- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-09
- Bylos Nr.
- I-7690-331/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01563-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant atsakovo atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 2 000 Eur neturinės žalos.
Paaiškino, kad nuo 2014-09-02 iki 2015-03-06 buvo vežiojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Visas etapavimo laikotarpis buvo žiaurus kankinimas, pasityčiojimas, garbės ir orumo pažeminimas. Etapavimo metu pareigūnai žemino, tyčiojosi, nuolat rodė kovinius ginklus, atlikinėjo daiktų ir asmens apžiūrą. Apytiksliai į 2 m² patalpą buvo sutalpinama po 7-8 asmenis. Žiemą būdavo šalta, dėl vietos trūkumo tirpo kojos, ne kartą buvo peršalęs. Nurodė, kad yra alergiškas, jo organizmas jautriai reaguoja į temperatūros, drėgnumo, šalčio poveikį. Šiltuoju sezonu etapavimas dėl šilumos būdavo siaubingas. Etapavimo automobiliai yra baisūs, purvini. Pareigūnai neleisdavo nueiti į tualetą.
Dėl patirtų išgyvenimų jaučia baimę etapavimams, sapnuoja košmarus.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 6-9) paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Viešojo saugumo tarnyba pabrėžia, kad jos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.
Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.
Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.
Pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu elgėsi sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 146.4. punkto reikalavimais, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, Viešojo saugumo tarnyba mano, kad šioje administracinėje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsirado sąlygos numatytos CK 6. 271 str.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų konvojavimo sąlygų.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita (3 punktas); konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas).
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuotas 2014-09-10, 2014-12-04, 2014-12-10, 2015-01-22, 2015-02-02, 2015-02-10, 2015-02-26, 2015-03-04 (b. l. 10-34, 67, 72, 76 ). Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 37), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 40), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 43), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 46), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 49), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 52), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 55), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (b. l. 59). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Atsakovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai (b. l. 13-36) patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Šie įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu.
Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2014-05-12 protokolo Nr. F-M-175, 2014-05-12 protokolo Nr. F-A-167 matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija (b. l. 63-64), apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus (b. l. 35-36). Iš automobilių kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos (b. l. 37, 40, 43, 46, 49, 52, 55, 59). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (b. l. 39, 42, 45, 48, 51, 54, 57, 58, 61, 62), automobilių registracijos liudijimai (b. l. 38, 41, 44, 47, 50, 53, 56, 60) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl konvojavimas jais negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.
Kaip minėta, Konvojavimo taisyklių 3 punkte apibrėžta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Remiantis šia nuostata, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad pareigūnai demonstratyviai rodė kovinius ginklus, nėra pagrįsti.
Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą visa krata – tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (išrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti, konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti. Vadinasi, priešingai nei teigia pareiškėjas, pareigūnai gali apieškoti konvojuojamuosius ir jų daiktus.
Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai neleisdavo nueiti į tualetą. Konvojavimo taisyklių 134 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Byloje pateiktuose kelionės žiniaraščiuose pažymėta, kad konvojuojamieji buvo vedami į tualetą (b. l. 15, 19, 23, 28). Šie įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti tualetu.
Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojaus pareigūną. Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniams reikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT administracinės bylos: Nr. A14-225/2007, Nr. A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų.
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu. Nenustatyta, kad pareiškėjo teisės, garbė, orumas būtų pažeisti. Nenustačius būtinųjų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.