- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- eI2-884-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02988-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis (pirm.), Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- UAB "Samsonas"
- Trečiasis asmuo
- " Biovela-Utenos mėsa"
- Atsakovas
- Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samsonas“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Biovela-Utenos mėsa“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Samsonas“ (toliau – ir UAB „Samsonas“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 19 d. raštą Nr. B6-(1.9)-1869 „Dėl galimai pažeidžiamų teisės aktų“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą iš naujo ištirti pareiškėjos skundą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Savo skundo reikalavimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Atsakovė, atlikusi tyrimą, nustatė, kad UAB „Biovela“ priklauso 13 galiojančių registruotų prekės ženklų oficialiai skelbiamų Lietuvos Respublikos prekės ženklų duomenų bazėje ir 1 Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje registruotą prekės ženklą, kuriuose naudojamas žodis „Biovela“ ir kuriais mėsos perdirbimo įmonė (UAB „Biovela-Utenos mėsa“) ženklina pagamintus mėsos gaminius. Atsakovė nusprendė, kad šių prekės ženklų vartojimas ant UAB „Biovela“ mėsos gaminių, pagamintų tiek pagal ekologinės gamybos metodą, tiek ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių nėra vartotojus klaidinantis, nes, priešingu atveju, jie nebūtų registruoti. Skundžiamame Rašte atsakovė įformino sprendimą, kad 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 834/2007) 23 straipsnio 2 dalis, Reglamento (ES) Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punktas, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas nėra pažeisti.
Šalies argumentai
Pareiškėja su tokiomis išvadomis nesutinka, nes, pasak pareiškėjos, atsakovė Rašte neteisingai interpretuoja nustatytas aplinkybes, taip pat klaidingai aiškina ir taiko Europos Sąjungos ir nacionalinius teisės aktus, reglamentuojančius ekologiško maisto reklamą.
2.2. Paaiškina, kad prekės ženklų, kuriuose yra žodis „Biovela“, registravimas patvirtina tai, kad jie gali būti teisėtai naudojami, jeigu jų naudojimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, tačiau, pareiškėjos teigimu, tai nereiškia, kad teisėtai registruotą perkės ženklą galima naudoti pažeidžiant Europos Sąjungos ir / ar Lietuvos Respublikos teisės aktus. Ekologiškų maisto produktų ženklinimo ir su ekologine gamyba susijusių terminų vartojimo reikalavimai nustatyti Reglamente (ES) Nr. 834/2007. Reglamentas (ES) Nr. 834/2007 numato, kad tam, jog ekologiškus maisto produktus būtų galima lengviau išskirti iš kitų maisto produktų, jiems taikomi specialieji ženklinimo reikalavimai. Pagal Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipą ekologiškumo terminų ar jų išvestinių žodžių arba mažybinių formų, pavyzdžiui, „bio“ ar „eco“, atskirai ar junginiuose, pateikimas ant maisto produktų etikečių reiškia, kad maisto produktas ar jo sudėtinės dalys pagaminti pagal Reglamento Nr. 834/2007 nustatytas ekologines gamybos taisykles.
2.3 Taip pat teigia, kad Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas papildomas draudimas vartoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus, į kurių sąvoką patenka ir ekologiškumą simbolizuojančių mažybinių formų „bio“ ar „eco“, atskirai ar junginiuose, pateikimas ant maisto produktų etikečių, Europos Sąjungoje bet kuria jos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie neatitinka pagal šį reglamentą nustatytų reikalavimų, ir jų komerciniuose dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šie terminai netaikomi žemės ūkio produktams maiste ar pašaruose arba akivaizdžiai nėra susiję su ekologine gamyba. Ženklinant ar reklamuojant taip pat nevartojami jokie terminai, įskaitant prekės ženkluose naudojamus terminus, ar praktika, kurie galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją, leisdami manyti, kad produktas ar jo ingredientai atitinka pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus.
2.4. Pareiškėjos teigimu, akivaizdu, kad mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių viršutinėje dalyje vartojamas žodis „Biovela“ klaidina vartotojus, nes ekologiško termino mažybinės formos „bio“ vedinys (junginys) „Biovela“, nepriklausomai nuo to, kokia jo reikšmė ar prasmė, leidžia manyti, kad mėsos gaminiai atitinka Reglamente (ES) Nr. 834/2007 nustatytos ekologinės gamybos būdo reikalavimus, nors taip nėra. Mano, kad taip ženklinant mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, etiketes yra ne tik pažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas maisto produktų ženklinimo ir reklamos draudimas, bet taip pat pažeidžiamas Reglamento (ES) Nr. 1169/2011) 7 straipsnio 1 dalies a punktas, numatantis, kad informacija apie maistą neturi klaidinti. Dėl to taip pat yra pažeidžiama Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
2.5. Tvirtina, kad vartotojas turi galėti lengvai identifikuoti maisto produktus, pagamintus ekologiškos gamybos būdu. Ekologinės gamybos būdu pagaminti maisto produktai turi būti apsaugoti nuo konkurencijos su pigesniais, tradicinės gamybos būdais pagamintais maisto produktais. Be to, tradicinės gamybos būdais pagaminti vieno gamintojo maisto produktai negali būti išskiriami iš kitų gamintojų tradicinės gamybos būdais pagamintų mėsos gaminių, leidžiant klaidingai manyti, kad jie pagaminti ekologinės gamybos būdu.
2.6. Pareiškėjos manymu, atsakovė taip pat neįvertino, kad mėsos gaminių ženklinimo etiketėse vartojamame žodyje „Biovela“ esančios ekologiško termino mažybinės formos „bio“, skirtos ženklinti ekologiškus produktus visoje Europos Sąjungoje, vartojimas saugomas visomis Bendrijos kalbomis. Taigi tokiu būdu tai klaidintų vartotojus, apsiperkančius kitoje valstybėje narėje arba perkančius produktus, pažymėtus kitomis kalbomis, kurių jie nesupranta, nes jie manytų, kad tai ekologiški produktai. Dėl to ekologiški produktai laisvo prekių judėjimo sąlygomis negalėtų sudaryti tiesioginės konkurencijos pigesniems produktams, pagamintiems tradicinės gamybos būdu.
2.7. Pareiškėja pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad:
2.7.1. Atsakovė ignoruoja Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą papildomą draudimą vartoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus terminus, į kurių sąvoką patenka ir ekologiškumą simbolizuojančių mažybinių formų „bio“ ar „eco“, atskirai ar junginiuose, pateikimas ant maisto produktų etikečių, Europos Sąjungoje bet kuria jos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie neatitinka pagal šį reglamentą nustatytų reikalavimų, ir jų komerciniuose dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šie terminai netaikomi žemės ūkio produktams maiste ar pašaruose arba akivaizdžiai nėra susiję su ekologine gamyba. Ženklinant ar reklamuojant taip pat nevartojami jokie terminai, įskaitant prekės ženkluose naudojamus terminus, ar praktika, kurie galėtų suklaidinti vartotoją ar naudotoją, leisdami manyti, kad produktas ar jo ingredientai atitinka pagal šį reglamentą nustatytus reikalavimus.
2.7.2. Teigia, kad sudurtinis žodis „Biovela“ susideda iš ekologiškumą simbolizuojančios mažybinės formos „bio“ ir žodžio „vela“, kuris graikų kalboje turi reikšmę – rodyklė, italų ir ispanų kalba turi reikšmę – burė, buriavimas, o ispanų kalba dar turi reikšmę – žvakė. Taigi tokio sudurtinio žodžio nurodymas ant maisto produktų, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, etikečių yra draudžiamas (Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalis). Žodis „Biovela“ nėra įmonės pavadinimas, o tik jo dalis, todėl jis negali būti vertinamas kaip gamintojo ar verslo operatoriaus pavadinimo nurodymas etiketėje. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad žodžio „Biovela“ nurodymas neva negali keisti žmonių ekonominio elgesio „Biovelos“ parduodamų produktų atžvilgiu, kadangi žodis „Biovela“ nesiejamas su teikiamų rinkai mėsos gaminių pagaminimo būdu ir atitinka specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad sukuriamas mėsos gaminių gamybos būdo ekologiškumo įspūdis įtakoja vartotojų ekonominį elgesį, nes gali suklaidinti vartotoją manyti, jog taip ženklinami mėsos gaminiai atitinka Reglamente (ES) Nr. 834/2007 nustatytas ekologines gamybos taisykles.
2.7.3. Pabrėžia, jog tai, kad ant mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, etikečių yra naudojami registruoti prekių ženklai, dar nereiškia, jog šie prekių ženklai gali būti naudojami pažeidžiant teisės aktus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia jos poziciją grindžiančius argumentus:
3.1. Nurodo, kad UAB „Biovela-Utenos mėsa“, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalies dėl to, kad žodis „Biovela“ nėra Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede nurodytas terminas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede šis terminas lietuvių kalba skambėtų „ekologiškas“ (tyrimo metu buvo vertinamas ne tik žodis „ekologiškas“ „eko“, tačiau vertinimas atliktas visomis bendrijos kalbomis, tame tarpe ir „bio“). Tarnyba nustatė, kad UAB „Biovela“ registruotuose prekių ženkluose vartojamas žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, žodis „Biovela“ yra įmonės pavadinimo dalis. Visi šio ūkio subjekto pagaminti mėsos produktai turi skirtingus pavadinimus. „Biovela“ mėsos gaminių asortimente yra gaminių, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007 reikalavimus. Šie gaminiai yra ženklinami ekologinės gamybos logotipais, kuriems VšĮ „Ekoagros“ yra išdavusi sertifikatus, šių gaminių gamyba ir ženklinimas yra kontroliuojama pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ 2 punktą.
3.2. Tuo pačiu pažymi, kad Reklamos įstatymo tikslas yra gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti. Siekdamas šių tikslų, įstatymo leidėjas įtvirtino reklamos principus, priemones šiems tikslams pasiekti ir principams įgyvendinti, nustatė tam tikrus draudimus, tame tarpe nustatė ir maisto reklamos sąlygas, kurias išdėstė Reklamos įstatymo 14 straipsnyje. Teismų praktikoje kaip esminis reklamos požymis, išskiriantis ją iš kitos informacijos, yra įtvirtintas specialus jos tikslas – daryti įtaką ekonominei elgsenai. Siekiant nustatyti, ar informacija gali būti vertinama kaip reklama, turi būti konstatuotas skatinimo tikslas, t. y. turi būti nustatyta, kad ši informacija yra ar gali būti reikšminga vartotojui, priimant sprendimą dėl produkto įsigijimo, ir tokiu būdu ja siekiama daryti įtaką ekonominei elgsenai, skatinant jį naudotis tam tikromis prekėmis ar paslaugomis ar atsisakyti tam tikrų prekių (paslaugų) naudojimo. Paaiškina, kad ne kiekviena informacija, pateikiama prekių ženkle yra reklama.
3.3. Taip pat teigia, kad UAB „Biovela“ pagamintus mėsos produktus ženklina registruotais prekių ženklais, kuriuos įvertino ir įregistravo kompetentinga institucija, t. y. Valstybinis patentų biuras. Valstybinis patentų biuras, prieš registruojant prekių ženklą, atlieka ir paties prekių ženklo ekspertizę. Taigi, ir šiuo atveju – prieš įregistruojant prekių ženklus, taip pat buvo padaryta prekių ženklų ekspertizė ir Valstybinis patentų biuras nustatė, kad UAB „Biovela“ prekių ženklai turi skiriamąjį požymį, o nenurodo tik prekės rūšies ar kitų prekės charakteristikų ir atitinka pagrindine prekių ženklo funkciją.
3.4. Tarnyba nustatė, kad UAB „Biovela“ įregistruotuose prekių ženkluose naudojamas žodis „Biovela“ nepažeidžia specialaus ekologišku produktu Reglamento (EB) Nr. 834/2007, kuris nustato ekologiškų produktu ženklinimo taisykles, draudimus ir pan. Žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, yra ūkio subjekto pavadinimo dalis, iš ko seka, kad įregistruoti prekių ženklai, kuriuose naudojamas žodis „Biovela“, atitinka pagrindinę prekių ženklo funkciją.
3.5. Pabrėžia, kad Tarnyba priėmė teisėtą ir objektyvų administracinį sprendimą, t. y. skundžiamą Raštą, kurį pagrindė faktais, argumentacija ir teisės aktų normomis, jį pasirašė kompetentingas pareigūnas, jame nurodyta apskundimo tvarka. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. skundas išnagrinėtas iš esmės, pažeidimų nenustatyta, atsakymas pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Raštą.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela-Utenos mėsa“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją:
4.1. Paaiškina, kad žodis „Biovela“ nėra terminas, nurodytas Reglamento Nr. 834/2007 priede. Kaip matyti iš priede pateiktų terminų, jie skirtingose kalbose yra skirtingi. Akivaizdu, kad žodis „Biovela“ nėra Reglamento Nr. 834/2007 priede nurodytų terminų (pvz. liet. ekologiškas) išvestinis žodis, nes jame nėra inkorporuotas joks šiame priede nurodytas terminas jokia Europos Sąjungos kalba. Pabrėžia, kad pati pareiškėja iš esmės sutinka, kad žodis „Biovela“ nėra Reglamento Nr. 834/2007 priede nurodytas terminas ar jo išvestinis žodis, tačiau mano, kad Reglamentu Nr. 834/2007 saugomo termino mažybinė forma „bio“ yra junginyje su kitu žodžiu, sudarant žodį „Biovela“, ir kad tokio junginio naudojimas yra neleistinas remiantis minėtu Reglamentu.
4.2. Bendrovė sutinka su atsakovės pozicija, kad ji naudoja ne šiaip žodį „biovela“, o prekių ženklus bei juridinio asmens pavadinimą. Aplinkybė, kad žodiniai prekių ženklai „Biovela“ ir „Biovela Stix“ yra įregistruoti, patvirtina, jog žodis „Biovela“ nenurodo jokių prekių ar produktų savybių ir dėl jų neklaidina. Priešingu atveju, šie prekių ženklai nebūtų buvę įregistruoti, nes šie prekių ženklai yra žodiniai, neturintys jokių papildomų skiriamąjį požymį turinčių ir neaprašomųjų elementų. Būtent dėl žodžio „Biovela“ atitikimo absoliutiems reikalavimas ir buvo įregistruotas ES prekių ženklas „Biovela Stix“, nes žodis „Stix“ yra vertintinas kaip aprašomasis elementas, o prekių ženklas vien tik su tokiu žodiniu elementu negalėtų būti registruotas.
4.3. Taip pat tvirtina, kad šioje ginčo situacijoje reikšminga aplinkybe yra ir tai, kad žodis „Biovela“ prekių ženkluose ir gaminių etiketėse yra rašomas mėlynos spalvos raidėmis, tuo tarpu Reglamentą Nr. 834/2007, pakeičiančio Reglamento Nr. 848/2018, V priede pateiktas ekologinės gamybos ženklas yra žalias. Pastebi, kad Bendrovės pavadinime yra buvusios jos akcininkės UAB „Biovela“ pavadinimas, kuris buvo registruotas ir saugomas nuo 1994 m. rugsėjo 14 d., Bendrovės pavadinimas buvo pakeistas į UAB „UAB „Biovela-Utenos mėsa“ 2018 m., atsižvelgiant į tai, kad tuo metu visa gamybos veikla buvo perkelta į Bendrovę, įskaitant mėsos produktų gamybą, kurią iki to laiko vykdė UAB „Biovela“. Vėliau įmonės logotipas prekių ženkluose evoliucionavo – jame liko tik juridinio asmens pavadinimo simbolinė dalis „Biovela“.
4.4. Taip pat akcentavo, kad per ilgus metus, kai VšĮ „Ekoagros“ išduoda minėtus sertifikatus, iš jos Bendrovė nėra sulaukusi jokių pastabų ar skundų dėl pavadinimo ir prekių ženklo „Biovela“ naudojimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Tarnyba 2019 m. lapkričio 29 d. gavo UAB „Samsonas“, atstovaujamos advokatų kontoros Milinis ir partneriai advokato V. M., skundą (reg. 2019 m. lapkričio 29 d. ir Nr. 11272) apie UAB „Biovela“, priklausančios mėsos perdirbimo įmonių grupei UAB „Biovela Group“, mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių viršutinėje dalyje vartojamo užrašo „Biovela“, taip pat internetinėje svetainėje http://www.biovela.lt/lt/prekes/biovela2/biovela3/ ir elektroninės parduotuvės tinklapyje www.barbora.lt reklamuojant šiuos mėsos gaminius, ant kurių etikečių viršutinės dalies vartojamas užrašas „Biovela“ (termino „bio“ vedinys), galimai pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalies, be to, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 71 straipsnio 1 dalies a punkto, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.
5.2. Tarnyba, gavusi pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. skundą, pradėjo tyrimą dėl 2019 m. lapkričio 29 d. skunde nurodyto ūkio subjekto veikloje galimai pažeidžiamų Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų:
5.2.1. Tyrimo metu Tarnyba nustatė, kad UAB „Biovela“ turi 13 galiojančių registruotų prekių ženklų, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“ (oficialiai skelbiami Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje), ir 1 Europos Sąjungos prekių ženklą „Biovela Stix“, kurį 2019 m. spalio 16 d. įregistravo Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (registracijos Nr. 018090194), kuriais mėsos perdirbimo įmonė „Biovela“ ir ženklina pagamintus mėsos produktus.
5.2.2. Atlikusi tyrimą, Tarnyba konstatavo, kad UAB „Biovela“, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Tokia išvada padaryta dėl to, kad: 1) žodis „Biovela“ nėra Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede nurodytas terminas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 priede šis terminas lietuvių kalba skambėtų „ekologiškas“ (tyrimo metu buvo vertinamas ne tik žodis „ekologiškas“, „eko“, tačiau vertinimas atliktas visomis bendrijos kalbomis, tame tarpe ir „bio“); 2) taip pat nėra šio termino vedinys (pagal lietuvių kalbos taisykles vedinys – su priesaga, galūne ir priešdėliu išvestas žodis) ar mažybinė forma („bio“ ar „eco“). Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad UAB „Biovela“ registruotuose prekių ženkluose vartojamas žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, žodis „Biovela“ yra įmonės pavadinimo dalis.
5.3. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamą Raštą, kuriame pareiškėją informavo, kad neturi teisinio pagrindo Bendrovei uždrausti naudoti teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus prekių ženklus, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, ir kad Bendrovės ženklinimo etiketėse grafiškai ir žodžiais pateikiamas prekių ženklas yra išskirtinio spalvų derinio ir skiriasi nuo nacionalinio bei Bendrijos ekologinės gamybos simbolių bei neturi sąsajų su ekologine gamyba. Vertinant tai, kad prekių ženklai buvo registruoti teisės aktų nustatyta tvarka, kad neturi sąsajų su ekologine gamyba, yra pripažintini kaip atitinkantys teisės aktų reikalavimus.
6. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo ištirti pareiškėjos skundą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Reklamos įstatymas. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo tikslas yra gerinti vartotojų informavimą apie prekes ir paslaugas, ginti vartotojų teises ir teisėtus interesus, saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę, skatinti reklamos savitvarką ir sudaryti sąlygas reklaminei veiklai plėtoti. Reklamos įstatymo 14 straipsnis nustato reikalavimus maisto reklamai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudžiama 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL 2011 L 304, p. 18), ir kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimus maisto reklamai, nuostatų neatitinkanti maisto reklama.
Maisto įstatymo 5 straipsnis....
Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 “Dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91” 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikant šį reglamentą laikoma, kad ant produkto pateikti su ekologinės gamybos metodu susiję terminai, tuo atveju, kai ženklinimo etiketėse, reklaminėje medžiagoje arba prekybos dokumentuose toks produktas, jo ingredientai ar pašarų produktai yra apibrėžti naudojant terminus, nurodančius pirkėjui, kad šis produktas, jo ingredientai ar pašarų produktai pagaminti pagal šiame reglamente nustatytas taisykles. Visų pirma, priede išvardyti terminai, jų išvestiniai žodžiai arba mažybinės formos, pavyzdžiui, „bio“ ar „eco“, atskirai arba junginiuose, gali būti vartojami visoje Bendrijoje ir bet kuria Bendrijos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie atitinka pagal šį reglamentą ar jo laikantis nustatytus reikalavimus. Ženklinant ir reklamuojant gyvus ar neperdirbtus žemės ūkio produktus galima naudoti su ekologinės gamybos metodu susijusius terminus tik tuo atveju, kai be to visi to produkto ingredientai taip pat buvo pagaminti pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus. 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodyti terminai nevartojami Bendrijoje jokia Bendrijos kalba ženklinant ir reklamuojant produktus, kurie neatitinka pagal šį reglamentą nustatytų reikalavimų, ir jų komerciniuose dokumentuose, išskyrus atvejus, kai šie terminai netaikomi žemės ūkio produktams maiste ar pašaruose arba akivaizdžiai nėra susiję su ekologine gamyba.
Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – dėl šio įstatymo 14 straipsnio nuostatų (atlieka tyrimą dėl šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimo ir surašo tyrimo dokumentus).
Reklamos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priežiūros institucija turi teisę pradėti nagrinėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą.
Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi dėl galimo Reklamos įstatymo pažeidimo. Atsakovė Tarnyba atliko tyrimą ir konstatavo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų.
Pagal aptartą reguliavimą, Reklamos įstatymo kontrolės tikslais Tarnyba yra kompetentinga institucija vartotojų teisių ir interesų gynimo požiūriu. Šiuo atveju Pareiškėja kreipėsi ne kaip vartotojas (ji yra įmonė), ji neturi įgaliojimų atstovauti vartotojų interesus. Taip pat pareiškėja neturi ir įgaliojimų atstovauti viešąjį interesą dėl trečiojo suinteresuoto asmens naudojamo prekės ženklo. Taigi laikytina, kad Tarnybos sprendimas, kuriuo nenustatyta Reklamos įstatymo pažeidimų trečiojo suinteresuoto asmens veikloje, nesukelia teisinių pasekmių Pareiškėjai. Dėl šio sprendimo pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeičia. Pareiškėjos subjektinės teisės šiuo požiūriu pasireiškia ta apimtimi, kiek tinkamai buvo išnagrinėtas jos Prašymas, kurį ji vadino skundu (sudarytas 2019 m. lapkričio 29 d.).
9. Taigi, vertinant, ar tinkamai buvo išnagrinėtas Prašymas, būtina patikrinti, ar prašyme nurodytas aplinkybes bei prašymus administravimo subjektas išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir išsamiai atsakė pareiškėjui.
10. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį (iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija), prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pareiškėjos 2019 m. lapkričio 29 d. dokumentas, kurį ji vadino skundu, laikytinas prašymu pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį. Šiuo atveju taikytinos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 35 punktu nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jų turinį. Tai reiškia, kad skundo nagrinėjimo ribas nustato pats pareiškėjas savo skundo turiniu, kurių institucija, nagrinėjanti skundą, privalo laikytis ir pateikti atsakymą į prašymą ne siauresnės apimties nei pateikto skundo turinys.
11. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 29 d. prašyme (toliau – ir Prašymas) nurodė, kad UAB „Biovela“, priklausančios mėsos perdirbimo įmonių grupei UFAB „Biovela Group“, mėsos gaminių, pagamintų ne pagal ekologinės gamybos taisykles, ženklinimo etikečių viršutinėje dalyje vartojamo užrašo „Biovela“, taip pat internetinėje svetainėje http://www.biovela.lt/lt/prekes/biovela2/biovela3/ ir elektroninės parduotuvės tinklapyje www.barbora.lt reklamuojant šiuos mėsos gaminius, ant kurių etikečių viršutinės dalies vartojamas užrašas „Biovela“ (termino „bio“ vedinys), galimai pažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 834/2007 23 straipsnio 2 dalies, be to, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 71 straipsnio 1 dalies a punkto, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas.
Atsakydama Rašte Tarnyba pateikė savo situacijos vertinimą ir nurodė, kad UAB „Biovela-Utenos mėsa“, ženklindama pagamintus mėsos produktus registruotais prekių ženklais, kuriuose vartojamas žodis „Biovela“, nepažeidžia Reglamento (EB) Nr. 834/2007 23 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų. Tokia išvada padaryta dėl to, kad: 1) žodis „Biovela“ nėra Reglamento (EB) Nr. 834/2007 I priede nurodytas terminas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 priede šis terminas lietuvių kalba skambėtų „ekologiškas“ (tyrimo metu buvo vertinamas ne tik žodis „ekologiškas“, „eko“, tačiau vertinimas atliktas visomis bendrijos kalbomis, tame tarpe ir „bio“); 2) taip pat nėra šio termino vedinys (pagal lietuvių kalbos taisykles vedinys – su priesaga, galūne ir priešdėliu išvestas žodis) ar mažybinė forma („bio“ ar „eco“). Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad UAB „Biovela“ registruotuose prekių ženkluose vartojamas žodis „Biovela“ yra dirbtinis simbolinis pavadinimas, neturintis jokios prasmės, žodis „Biovela“ yra įmonės pavadinimo dalis, t. y. siejamas su įmone, o ne su siūlomais gaminiais. Taip pat rėmėsi tuo, kad „Biovela“ yra jau registruotas prekės ženklas ir jo teisėtumas pagal prekės ženklų įstatymo 7 straipsnio 7 dalį patikrinamas juos registruojant. Tarnyba vertino, kad prekės ženklas „Biovela“ šiuo atveju neklaidina vartotojo.
Taigi laikytina, kad Tarnyba, atsakydama į Prašymą, atsakė į Prašyme keliamus klausimus, nurodė teisės aktus, kuriais remiasi, taip pat kaip jie taikytini konkrečioms faktinėms aplinkybėms. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pateiktas atsakymas buvo neišsamus ar nepilnas, t. y. Pareiškėjos subjektinės teisės ir teisėti interesai Raštu nebuvo pažeisti. Raštas buvo pasirašytas įgalioto subjekto. Taigi nėra teisinio pagrindo panaikinti Rašto.
Netenkinus Pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, Pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (40 straipsnio 3 dalis).
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela-Utenos mėsa“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: atsiliepimo į skundą rengimas 2159,85 Eur, atstovavimas bylos nagrinėjime 677,60 Eur, taip pat 72,60 Eur vertimo išlaidų. UAB „Biovela“ pateikė sąskaita faktūras ir apmokėjimo dokumentus, įrodančius, kad išlaidos buvo patirtos.
UAB „Biovela – Utenos mėsa“ teisinis interesas šiame ginče buvo priešingas nei pareiškėjos – Tarnyba pagal Pareiškėjos pranešimą atliko tyrimą dėl galimai neteisėtų UAB „„Biovela – Utenos mėsa“ veiksmų, Rašte konstatuota, kad pažeidimų nebuvo, šioje byloje UAB „Biovela – Utenos mėsa“ palaikė atsakovės poziciją ir prašė skundą atmesti. Todėl teismo sprendimu atmetus pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą, laikytina, kad galutiniu teismo procesiniu sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens teisė (priimtas teismo sprendimas palankus UAB „Biovela“), todėl ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).
Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos advokatų profesinės bendrijos „Žabolienė ir partneriai“ (toliau – ir Advokatų bendrija) UAB „Metida“ 2021 m. vasario 26 d. 2159,85 Eur sumai už atsiliepimo šioje byloje parengimą, taip pat apmokėjimą įrodantis dokumentas ir UAB „Metida“ tos pačios dienos PVM sąskaita faktūra UAB „Biovela-Utenos mėsa“, kurioje be 2159,85 Eur už atsiliepimo parengimą nurodyta ir 72,60 Eur suma už vertimą, taip pat šios sumos apmokėjimą įrodantis dokumentas. Taip pat pateikta 2021 m. kovo 29 d. Advokatų bendrijos sąskaita faktūra UAB „Metida“ už atstovavimą šioje byloje 677,60 Eur sumai ir tos pačios dienos ir tokios pačios sumos UAB „Metida“ PVM sąskaita faktūra UAB „Biovela-Utenos mėsa“ bei mokėjimo nurodymai iš UAB UAB „Biovela-Utenos mėsa“ UAB „Metida“ ir iš UAB „Metida“ Advokatų bendrijai.
Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra už <...> atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5 (8.2 papunktis). Atsižvelgus į tai, kad atsiliepimas į skundą buvo parengtas 2020 m. vasario 24 d. (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies 2020 m. III ketvirtį buvo 1 524,20 Eur), pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteisiama suma už atsiliepimo parengimą gali būti 3 810,50 Eur (2,5 x 1 524,20 Eur).
Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistina maksimali suma yra 0,1 vidutinis mėnesinio bruto darbo užmokesčio. Sąskaitose faktūrose nėra nurodytas laikas, kuris buvo skirtas pasirengimui ir dalyvavimui posėdyje. Šiuo atveju teismo posėdis byloje truko 27 minutes (nuo 2021 m. balandžio 1 d. 13.03 val. iki 13.30 val.). Sutiktina, kad pasiruošimas posėdžiui taip pat gali užtrukti, tačiau įvertinus, kad atsiliepimas byloje jau buvo parengtas, kitos šalys po jo pateikimo naujų paaiškinimų nepateikė, bendras su dalyvavimu posėdyje susijęs laikas, atsižvelgiant į protingumo ir būtinumo kriterijus neturėtų šiuo atveju viršyti 2 valandų. Taigi maksimali priteistina suma už pasirengimą posėdžiui ir dalyvavimą posėdyje yra 304,84 Eur (1524 Eur *0,2 val.).
Kaip matyti, prašoma priteisti suma už patirtas atstovavimo išlaidas neviršija Rekomendacijose rekomenduojamos priteisti sumos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios teisinės paslaugos, kaip bylos medžiagos analizė ir teisinių konsultacijų suteikimas klientui, atskirai nėra priteisiamos, šios teisinės paslaugos apima atsiliepimo į skundą parengimą. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012 ir kt.).
Administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Kita vertus, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o ši norma išreiškia Lietuvos administraciniame procese vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015). Be to, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, apibendrinimas, 712 psl.).
Teismas vertina, kad šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens interesai buvo apginti jau Tarnybai priėmus Raštą, pati Tarnyba iš esmės yra pajėgi pati ginti savo sprendimo teisėtumą teisme, tačiau tai nepaneigia trečiojo suinteresuoto asmens galimybės dalyvauti procese ir samdytis profesionalų atstovą. Ši byla nepasižymi ypatingai sudėtingomis faktinėmis aplinkybėmis, joje nėra sprendžiami ypatingai sudėtingi teisės klausimai srityse, kuriose dar nėra susiformavusi teismų praktika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, tuo pačiu vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat įvertinęs tai, kad prašoma priteisti suma nėra neprotingai didelė, daro išvadą, kad byloje reikalaujama priteisti bendra atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1800 Eur.
Trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo 72,60 Eur vertėjui už žodžio „biovela“ vertimą iš italų, ispanų, graikų kalbos (ieškant galimos jo prasmės šiose kalbose). Vienas iš trečiojo suinteresuoto asmens ir atsakovės argumentų buvo tai, kad žodis „biovela“ neturi aiškios reikšmės, nėra žodžio vedinys. Taigi tokios išlaidos susijusios su pozicijos pagrindimu ir priskirtinos prie vertėjui išmokėtų sumų ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, nesusijusių su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai) ir pritestinos trečiojo suinteresuoto asmens naudai iš Pareiškėjos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Samsonas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Samsonas“ trečiojo suinteresuoto asmens pareiškėjo UAB „Biovela-Utenos mėsa“ naudai 1 800 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų ir 72,60 Eur (septyniasdešimt du eurus 60 centų) už vertėjo paslaugas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.