- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- e1-1070-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39632-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- L. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1960 m. rugsėjo 14 d., Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2012 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (4 veikos) galutine subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausme;
2) 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su bausme, paskirta 2012 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams;
3) 2014 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausmėmis, kurias subendrinus ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinus, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su bausme, paskirta 2012 m. gruodžio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs 2015 m. rugsėjo 18 d.;
4) 2018 m. gegužės 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskirti įpareigojimai,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. S. 2020 m. spalio 3 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), savo šeimos narei – motinai G. S., tyčia trenkė plastikiniu vandens buteliu į dešinį šoną ties šonkauliais ir į dubens kaulų sritį, tokiu būdu padarė poodinę kraujosrūvą dešinėje krūtinės pusėje ir dešinėje šlaunyje, sukėlusius nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis L. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 15.00 val. atėjo pas mamą G. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Galėjo būti išgėręs. Tarp jo ir mamos G. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. S. jam delnu sudavė į veidą. L. S. supyko, paėmė plastikinį vandens butelį ir su juo du kartus sudavė mamai į dešinės pusės šoną. Išgirdęs, kad mama skambina bendruoju pagalbos telefonu, jis pasišalino iš namų. Praėjus kelioms dienoms, mamos atsiprašė, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 62–63).
Be kaltinamojo L. S. visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, tarnybinis pranešimas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 15.50 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos sūnus L. S.. Tarp jos ir L. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. S. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko ji labai supyko ir sudavė L. S. vieną smūgį rankos delnu į veidą. Po jos smūgio, L. S. paėmė plastikinį vandens butelį ir su juo du kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinės pusės šoną, ties šonkauliais, kitą smūgį ties dubens kaulais ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Išgirdęs, kad ji skambina bendruoju pagalbos telefonu, L. S. pasišalino iš namų (b. l. 7).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. S. paaiškino, jog 2020 m. spalio 3 d. apie 15.50 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus jos sūnus L. S. ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis išvadino ją necenzūriniais žodžiais, ko pasėkoje ji su delnu sudavė jam vieną kartą į veidą. Tada L. S. paėmė plastikinį vandens butelį ir su juo du kartus sudavė jai į dešinės pusės šoną, vieną – ties šonkauliais, kitą – ties dubens kaulais, taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 6).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–18).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas užfiksuotas skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą. Užfiksuotas pokalbis tarp G. S. ir bendrojo pagalbos centro operatorės, iš kurio matyti, kad G. S. prašė pagalbos, kadangi girtas sūnus mušasi (b. l. 31–32).
Iš ,,body“ kameros įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip 2020 m. spalio 3 d. 16.34 val. pareigūnai atvyko pas nukentėjusiąją moterį į namus. Moteris pasakojo, kad grįžus sūnui iš sugyventinės, pastarasis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, todėl ji neapsikentusi ranka sudavė jam į ausį. Sūnus turėdamas rankoje sifoną – plastikinį butelį su vandeniu, juo trenkė jai į šoną, prie šonkaulių srities, bei kitą smūgį į šoną, prie dubens kaulų. Pareigūnai moteriškei pasakė, kad ji rengtųsi, kadangi reikia eiti į tarnybinį automobilį, kur bus priimtas pareiškimas bei paprašo asmens dokumento (b. l. 34–35).
Iš 2020 m. spalio 3 d. D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad smurtą patyrė G. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo – L. S.. Pranešėja G. S. paaiškino, kad 2020 m. spalio 3 d. 15.00 val. jos neblaivus sūnus L. S. atėjo pas ją į namus, pradėjo konfliktuoti, konflikto metu su sifonu du kartus trenkė jai į dešinį šoną, grasino susidoroti, taip nukentėjusiajai sukėlė fizinį ir psichologinį smurtą. Kol atvyko policijos pareigūnai, L. S. jau buvo pasišalinęs. G. S. medikų atsisakė (b. l. 24–27).
Iš Valstybinės Teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G2388/2020(02) matyti, kad G. S. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės pusėje ir dešinėje šlaunyje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 57–58).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje L. S. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Kaltinamasis L. S. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2020 m. spalio 3 d. apie 15.00 val. atėjo pas mamą G. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Tarp L. S. ir jo mamos G. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu G. S. jam delnu sudavė į veidą. L. S., supykęs dėl tokio mamos elgesio, paėmė plastikinį vandens butelį ir su juo du kartus sudavė mamai į dešinės pusės šoną. Šie jo parodymai iš esmės neprieštarauja ir atitinka visiškai nuoseklius nukentėjusiosios G. S. parodymus, jog konflikto metu L. S. konflikto metu supykęs dėl jos smūgio delnu į veidą, paėmė plastikinį vandens butelį ir su juo du kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinės pusės šoną, ties šonkauliais, kitą smūgį ties dubens kaulais ir taip sukėlė G. S. fizinį skausmą. L. S. smurtavimo aplinkybės iš dalies nurodytos ir tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog G. S. paaiškino, kad neblaivus sūnus L. S. atėjo pas ją į namus, pradėjo konfliktuoti, konflikto metu su sifonu du kartus trenkė jai į dešinį šoną, grasino susidoroti.
Specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai nukentėjusiosios kūne bei jų pobūdis atitinka nurodytas aplinkybes, G. S. buvo padaryta poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinės pusėje ir dešinėje šlaunyje.
Tiek kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, tiek ir specialisto išvada patvirtina, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai atsirado dėl kaltinamojo veiksmų – trenkimu plastikiniu vandens buteliu į dešinį šoną ties šonkauliais ir į dubens kaulų sritį. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir tai yra kaltinamojo veiksmų pasekmė, todėl konstatuojama, jog jo veiksmai – trenkimas plastikiniu vandens buteliu į dešinį šoną ties šonkauliais ir į dubens kaulų sritį, susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – nežymiu nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymu. Šios aplinkybės taip pat patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris priežastiniu ryšiu taip pat susijęs su jau nurodytais kaltinamojo veiksmais – smūgiais plastikiniu buteliu.
L. S. padarytų veiksmų pobūdis – suduotas ne vienas, o keli smūgiai, smūgiuota į skirtingas virtas – į dešinį šoną ties šonkauliais ir į dubens kaulų sritį, rodo, jog kaltinamasis suvokė veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. suvokė, kad dėl tokių veiksmų nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas ar sutrikdyta sveikata, ir tokių padarinių norėjo ir siekė, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.
Kaltinamasis smurtą vartojo prieš savo motina, su kuria kartu gyveno viename name.
BK 248 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Atsižvelgiant į patartas aplinkybes, konstatuojama, jog kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narę.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji bei subjektyvieji fizinio smurto vartojimo prieš savo šeimos narius požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas, administracine tvarka baustas (b. l. 75), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b. l. 81), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas nuo 2013 m. sausio 8 d., jam konstatuota psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 82).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. S. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu sutinka (b. l. 92).
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kaltinamajam paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam skiriama, kadangi ji visiškai atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus ir bausmės paskirtį, yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Nukentėjusios civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę L. S. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.