- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- A11.-5-269/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-000519-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Pažeidėjas
- D. Š.
- Kategorijos
- 12.29pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. Š. ir jo įgaliotam atstovui advokatui V. B.,
institucijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovams, administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam ir administracinio nusižengimą tyriusiam vyriausiajam specialistui G. V. ir šios inspekcijos viršininkui S. M.,
specialistui, Lietuvos Respublikos Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojui E. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą (toliau-byla) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcija (toliau-Institucija) 2018-11-14 surašė D. Š. administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-1250-2018 (toliau-protokolas) už tai, kad 2018-11-12 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini)., tarp (duomenys neskelbtini) kaimų esančiame ,, (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo (toliau-klubas) medžioklės ploto vienete, pamiškyje, sėlinant, panaudojant graižtvinį šautuvą Remington 770, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Edenberg GMBH, sumedžiojo briedžio patiną su ragais (ragų apimtis 8 cm, ilgis 13 cm), kurio tuo metu neturėjo teisės sumedžioti, nes iki 2018-11-11 klubo medžioklės ploto vienete limitas sumedžioti brėdžio patiną jau buvo išnaudotas ir D. Š. kaltinamas pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 58.2.2 p. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau-ANK) 290 straipsnio 8 dalį (b.l. 1).
Institucijos atstovai S. M., G. V. prašė pripažinti D. Š. padarius administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, skirti sankcijos ribose numatytą nuobaudą, kadangi pastarojo kaltė padarius administracinį nusižengimą yra pilnai įrodyta byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma, apkaustų liudytojų duotais parodymais, o taip atsižvelgtina į tai, kad D. Š. parodymai nėra nuoseklūs, aiškinamos vis naujos aplinkybės, tikslu išvengti atsakomybės, visi byloje surinkti įrodymai yra galiojantys teisingi, teisėti ir leidžiantys teigti, kad D. Š. padarytas nusižengimas atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalies kvalifikaciją ir pastarajam skirti sankcijoje numatytą baudą ir administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą. Institucijos atstovas G. V. parodė, kad jis filmavo įvykio vietą 2018-11-13, t. y. kitą dieną po įvykio, po gauto pranešimo. Vaizdo įrašo daryme dalyvavo: jis, D. Š., kolega T. Ū.. Iš pradžių filmavo toje vietovėje kur buvo šauta, paskui toliau apžiūrint negyvą briedį, kartu dalyvavo ir medžiokles vadovas T. M.. Dalyvaujantiems asmens pradžioje jis pranešė, kad daromas vaizdo įrašas. Jis buvo uniformuotas, su tarnybine mašina. Klubo pavaduotojas nurodė, kad per klaida buvo sumedžiotas briedis, kuriam pasibaigęs limitas. Vaizdo įraše surasto brėdžio buvimo vietoje matosi kraujo pulsacija, rodo, kad šūvis per galinę dešinę šlaunį, eina į vidurius, žarnas, žmogus dorojęs žvėrį patvirtino, kad buvo žarnos sužalotos. Dėl šių sužalojimų, briedis paėjęs keletą metrų krito vietoje. Kulka neaptikta, buvo tik viena žaizda (b.l. 16, 19, 29-30, 41, 47).
D. Š. neigė kaltę dėl ja inkriminuoto administracinio nusižengimo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, prašė nutraukti jo atžvilgiu bylą. D. Š. apklaustas teisme parodė, kad 2018-11-12 apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) esančiame klubo medžioklės ploto vienete, jam sėlinant pamatė elnio patelę. Prisitaikęs su optiniu taikikliu kartą pažiūrėjo, nematė jokių ragų. Paleido šūvį, tačiau briedis nubėgo. Kai šovė, nematė, kad pataikė. Prieš šaudant buvo įsitikinęs, kad taikosi į briedžio patelę. Medžioti brėdžio patelę buvo galima, žinojo, kad brėdžio patino medžioti negalima. Atėjęs į vietą kur šūvio metu buvo brėdžio patinas nerado nei vieno kraujo lašo. Pradėjo bėgti briedžio kryptimi, nubėgo į mišką, tačiau apieškojęs niekur nerado nei gyvūno, nei kraujo. Medžioklės vadovas T. M. nutraukė medžioklę ir organizavo, kad medžiotojai panaudojant medžioklinius šunis ieškojo galimai juo sužeisto brėdžio. Ieškojo apie valandą. Medžiotojai sakė bandyti kitą dieną nuvažiuoti. Kitą dieną jis atvažiavo su klubo nariu, einant rado kritusį briedį, tai buvo patinas. Kritusio brėdžio patino suradimo vietoje ir buvo medžioklės vadovas T. M., kuris informavo aplinkos apsaugos pareigūnus apie surastą kritusį brėdžio patiną. Atvažiavus aplinkos apsaugos pareigūnams jis paaiškino medžioklės aplinkybes, buvo filmuojama. Aptiktas brėdžio patinas buvo negyvas, su aplinkos apsaugos pareigūnais rado galinio kumpio kritusio brėdžio patino kūne skylę. Kai jis taikėsi, tai šovė į priekinę koją, kur širdis. Ten toje vietoje kur rastas kritusio brėdžio patino kūnas yra netoli kitų medžioklių klubų medžioklės teritorija. Jis mano, kad galėjo bredį nušauti brakonieriai, nes išdarinėjus ir nulupus brėdžio kailį buvo rasta ne mažiau 3 šūvių, o tai reiškė, kad buvo šauta ne vieną kartą į kūną. Sukvietė klubo narius, dalyvavo daug medžiotojų, patys išdarinėjo brėdžio kūną. Visa ta matė tik medžiotojai, kurie dalyvavo lupime. Gailisi dėl įvykio, nes buvo pasimetęs. Teise medžioti 9 metus naudojausi, yra nebaustas už medžioklių taisyklių pažeidimą. Medžioklės metu naudojamas jam priklausantis ginklas su optiniu taikikliu kuriam turėjo leidimą disponuoti bei medžiotojų pažymėjimas paimti, laikinas medžiotojo bilietas išduotas. Jis nesutinka atlyginti žalą, nenori kito medžiotojo ar brakonieriaus prisiimti atsakomybę sau. Įsitikinęs, kad medžioklės metu šovė į patelę. Be to, mėsa kritusio brėdžio patino buvo visa prašvinkusi, netiko vartojimui, reiškia, buvo pragulėjęs mažiausiai dvi paras. Kritusio brėdžio kūno specialistai netyrė, kulka nebuvo išimta (b.l. 4, 19, 46-48).
D. Š. atstovas advokatas V. B. prašė nutraukti D. Š. atžvilgiu bylą, neįrodžius jo kaltės dėl nusižengimo padarymo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (b.l. 46-48).
Liudytojas G. B. parodė, kad girdėjo vieną šūvį. Būdamas medžioklėje po to šūvio D. Š. paėmė savo medžioklinius šunis: dvi vakarų Sibiro laikos. Išieškojo, visą plotą, kur galėjo būti žvėris sumedžiotas. Jei medžioklės metu medžiotojai kažką sumedžioja ir žvėris pabėga, visą laiką ieško žvėries. Medžioklės vadovas buvo T. M.. Paieškoje dalyvavo visi tada medžiojantys medžiotojai. Pradėjo paiešką nuo tos vietos, kur galimai buvo sumedžiotas žvėris. Apėjo apie 10 hektarų plotą, tačiau jokio rezultato. Šuo, jei žvėris kritęs ir pastarojo kūnas atšalęs, šuo nereaguoja. Jei šiltas – jo nepalieka, prie jo sėdi, peša jį, urzgia, loja, šuns neatitrauksi iki kol šunį panaudojęs medžiotojas neprieis. Tačiau tą dieną šunys nerado žvėrio kūno. Po medžioklės visi suskaičiuoja, kas kiek šovė. Nuo šūvio iki nurodymo iš T. M. atlikti gyvūno paiešką praėjo 2 val. kažkur. Laikas toks, nes netrukdoma kitiems sumedžioti kitą žvėrį, toks susitarimas. Per tą laiką kūnas neatšąla tokio didelio žvėries (b.l. 17-20).
Liudytojas V. P. parodė, kad nieko negali paliudyti dėl radimo, nedalyvavo. Buvo pakviestas kitą dieną kolegos medžiotojų E. M., padėti doroti briedį. Jis sutiko, nors oras labai prastas, lijo, keli žmonės susirinko ir tvarkė briedžio kūną, nuduriant kailį rado 1 šūvio vietą, toliau lupo, pats asmeniškai lupo. Prapjovė prie kaklo vietos, avė dvokiantis juodas kraujas. Dar palupo, rado, kad į briedį šauta ne kartą. Nuo mėsos jautėsi kvapas, mėsa buvo nemaloni. Jiems buvo labai keista, kodėl šaltas oras, o 1 parą pagulėjęs kritusio brėdžio kūnas taip prastai atrodė. Kūne kulkų nematė, žaizdų 2 minimumas rado. Aplinkos apsaugos departamentui iki dorojimo buvo pranešta apie šio kūno dorojimą. Sunku pasakyti, kada į tą kūną buvo šauta. Didelį įtarimą sukėlė pats šiame kūne kraujo kvapas, kad galbūt šauta ir anksčiau, negali patvirtinti to. Pagal seną patirtį jautėsi, kad kritęs brėdžio patinas turėjo būti nušautas kur kas anksčiau. Kūną pasidalino, deja, namuose matė, kad nenaudojama mėsa (b.l. 17-20).
Liudytojas T. Ū. parodė, kad jis dalyvavo tiriant protokole išdėstyta administracinį nusižengimą. 2018-11-13 buvo gautas (duomenys neskelbtini) seniūnijos pranešimas, kad nušautas briedžio patinas. Su kolega G. V. išvažiavo į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo ir D. Š., kuris pasakė, kad jis tas medžiotojas, kuris nušovė briedį. D. Š. nuvedė į tą vietą, kur parodė tiksliai tą vietą kur pastarasis pamatė briedį, iš kurios vietos šovė. Iš jo žodžių pataikė į dešinę briedžio pusę. Tą vakarą gyvūno ne rado, rastas tik kitą dieną. Tik suradus pastebėjo, kad briedis su ragais. Per optinį taikiklį, per tinkama atstumą, mano kad galima matyti ragus. Galėjo ausis užstoti ragus, tačiau jeigu neskubant galima pastebėti. D. Š. papasakojo, kad mate 2 briedžius, tačiau šovė į smulkesnį. Apžiūroje dalyvavo kolega G. V. ir D. Š.. Dar buvo atvykę gal pora medžiotojų. D. Š. parode, kur stovėjo, kai pamatė briedžius ir parodė kur buvo briedžiai, ir trečia vieta parode, kur rastas briedis. Jis inspekcijoje dirba nuo 2017 m. Jis ne medžiotojas, pagal išsilavinimą zoologas. Šaudymo trajektorija pagal D. Š. parodymą atitinka schemai. Pagal tai ką pasakoje D. Š. abejonių nekilo, kad gali buti kažkas kitaip. Jis mano iš tos vietos buvo sunkiau nepataikyti, negu pataikyti. D. Š. informavo būrelio vadovą, buvo stabdyta medžioklė ir ieškomas briedis. Vakare nebuvo rastas, todėl ieškojo kitą dieną. Jie apžiūrinėjo briedžio lavoną, tai buvo briedis antrametis patinas, sprendžiant pagal ragus, dantis. Nugaišimo laikas iki 10 val. Nugaišyto brėdžio kūnas buvo šiltas, nesusitingęs ir kūne buvo dešinėje, užpakalinėje kūno vietoje skersuota žaizda ir tik vieno šūvio kulka. Taip buvo įėjimo kulkos žaizda - šlaunies srityje iš dešines. Žaizdos vieta atitiko ką pasakojo D. Š.. Šio kūno skrodimas prie jų nebuvo atliktas (b.l. 26, 28-32).
Liudytojas T. M. parodė, kad 2018-11-13 jis, K. T., S. B., E. M., D. Š., G. B. dalyvavo medžioklėje. Jis buvo vadovu. Medžioklės lapas buvo pildomas. 15.30 val. prieš pradedant medžioklę, pravedė instruktažą, pasakė, kad galima šaudyti šernus, vilkus, elnią patiną, briedžio patelę, jauniklius. Briedžio patino limitas pasibaigęs jau buvo. D. Š. tai girdėjo. Medžioklę sustabdė19 val. kaip sužinojo, kad sužinojo, kad D. Š. šovė į briedžio patelę. Buvo nuspręsta ieškoti gyvūno kūno. Paieškoje dalyvavo visi, kas dalyvavo medžioklėje ir tam buvo panaudoti šunys, tie kurie dalyvavo medžioklėje, tačiau paiešką buvo sustabdęs ir nusprendė ieškoti kitą dieną. 2018-11-13 D. Š. paskambino, kad surado briedį raguotą. Paieškoje jis dalyvavo vienas. Pranešė inspekcijai, surasto nugaišiosio brėdžio apžiūroje dalyvavo. Kokio amžiaus buvo briedis negalėjo pasakyti, matėsi, kad briedis virs 10 metų. Kai apžiūrinėjo, buvo rasta kulka. Galinėje dalyje buvo šautine žaizda. Brėdžio skrodimo vietoje nedarė, nes jie neprivalo kviesti specialisto. Visa brėdžio mėsa buvo prasmirdusi, atiduota šunims, netinkama valgyti. Kada briedis buvo nušautas negali pasakyti. Jo manymu, negalima buvo šaudyti, jei nesi įsitikinęs ir negali įsižiūrėti, kokios yra lyties gyvūnas kuris yra medžiojamas. Žymą apie briedžio sumedžiojimą į medžiokles lapą jis surašė, surašė, kai briedį rado miške nugaišusi ir su ragais. Į gamtos inspekciją jis turėjo atvesti surastą kulką. Gamtos inspekcija medžiotojams leido brėdį doroti. Nežino kiek laiko rastas brėdis buvo negyvas. Jis teismo posėdyje pateikė teismui rasto briedžio vieną ragą (b.l. 3, 26, 28-32).
Specialistas E. T. parodė, kad medžioklės įvykyje nedalyvavo. Jis matė to rasto briedžio nuotraukas. Kad jis jaunas - rodo tam tikri požymiai - dantis ir ragai –antramečio. Bet pasitaiko ir vyresnio amžiaus briedžiai. Esat tokiai temperatūrai pats terminas pagesti, įgauti kvapą mėsa, jeigu būna peršauti vidaus organai, pilvo ertmes organai, galimas 15 min. Per naktį gulėjusio briedžio mėsa kažkokį kvapą įgaus. Ragas, kuris yra pridėtas prie bylos būdingas antramečiam briedžio patinui. Šitas ragas yra labai menkas. Tas žvėris turėjo sveikatos problemų. Žiūrint į optinį taikiklį pamatyti žvėrį neretai būna sudėtinga arba neįmanoma. Brėdžio ragai šalia ausų nuotraukose matosi. Tokio dydžio briedžio ragelių galima buvo ir nepastebėti. Kuo trumpesni ragai medžiotojo patirtis gali ir nepagelbėti. Medžiotojų taisyklės reikalauja prieš šaunant įsitikinti ar taikinys atpažintas kaip objektas. Kalbant apie tai ar įvertinti ar patinas ar patelę, neįmanoma 100 procentui būti įsitikinus. Patelės irgi turi ragus (b.l. 42-44).
Liudytojas A. K. parodė, kad D. Š. pažįsta. Kartu su D. Š. atvažiavo 2018-11-13 ieškoti briedį, kuris buvo nušautas 2018-11-12. Jie ieškojo dviese. D. Š. rado. Aplinkybių D. Š. nerodė, rodė tik kurioje vietoje šovė. Iš medžioklės praktikos jis negali pasakyti, kiek metų tam žvėriui. Jis jo neapžiūrinėjo, matė, kad buvo ragiukai. Nežino ar vienas ar du ragai. Jam pasirodė, kad nedidelis žvėris, reikia į dantis žiūrėti tam, kad nustatyti žvėrio amžių. D. Š. sakė, kad šovė į patelę. Kitų įtartinų pėdsakų jis nematė (b.l. 42-44).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio Institucijos atstovo G. V. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2018-11-13 apie 11 val., klubo medžiotojas T. M. pranešė, kad 2018-11-12 vykusios medžioklės metu buvo išnaudojus limitą sumedžioti briedžio patiną, neteisėtai sumedžiotas briedžio patinas. Tikslu nustatyti įvykio aplinkybes kartu su Institucijos specialistu T. Ū. nuvyko į klubo medžioklės plotų vienetą, Vilniaus r. Nustatyta, kad 2018-11-12 klubo medžiotojas T. M. buvo medžioklės, vykusios medžiotojų klube vadovas. Medžioklė vyko tarp (duomenys neskelbtini) Prieš medžioklę T. M. patikrino medžioklės biletą, leidimus laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, medžiotojų blaivumą. Viso buvo susirinkę medžioti šeši medžiotojai, iš kurių vienas buvo D. Š., kuris buvo pakviestas medžioti svečio teise. Visiems medžiotojams T. M. nurodė, kad galima medžioti briedžių ir elnių pateles bei jauniklius, šernus ir vilką. T. M. nurodė, kad limitas medžioti briedžio patinus klube jau buvo išnaudotas iki 2018-11-11. Kadangi limitas medžioti briedžio patinus yra išnaudotas, todėl T. M. nurodė visiems medžioklėje dalyvavusiems asmenims, kad draudžiama medžioti briedžio patinus. Vienas iš medžiotojų apie 19 val., jau baigė medžioklę. Netrukus T. M. paskambino D. Š. ir pranešė, kad šovė į briedžio patelę. T. M. sustabdė medžioklę, visiems medžiotojams pranešė, kad reikia ieškoti briedžio patelės. Visi paieškas tęsė apie kelias valandas, tačiau gyvūno nerado. Nutarė paieškas vykdyti kitą dieną, šviesiu paros metu. 2018-11-13 apie 11 val., D. Š. pranešė, kad surado negyvą briedžio patiną su mažais ragais, apie 400 metrų nuo vietos, kur pastarasis vakar buvo šovęs. Dėl šio įvykio T. M. pranešė į Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Apklausos metu D. Š. nurodė, kad 2018-11-12 dieną kaip svečias buvo pakviestas medžioti į klubą. D. Š. yra suteikta teisė 2009 metais medžioti, bilieto Nr. 052815. Medžioklei vadovavo T. M.. Kartu buvo dar keli medžiotojai, tiksliai jų duomenų nepamena. Medžioklės instruktažo metu, medžioklės vadovas nurodė, kad išnaudoti limitai medžioti briedžio patinus. Galima medžioti tik briedžio pateles ir jauniklius. Apie 16:30 val, medžiojant medžiotojų klubo plotų vienete, tarp (duomenys neskelbtini)., miško pakrašty, šiaurinėje pusėje, D. Š. pastebėjo du briedžius. Atstumas iki jų buvo gal kokių apie 200 metrų. Prisėlinęs apie 120 metrų nusitaikė ir šovė į mažesnį briedį. D. Š. buvo įsitikinęs, kad ragų briedis neturi, jų nematė. Šovė į dešinį briedžio šoną iš graižtvinio ginklo (duomenys neskelbtini) Po šūvio briedis nubėgo į rytų pusę. Po Šūvio D. Š. ėjo ieškoti briedžio, tačiau kraujo žymių niekur nesimatė. Netrukus pradėjo temti, todėl nutarė gyvūno paieškas vykdyti kitą dieną. 2018-11-13 apie 10:30 val., apie 300 metrų miške, kur link po atlikto šūvio nubėgo briedis, ant žemės gulintį D. Š. aptiko briedžio patiną. Pas jį buvo ragai apie 10 cm. ilgio, t .y. buvo briedžio patinas. Dešiniojo galinėje briedžio šlaunyje buvo šautinė žaizda. Apie šį įvykį informavo medžioklės vadovą. Visą jo medžioklės eigą D. Š. parodė ir buvo užfiksuota vaizdo priemonėmis. D. Š. manymu, jis suklydo, neįžiūrėjo briedžio patino ragų, nes jie buvo labai maži. Dėl šio įvykio D. Š. gailisi, buvo įsitikinęs, kad tai buvo briedžio jauniklis. Apžiūrint sumedžiotą briedį, jo dešinėje galinėje šlaunyje matėsi šūvio (kulkos įėjimo) žaizda. Briedžio ragai buvo 13 cm ilgio, apimtis ties kaukole 8 cm. Nusižengimo tyrimo metu iš D. Š. paimtas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) ir graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) 308 Winchester, Nr(duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu EDENBERG GMBH (b.l. 2).
Iš 2018-11-13 rašytiniu T. M. ir D. Š. paaiškinimų nustatyta, kad jie analogiški jų parodymams teisme. Iš byloje esančio Institucijos rašto dėl žalos padarytos laukinių gyvūnų rūšims paskaičiavimo akto nustatyta, kad laukiniams gyvūnų rūšims padaryta 5070 eurų žalą nuo neteisėtų D. Š. veiksmų (b.l. 9).
Teismo posėdžiuose D. Š. neigė kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pagal ANK 290 straipsnio 8 dalies. Paaiškino, kad 2018-11-12 dieną kaip svečias buvo pakviestas medžioti į medžiotojų klubą. Jam yra suteikta teisė 2009 metais medžioti, bilieto Nr. 052815. Medžioklei vadovavo T. M.. Kartu buvo dar kėli medžiotojai. Medžioklės instruktažo metu, medžioklės vadovas nurodė, kad išnaudoti limitai medžioti briedžio patinus. Galima medžioti tik briedžio pateles ir jauniklius. Apie 16:30 val., medžiojant medžiotojų klubo plotų vienete, tarp (duomenys neskelbtini)., miško pakrašty, pastebėjo du briedžius. Atstumas iki jų buvo gal kokių apie 200 metrų. Prisėlinęs apie 120 metrų nusitaikė ir šovė į mažesnį briedį. Jis buvo įsitikinęs, kad ragių briedis neturi, jų nematė, todėl galvojo, kad šovė į briedžio patelę. Šovė į dešinį briedžio šoną. Po šūvio briedis nubėgo i rytų pusę. Po šūvio ėjo ieškoti briedžio, tačiau kraujo žymių niekur nesimatė. Netrukus pradėjo temti, todėl viso nutarė gyvūno paieškas vykdyti kitą dieną. 2018-11-13 apie 10:30 val., apie 300 metrų miške, kur link po jo atlikto šūvio kai nubėgo briedis, ant žemės gulintį aptiko briedžio patiną. Pas patiną buvo ragai apie 10 cm. ilgio. Tai buvo briedžio patinas. Apie šį įvykį informavo medžioklės vadovą.
Tačiau vien fakto, jog gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai, nepakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik nusižengimo faktą, bet ir jį padariusio asmens kaltę. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). ANK 9 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma.
Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. Š. paaiškinimų nustatyta, kad jis, sėlinant pamatė elnio patelę. Prisitaikęs su optiniu taikikliu kartą pažiūrėjo, nematydamas pas briedį ragų ir dėl tos priežasties būdamas įsitikinęs, kad tai briedžio patelė, paleido šūvį, tačiau briedis nubėgo. Tą dieną briedžio nerado, o tik kitą dieną rado kritusį briedį, tai buvo patinas. Iškart tik suradęs briedį, apie tai pranešė medžioklės vadovui T. M., o pastarasis aplinkos apsaugos pareigūnams. Įrašą medžioklės lape T. M. gavęs informaciją, kad yra surastas briedžio patinas, padarė įrašą į medžiokles lapą.
D. Š., duodamas parodymus, nurodė, kad jis šovė ne į briedžio patiną, o į briedžio patelę (kurią tuo metu turėjo teisę sumedžioti). Šovė jis tik vieną vienintelį kartą. Remiantis liudytojo V. P. parodymais, kuris betarpiškai dalyvavo dorojant briedį, parodymais, į šį briedį buvo šauta ne vieną, o mažiausiai du kartus (į galinę dalį - galinį kumpį, bei į priekinę dalį - kaklą). Nuo mėsos jautėsi kvapas, mėsa buvo nemaloni. Jiems buvo labai keista, kodėl šaltas oras, o 1 parą pagulėjęs kūnas taip prastai atrodė. Didelį įtarimą sukėlė pats briedžio kraujo kvapas. Liudytojas E. T., kviestas į bylą kaip specialistas, duodamas parodymus nurodė, kad sužeidimas į galinį kumpį briedžiui net nėra mirtinas sužeidimas ir jis po tokio sužeidimo gali išgyventi savaitėmis.
Liudytojas G. B., kuris medžioklės dieną su šunimis ieškojo šautos briedžio patelės, duodamas parodymus teismo posėdžio metu, parodė, kad jo šunys paruošti tai, kad ieško tik šviežiai sužeisto ar kritusio žvėries, o į seniai kritusį ir atšalusį žvėrį net nereaguoja. Medžioklės dieną nei medžiotojai, nei šunys briedžio patelės nerado.
Be to, specialistas E. T. teisme patvirtino, kad medžiokliniai šunys kurie ieško žvėries turi būti tam paruošti. Iš to darytina galima išvada, kad nei sužeisto, nei sumedžioto briedžio (nesvarbu patino ar patelės) galimai klubo būrelio medžioklės dieną nebuvo.
Tiek D. Š., tiek kiti liudytojai, dalyvavę briedžio dorojime, parodė, kad visa briedžio mėsa buvo prasmirdusi, lyg būtų gulėjusi kelias dienas, ir ją teko išmesti, nes mėsa nebebuvo tinkama maistui. Specialistas E. T., turintis ilgametę medžiotojo patirtį patvirtino, kad per parą laiko nuo žvėrio sumedžiojimo, net ir vasarą taip žvėries mėsa negali pagesti, kad jos nebūtų galima vartoti maistui.
Vertinant byloje liudytojų parodymus dėl galimo rasto briedžio žūties laiko, darytina išvada, ar surastas briedžio patinas buvo tikrai šautas D. Š..
Teismas priimant nutarimą vertino ir kitus byloje surinktus įrodymus (b.l. 5-6, 27, 40).
Pažymėtina, kad protokolas D. Š. buvo surašytas neturint jokių įrodymų, kad būtent jis sumedžiojo briedžio patiną. Nebuvo iš briedžio išimta kulka (ar kulkos), atlikta išsami briedžio apžiūra, briedžio skrodimas bei kompleksinis veterinarinis ir balistinis specialistų tyrimas siekiant nustatyti ar į surastą briedį buvo šauta iš D. Š. ginklo. Negana to, iš byloje esančios medžiagos (vaizdo įrašų peržiūrėtų teismo posėdyje) matyti, kad briedis, jį apžiūrint tik paviršutiniškai, net nebuvo apverstas bei nebuvo nustatytas jo amžius.
Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, teismas visas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 2AT-66-697/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutarimas byloje N575-1/2014).
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad D. Š. protokole nurodytoje vietoje ir laiku sumedžiojo tauriojo elnio patiną. Nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti būtinieji ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena D. Š. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
Įsiteisėjus nutarimui, daiktai ir dokumentas turinys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinis šautuvas Remington 770, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Edenberg GMBH (pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018-11-14 ginklų, ginklų priedų, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą), saugomi šioje inspekcijoje grąžintini D. Š. (b.l. 7-8).
Įsiteisėjus nutarimui, dokumentai turinys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2 kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašai saugomi bylos iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 11, 36).
Įsiteisėjus nutarimui, daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-brėdžio ragas grąžintinas liudytojui T. M. (b.l. 3, 26, 28-32).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu,-
nutaria:
administracinio nusižengimo bylos Nr. A11.-5-269/2019 teiseną, pradėtą pagal administracinio nusižengimo požymius, numatytus ANK 290 straipsnio 8 dalyje D. Š. atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi tokių požymių.
Įsiteisėjus nutarimui, grąžinti D. Š. medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), graižtvinį šautuvą Remington 770, 308 Winchester, Nr. (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu Edenberg GMBH (pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018-11-14 ginklų, ginklų priedų, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą), saugomus šioje inspekcijoje.
Įsiteisėjus nutarimui, dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2 kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais saugomus byloje saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Įsiteisėjus nutarimui, daiktą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-briedžio ragą grąžinti liudytojui T. M..
Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos civilinį ieškinį dėl 5070 eurų žalos padarytos laikinių gyvūnų rūšims atlyginimo atmesti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.