- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-26
- Bylos Nr.
- A-180-189-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Nijolė Piškinaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- Kretingos rajono policijos komisariatui
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Romualdui Gyliui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kretingos rajono policijos komisariatui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 69-TE-15 1, 2.1 punktus, grąžinti į ankstesnes Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko pareigas bei priteisti vidutinį 11 251,81 Lt atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodė, kad, remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) Vidaus tyrimų valdybos 2006 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-1S-29 ,,Dėl Kretingos r. PK pareigūnų veiksmų“, jis nuo 2006 m. kovo 28 d. atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nuo 2006 m. vasario 1 d. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Pareiškėjo nuomone, leisdamas vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui, vidaus tarnybos pareigūno vardo nepažemino, bet padarė tarnybinį nusižengimą. Dėl šios priežasties tarnybinio patikrinimo išvada, kad jo neteisėti veiksmai nesietini su tarnyba, todėl negalima skirti tarnybinės nuobaudos, – neteisinga. Mano, kad, leidęs vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, nepastebėjęs jo apsvaigimo požymių, neįvykdė Vidaus tarnybos statuto 9 dalies 2 punkte įtvirtintos pareigūno pareigos, sužinojus apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, imtis neatidėliotinų priemonių jam užkirsti, ir šiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Už tai, atsižvelgiant į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, priežastis, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat – ankstesnę jo tarnybą ir kitas aplinkybes, jam galėjo būti skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo įsitikinimu, jo veiksmai nesukėlė jokių sunkių pasekmių ar visuomenės pasipiktinimo, policijos pareigūno vardo nepažemino.
Atsiliepimas
Atsakovas Kretingos rajono policijos komisariatas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas, padarydamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, t.y. leisdamas kitam asmeniui vairuoti neblaiviam, pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo padarytas pažeidimas prilygintinas vairavimui, esant neblaiviam, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju sukeliamas pavojus eismo saugumui. Nutarimas, kuriuo pareiškėjas, nubaustas už padarytą administracinį teisės pažeidimą, įsiteisėjęs ir, atsakovo nuomone, administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai laikytini prejudiciniais bylai, kurioje skundžiamas atleidimo iš tarnybos teisėtumas. Faktas, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, konstatuotas Policijos departamento Vidaus tyrimų valdybos 2006 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-11-IS-29. Įsakymas dėl atleidimo iš tarnybos priimtas 2006 m. kovo 28 d., nepažeidžiant Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalyje numatytų procedūrinių terminų. Administracinio teisės pažeidimo padarymo metu pareiškėjas tarnybinių funkcijų nevykdė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis gali būti baudžiamas už tarnybinį nusižengimą, – nepagrįsti. Kadangi pareiškėjo reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš tarnybos neteisėtu – nepagrįstas, atmestini ir reikalavimai grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas bei priteisti vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką.
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai nesietini su tarnyba, todėl jam negalima skirti tarnybinės nuobaudos. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pareiškėjas, sąmoningai leidęs vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, faktiškai sudarė sąlygas minėtam pažeidimui. Pareiškėjo veiksmai vertintini kaip tyčiniai. Pareiškėjas, tapdamas policijos pareigūnu, prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir Valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui, tačiau priesaikos nesilaikė, atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Tuo pareiškėjas parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino policijos įstaigos, kurioje dirbo, autoritetą. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas leido vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Už šiuos veiksmus Kretingos rajono policijos komisariato 2006 m. kovo 7 d. nutarimu pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 5 dalį (b.l. 116). Nutarimas A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjęs. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 2 d.).
Tarnybinis nusižengimas – vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Tačiau, teismo nuomone, ginčo atveju pareiškėjas vidaus tarnybos tvarkos nepažeidė, administracinio teisės pažeidimo padarymo metu tarybinių pareigų nevykdė, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį galėtų būti skirta viena iš Vidaus tarnybos statute numatytų tarnybinių nuobaudų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tarnyba vidaus sistemoje grindžiama statutiniais santykiais. Šių santykių specifika lemia ir didesnius reikalavimus vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnu ir žinodamas, kad transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam yra administracinis teisės pažeidimas, sąmoningai davė vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 punkte numatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Šių teisės aktų pagrindu atsakovas pagrįstai įvertino pareiškėjo veiksmus kaip žeminančius pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas sukelia pasekmes, numatytas Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio l dalies 7 punkte. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, nesudaro tarnybinio nusižengimo, Vidaus tarnybos statute apibūdinamo kaip statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, sudėties. Pareigūno vardo pažeminimas sudaro savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą (Vidaus tarnybos statuto 53 str.).
Pripažinęs pareiškėjo prašymą dėl Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. kovo 28 įsakymo Nr.69-TE-15 panaikinimo nepagrįstu, teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismo išvada, kad už administracinį teisės pažeidimą nevykdant tarnybinių pareigų negali būti skirta tarnybinė nuobauda, prieštarauja Administracinių teisės pažeidimų kodekso 15 straipsnio 3 daliai, kurioje numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo drausminėn atsakomybėn.
2) Teismas nepagrįstai nutarimui administracinio teisės pažeidimo byloje suteikė prejudicinę galią, nors Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
3) Tik neginčytinai įrodžius kaltą pareigūno veikimą ar neveikimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą gali būti pripažintas pagrįstu. Teismas nei aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyje nepasisakė apie svarbią aplinkybę, kuri paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu – D. D. paliudijo, kad jokio skundo Lietuvos policijos generaliniam komisarui jis nerašė (t. II, b.l. 13). Taigi pareiškimas, kuriuo remdamasi Policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba ėmėsi tirti atitinkamus pareiškėjo veiksmus, yra suklastotas. Jau vien dėl šios aplinkybės negalima kalbėti apie atlikto tyrimo, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas įsakymas, objektyvumą ir nešališkumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kretingos rajono policijos komisariatas prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą. Atsiliepime, be argumentų, išdėstytų pirmosios instancijos teismui, pažymima:
1) Net ir įžvelgus, kaip siūlo pareiškėjas, jo veiksmuose padarant administracinį teisės pažeidimą dar ir tarnybinio nusižengimo požymius, pagal non bis in idem principą tarnybinė nuobauda negalėtų būti skiriama, kadangi Vidaus tarnybos statuto normos prioritetą imperatyviai suteikia kitai tarnybinės atsakomybės priemonei – atleidimui iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą.
Šalies argumentai
2) Apelianto teiginiai, kad Lietuvos policijos generaliniam komisarui adresuotas D. D. pareiškimas, kurio šis tvirtina nerašęs, nulėmė tarnybinio patikrinimo eigą ir turėjo įtakos parenkant tarnybinės atsakomybės priemonę, nepagrįsti. Atsakovui nežinomos šio dokumento surašymo aplinkybės, tačiau nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei apelianto procesiniuose dokumentuose nenurodoma jokių konkrečių duomenų apie tai, kaip šis konkretus dokumentas – D. D. pareiškimas – pažeidė tikrinamojo pareigūno teises ar nulėmė tarnybinės atsakomybės priemonės parinkimą.
Apeliacinės instancijos teisme apeliantas ir jo atstovas palaikė apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti, palaikė atsakovo poziciją.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, nepažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 ir 81 straipsnių nuostatų. Toks sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo (ABTĮ 86, 87 str.).
Ginčo esmė – apelianto (pareiškėjo) atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumas ir pagrįstumas. Atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus nustato Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis. Vienas iš atleidimo iš tarnybos pagrindų – kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Tai – savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Apeliantas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad jis padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, t.y. sąmoningai leido vairuoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį neblaiviam asmeniui P. J. , žinodamas apie jo neblaivumą (kartu vartojo alkoholinius gėrimus), tuo sudarydamas potencialią grėsmę visuomenės saugumui dėl galimo autoįvykio (vieno iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų). Tokiais apelianto (policijos pareigūno) veiksmais griaunamas visuomenės pasitikėjimas policija, žeminamas jos (policijos) autoritetas.
Apeliantas kelia įrodymų vertinimo ir teisės normų, reglamentuojančių tarnybinį nusižengimą, taikymo ir aiškinimo problemą, ir pateikia šiais klausimais savo poziciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d.), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Apeliacinio teismo kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, išvadą apie pareiškėjo padarytą kaltą veiką motyvavo ir tinkamai taikė dalyvaujančių byloje asmenų teises užtikrinančias bei įrodymų rinkimą ir vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (ABTĮ 49-52, 57, 81, 86-87 str.). Teismas teisingai aiškino Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies ir 2003 m. rugpjūčio 27 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 punkto nuostatas, apibrėžiančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, policijos pareigūno statusą bei jo atsakomybę, ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmai (sąmoningas priešingas teisei elgesys ne darbo metu ir ne darbo vietoje) nepatenka į tarnybinio nusižengimo sąvoką (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Įvertinus jo (apelianto) veiksmų pobūdį ir kitas bylos faktines aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto veiksmai teisingai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p.).
Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas atleistas iš tarybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pagrįstai ir teisėtai.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje prejudicinę galią, nes, nagrinėjant administracinę bylą, iš naujo neįrodinėjami tik tokie faktai, kurie nustatyti teismo įsiteisėjusiu sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Nutarimas skirti administracinę nuobaudą nepatenka į minėtų bylų sprendimų kategoriją. Tačiau dėl šios teismo klaidos teismo sprendimo pripažinti neteisėtu nėra pagrindo, nes teismas tyrė apelianto veiką, jo kaltę, o nutarimas, kuriuo konstatuotas administracinis pažeidimas, priskirtinas prie leistinų rašytinių įrodymų, kurį teismas privalo vertinti visų bylos įrodymų visete ir konstatuoti aplinkybes, pagrindžiančias ar paneigiančias proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus (ABTĮ 57 str. 1 ir 2 d.).
Nepagrįstas apelianto teiginys, kad sprendžiant dėl padarytos veikos vertinimo (tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardo pažeminimas), turi būti vadovaujamasi ATPK 15 straipsnio 3 dalies norma, nes minima teisės norma nereglamentuoja tarnybinių nusižengimų bei kitų pareigūnų veiksmų tyrimo tvarkos ir nepateikia minėtų sąvokų apibrėžimų.
Nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo ir kitu apeliaciniame skunde nurodytu pagrindu. Apeliantas teigia, kad liudytojas D. D. (autoįvykio dalyvis), nerašė (taip D. D. teigė pirmosios instancijos teismo posėdyje) skundo Policijos generaliniam komisarui, ir jo skundas (taip mano apeliantas) yra suklastotas. Ši aplinkybė, apelianto įsitikinimu, lėmė neobjektyvų tarnybinį tyrimą. Kolegija daro išvadą, kad D. D. skundo Generaliniam komisarui suklastojimo faktas yra tik prielaida. Jei tokia aplinkybė ir pasitvirtintų, apelianto veiksmams ir tarnybinio tyrimo vertinimui ji neturėtų įtakos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 ,,Dėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos“ patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (taikoma ir atliekant tyrimą dėl veiksmų, žeminančių pareigūno vardą, 1 p.) (toliau – ir Tvarka) 6 punkte nustatyta, kokiu pagrindu pradedama tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra – gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ne remiantis D. D. skundu, o Kretingos rajono policijos komisariato viršininko J. P. bei kitų policijos pareigūnų, dalyvavusių autoįvykyje, tarnybinių pranešimų pagrindu (b. l. 24-26, 45-47). Tuo minėtos Tvarkos nuostatos nepažeistos. Apeliantas neįrodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, pažeidžiant jo (apelianto) teises.
Aplinkybių, dėl kurių byla galėtų būti išspręsta neteisingai, teisėjų kolegija nenustatė, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.