sudarė santuoką su suinteresuotu asmeniu R. Š., buvo pasidalintas teisme taikos sutartimi. Palikėja turėjo tris vaikus, du iš kurių buvo iš pirmosios palikėjos santuokos. Po palikėjos mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, testamento palikėja nebuvo sudariusi. Pareiškėjas 2018 m. gavo informaciją, kad palikėjos vardu yra piniginė kompensacija už išperkamą žemę, todėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė savo motinos palikėjos K. Š. palikimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Š. palaiko savo atsiliepimą – su patikslintu pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti (b. l. 26, dok. reg. Nr. DOK-60708). Suinteresuotas asmuo V. Š. paaiškino, kad jis savo mamos palikėjos K. Š. palikimo priimti negalėjo, nes tuo metu buvo nepilnametis. Po mamos mirties jo tėvo P. A. Š. prašymu į tėvų butą (duomenys neskelbtini) atsikėlė gyventi brolis J. M.. Vėliau tėvas sudarė naują santuoką ir vaikai jam jau nebebuvo reikalingi, todėl teisme dalinosi butą ir taikos sutartimi jam ir broliui J. M. teko pusė buto lygiomis dalimis, o kita pusė buto – teko tėvui. Jis nepriėmė palikimo ir į kompensaciją nepretenduoja, prašo pareiškėjo patikslintą pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo R. Š. palaiko savo atsiliepimą – su patikslintu pareiškimu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti (b. l. 33, dok. reg. Nr. DOK-64626). Suinteresuotas asmuo R. Š. nurodė, kad pareiškėjas siekia gauti savo mamos kompensaciją. Palikėjos kompensacija ir turi priklausyti palikėjos vaikams, ji į tą turtą nepretenduoja. Su palikėjos sutuoktiniu susipažino po palikėjos mirties ir kai atsikraustė pas P. A. Š. į butą (duomenys neskelbtini), ten gyveno pareiškėjas J. M. ir suinteresuotas asmuo V. Š.. Susituokus su P. A. Š., jie norėjo gyventi atskirai, todėl butą sutuoktinis su palikėjos vaikais pasidalino.
Suinteresuotas asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) , teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota teismo šaukimu (b. l. 37). Atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog neprieštaraus pareiškimui, jeigu pareiškėjas teismu įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą, bei prašo bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 27–29, dok. reg. Nr . DOK-62921).
Suinteresuotas asmuo R. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo šaukimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, b. l. 40, 41).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. M. ir suinteresuoto asmens V. Š. motina K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Palikėja mirė santuokoje, ji turėjo tris vaikus – pareiškėją J. M., suinteresuotą asmenį V. Š. ir S. M., kuris mirė (duomenys neskelbtini), būdamas išsituokęs ir neturėdamas vaikų Palikėjos K. Š. sutuoktinis P. A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė jo vaikai – suinteresuoti asmenys V. Š. ir R. Š. bei nauja sutuoktinė – suinteresuotas asmuo R. Š..
2018 m. rugsėjo 26 d. VMI prie FM informavo pareiškėją J. M. apie gautą pranešimą, jog palikėjai K. Š. priklauso kompensacija už išperkamą žemę ir prašė pranešti ar jis yra priėmęs jos palikimą.
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis palikėjos K. Š. vardu registruotino turto nėra. Pareiškėjas pateikė teismui 2 spintų ir paveikslo, kuriuos nurodo buvus palikėjos K. Š. turtu, nuotraukas.
VĮ Registrų centro Testamentų registro išraše nurodyta, jog šiame registre nėra įregistruota testatoriaus arba palikėjo, kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. 2019 m. balandžio 23 d. Kauno miesto 19-ojo notarų biuro notarė A. U. nurodė, kad po palikėjos K. Š. mirties šiame notaro biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta.
Kaip matyti, palikėja K. Š. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos palikimo priėmimui taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusios – 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CK PĮĮĮ) 38 straipsnis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (1964 m. CK 587 straipsnio 1–3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjo ir suinteresuoto asmens V. Š. paaiškinimų matyti, kad po palikėjos K. Š. mirties dėl jos palikimo priėmimo niekas nėra kreipęsis į notarą. Suinteresuoti asmenys V. Š., R. Š. kartu su pareiškėju, visiškai sutinka su patikslintu pareiškimu, prašo jį tenkinti ir jokių prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškia (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjo ir posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų paaiškinimai rodo, kad po palikėjos K. Š. mirties pareiškėjas J. M. aktyviais veiksmais priėmė savo motinos palikimą – persikraustė į motinos bei patėvio įsigytą santuokoje turtą, apsigyveno jame, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo butą, apmokėjo iki tol susidariusias skolas, perėmė jo mamai priklausiusių ir jos brangintą paveikslą bei spintas, taigi, elgėsi kaip savininkas, juolab, kad vėliau šį butą su patėviu ir broliu V. Š. pasidalino. Iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų akivaizdu, jog jokių ginčų dėl palikėjos K. Š. palikimo nėra, kiti galimi įpėdiniai su pareiškėjo prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymu visiškai sutinka.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir jo atstovo, suinteresuotų asmenų ir liudytojos R. A. parodymais, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, daroma išvada, jog pareiškėjas J. M. po savo motinos K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – po palikėjos mirties apsigyveno palikėjos ir jos sutuoktinio santuokoje įsigytame bute ir per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti savo mirusios motinos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasis, rūpindamasis, mokėdamas mokesčius ir kaip savininkas spręsdamas kaip su tuo turtu elgtis.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1996 m. kovo 3 d. jos sūnus J. M. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 1–3 dalys, CK PĮĮĮ 38 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Kadangi pareiškėjui teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, tai su procesinių dokumentų įteikimu susijusios išlaidos valstybei iš jo nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, b. l. 2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 443, 448 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti patikslintą pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos K. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.