- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-29
- Bylos Nr.
- II-758-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Nukentėjusysis
- S. O.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Nadieždai Siutilienei, dalyvaujant nukentėjusiajam S. O., 2007 m. birželio 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiojo – S.O.
skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė nutarimą - Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato VP Eismo priežiūros skyriui dėl 2007 05 21 nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, panaikinimo ir dėl įpareigojimo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus pareigūno (toliau – institucijos) 2007 05 21 nutarimu, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 250 straipsnio 1 dalimi, nutarta nepradėti administracinės bylos teisenos dėl 2007 02 14 eismo įvykio, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes 2007 02 14 eismo įvykyje dalyvavęs ir pasišalinęs vairuotojas nenustatytas. Ginčijamu nutarimu nurodoma, kad 2007 02 14 apie 01:35 Klaipėdos mieste, Laukininkų gatvėje, ties 39 –uoju namu, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai – “Audi 80“ valst.. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis S.O., “Nissan 100NX“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis M. T., “VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis A.O.. Nutarimu taip pat konstatuota, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad iš byloje surinktų įrodymų neįmanoma nustatyti kam priklauso automobilis, kuriuo atsitrenkta į stovinčius automobilius ir kas vairavo šį automobilį.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis S.O. skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007 05 21 priimtą nutarimą, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir įpareigoti Klaipėdos policiją pradėti administracinę teiseną dėl eismo įvykio. Nurodo, kad policijos pareigūnai neįvertino eilės aplinkybių, neatliko būtinų procesinių veiksmų eismo įvykio kaltininko nustatymui, pagal rastas eismo įvykio vietoje detales netyrė galimo įvykio kaltininko automobilio požymių, ko pasakoje sudarė sąlygas eismo įvykio kaltininkui išvengti administracinės atsakomybės. Teigia, kad jam asmeniškai pačiam iš autoįvykyje likusių detalių likučių (bamperio, posparnio ir priekinės lempos apdailos fragmentų), pagal autocentro darbuotojų konsultaciją pavyko nustatyti, kad eismo įvykyje dalyvavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis VW Passat 1998-1993 m. laidos.
Nukentėjusysis S. O. skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
2007 06 13 nutartimi į bylos nagrinėjimą nukentėjusiųjų procesine padėtimi įtraukti A.O. ir M.T. neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta pranešimais.
Atsiliepimas
Institucija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 31). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Klaipėdos miesto VPK VP Eismo priežiūros skyriaus 2007 05 21 nutarimu nutarta nepradėti administracinės bylos teisenos dėl 2007 02 14 eismo įvykio, kadangi nėra administracinio teismo pažeidimo sudėties. Šio teisinio pagrindo administracinės bylos nepradėjimui taikymas grindžiamas tuo, kad iš byloje surinktų įrodymų neįmanoma nustatyti kam priklauso automobilis atsitrenkęs į stovėjusius automobilius ir kas jį vairavo. Taipogi akcentuojama, kad neteisėtos veikos konstatavimui būtina nustatyti teisės pažeidimo fakto buvimą. Teisės pažeidimui būtini keturi objektyviniai ir subjektyviniai požymiai, jo sudėties elementai: objektas, subjektas, objektyvinė pusė, subjektyvinė pusė. Jeigu nėra bent vieno iš šių elementų, negali būti ir teisės pažeidimo sudėties, negali atsirasti ir atsakomybė. 2007 02 14 eismo įvykyje dalyvavęs ir pasišalinęs vairuotojas nenustatytas, todėl administracinės bylos teisena negali būti pradėta (b.l.7). Kaip nustatyta iš bylos faktinių aplinkybių, 2007 05 21 nutarimas priimtas apklausus tik pačius nukentėjusiuosius ir vadovaujantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais apie įvykio aplinkybes, tačiau nėra jokių duomenų, kad būtų imtasi procesinių veiksmų, siekiant nustatyti eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemones ir jų vairuotojus. Iš eismo įvykio schemos duomenų (b.l.20) akivaizdu, kad transporto priemonės buvo apgadintos stipriai, įvykio vietoje liko daug detalių pagal kurias galima identifikuoti transporto priemonę nuvažiavusią iš eismo įvykio vietos, tačiau iš karto po įvykio užfiksavimo praktiškai nesiimta jokių priemonių šių įrodymų surinkimui, procesiniam įforminimui ir jų įvertinimui. Nutarime nurodoma, kad šių veiksmų negalima atlikti net pakartotinai grąžinus bylą nagrinėti, nes S.O. neatnešė detalių ir dėl to negalima jų prijungti prie bylos ir apžiūrėti. Ši aplinkybė yra teisiškai nekorektiška ir nepagrįsta, nes policijos įstaigos ir pareigūno pareiga yra imtis priemonių, kad su teisės pažeidimu susiję įrodymai būtų prijunti prie bylos ir tinkamai įvertinti, o asmeniui kliudančiam objektyviam ir išsamiam bylos nagrinėjimui yra numatyta atsakomybė. Darytina išvada, kad nukentėjusiojo nurodyti objektyvūs duomenys – eismo įvykio vietoje rastos detalės, galimų liudytojų paieška, viešųjų registrų duomenų analizė apie įregistruotas transporto priemones pagal turimus identifikacinius duomenis, sudaro galimybes nustatyti eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, tačiau, priėmus ginčijamą nutarimą, nebus nustatytas eismo įvykio kaltininkas ir pasiekti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą.
Be to, Klaipėdos miesto VPK VP EPS 2007 05 21 nutarimas, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., nepradėti administracinės bylos teisenos dėl 2007 02 14 eismo įvykio, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra teisiškai nepagrįstas. Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos aplinkybės, kurias konstatavus administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o ją pradėjus nutraukta. Viena grupė aplinkybių numatyta administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje. Tai aplinkybės, darančios administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nusižengimo įvykio nebuvimas reiškia, kad veika, dėl kurios pradėtas tyrimas, apskritai nebuvo padaryta, arba tai buvo atsitiktinis aplinkybių sutapimas, nenugalimos jėgos veikimo padarinys ir panašiai. Nusižengimo sudėties nėra, kai pats įvykis egzistuoja, tačiau nėra kurio nors nusižengimo sudėties elemento (pvz., nesant kaltės, veiką padarius mažamečiui, psichiškai nesveikam asmeniui ir pan). Taigi akivaizdu, kad atsakyti į klausimą ar yra nusižengimo sudėtis galima tik atlikus išsamų įvykio aplinkybių tyrimą, įvertinus surinktus įrodymus. Taigi akivaizdu, kad eismo įvykio kaltininko nenustatymas nesuteikia pagrindo nepradėti administracinės bylos teisenos ar nutraukti jau pradėtąją teiseną.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas ABTĮ 124 str. 1 d. 4 p. pagrindu, kuris įpareigoja instituciją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo papildomam bylos aplinkybių tyrimui, institucija privalo spręsti klausimą ar nėra pagrindų administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimui (ATPK 35 str.), kadangi termino pratęsimo klausimas gali būti sprendžiamas jam nepasibaigus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
S. O. skundą patenkinti.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2007 m. gegužės 21d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo, įpareigojant tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.