- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-815-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00697-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- E. N.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui E. N. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo E. N. 420,31 Eur negrąžintą kreditą, 74,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 15,38 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 212,50 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 55,25 procentus negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.), 55,25 procentus negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (16 Eur žyminį mokestį, 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas E. N. 2019 m. vasario 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f44zbdhb, kuria atsakovui suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 336,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 55,25 proc.) ir 90 Eur administravimo mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 31 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su juo sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Pradinė kreditorė 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido ieškovei.
II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo E. N. 420,31 Eur negrąžintą kreditą, 74,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 15,38 Eur administravimo mokestį, 131,44 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 28 d.), 55,25 procentų negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 29 d. – 65,19 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 33,34 Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (641,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 122,42 Eur bylinėjimosi išlaidas, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. vasario 28 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-f44zbdhb bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos ir specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas E. N. 2019 m. vasario 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f44zbdhb, kuria atsakovui suteiktas 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti sutartyje numatytas palūkanas, administravimo mokestį, kas mėnesį mokėdamas 38,60 Eur įmokas. Sutartyje numatyta palūkanų norma – 55,25 procentai, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 93,63 procentai; pirmos įmokos mokėjimo data – 2019 m. kovo 28 d.; paskutinės – 2021 m. vasario 28 d. Atsakovui laiku nemokant mėnesio įmokų, pradinė kreditorė ragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą, o 2020 m. sausio 15 d. pranešimu informavo apie sutarties nutraukimą, nurodė, kad nutraukimas įsigalioja 2020 m. sausio 31 d. 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal minėtą sutartį: 420,31 Eur pagrindinę skolą, 91,82 Eur palūkanas, 19,25 Eur administravimo mokestį, perleido ieškovei.
5. Teismas iš bylų priėmimo–perdavimo akto Nr. 1 prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 nustatė, kad pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo 420,31 Eur negrąžintą kreditą ir 19,25 Eur administravimo mokestį, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 420,31 Eur negrąžintą kreditą ir 15,38 Eur administravimo mokestį yra pagrįsti ir tenkinami. Be to, pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę ir į 91,82 Eur palūkanas, ieškovė ieškinyje nurodė, kad 74,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 31 d.), t. y. už faktinį įmokų vėlavimo laikotarpį. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 74,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos.
6. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 55,25 proc.) nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos (420,31 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (bet ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 28 d.), kurių suma – 131,44 Eur, taip pat 55,25 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 28 d. – 65,19 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 33,34 Eur). Be to, iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) atsakovo pagal sutartį nesumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 74,44 Eur, kurios priteistinos ieškovei iš atsakovo.
7. Teismas reikalavimą priteisti iš atsakovo 55,25 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmetė kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad kreditorius turi teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų tik iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nes negautų pajamų skaičiavimas po sutarties termino pabaigos viršytų teisėtų lūkesčių interesą. Suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.
III. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) ir priteisti ieškovei iš atsakovo 212,50 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos, 55,25 proc. negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.), 55,25 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 137 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).
8.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas, taip pat į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad ieškovei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių.
8.3. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (336,40 Eur) buvo pagrįsta teisėtu pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais, taip pat kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos. Pradinis kreditorius, gavęs septintąją įmoką, šią įmoką būtų iš karto galėjęs perskolinti toliau už 55,25 proc. ir/ar didesnę palūkanų normą. Lygiai taip pat su kiekviena sekančia įmoka, kadangi pradinio kreditoriaus veikla susijusi su kasdieniu pinigų skolinimu savo klientams. Dėl šios priežasties iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 55,25 proc. ar didesnių palūkanų srautas.
8.4. Negrąžinta kredito dalis nuo šeštosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), todėl ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 55,25 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių) sumos konkrečia suma ir nepririšant prie sutarties grafiko.
8.5. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip turi būti realizuojamas teisėto lūkesčio principas, nes priešingu atveju atsakovui nebūtų iš esmės jokio skirtumo, ar vykdyti sutartį, ar jos nevykdyti, nes jam net ir negrąžinant nei trupučio vartojimo kredito sumos, negautos pajamos skaičiuotųsi taip, tarsi atsakovas po truputį grąžintų vartojimo kredito sumą, o ieškovė tarsi kas kartą šią sumą perskolintų ir neva iš tariamai atliekamų mokėjimų gautų pajamas.
8.6. Ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį ir teisine fikcija pagrįstą sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.
8.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 336,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 90 Eur sutarties administravimo mokestį.
8.8. Ieškovė ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Negautas pajamas (nuostolius) sieti su sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos, kadangi, jeigu sutarties termino pabaigos data sueina, o atsakovas vis dar nėra grąžinęs visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos, tai ieškovė ir toliau netenka galimybės atsakovo valdomus pinigus perskolinti bei iš jų perskolinimo gauti realias pajamas.
8.9. Teismas nepagrįstai netenkino dalies ieškovės reikalavimų, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo dalies, kuria ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 212,50 Eur nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki ieškinio parengimo dienos ir 55,25 procentų nuostolių (negautų pajamų) už negrąžintą 420,31 Eur sumą nuo ieškinio parengimo iki kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.), buvo tenkintas iš dalies bei dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 55,25 procentų nuostolių (negautų pajamų) nuo sutarties pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
11. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas E. N. 2019 m. vasario 28 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f44zbdhb (toliau – sutartis), kuria atsakovui suteiktas 500,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, paskutinė įmoka 2021 m. vasario 28 d. Sutarties specialiosiose sąlygose ir standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą numatyta palūkanų norma – 55,25 procentai, bendra kredito gavėjo mokama suma – 926,40 Eur (500,00 Eur kreditas, 336,40 Eur kredito mokestis (palūkanos), 90,00 Eur administravimo mokestis), šios sumos (926,40 Eur) mokėjimas išdėstytas dalimis. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, pradinė kreditorė 2020 m. sausio 31 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu Sutartį nutraukė.
12. Ieškovė ieškinyje, be kitų reikalavimų, prašė priteisti iš atsakovo 55,25 procentus negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.); 55,25 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
13. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų priteisimo iš dalies, priteisė iš atsakovo 131,44 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. sausio 28 d.), taip pat priteisė 55,25 procentų negautas pajamas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 29 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.), negautas pajamas skaičiuojant nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. sausio 29 d. – 65,19 Eur; 2021 m. vasario 28 d. – 33,34 Eur). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 55,25 procentų nuostolių (negautų pajamų) nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
14. Teismas sprendime nurodė, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 55,25 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas ir sprendė, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tačiau pažymėjo, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 55,25 proc.), nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos (420,31 Eur), negautų pajamų suma viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, ir tokį reikalavimą tenkinus, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas materialiosios teisės normomis, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, ir šios kategorijos bylose formuojama kasacinio teismo praktika, todėl nėra pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.
15. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu ieškovės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškovės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos), nors sutartis buvo nutraukta ir mokėjimo grafikas jau negaliojo. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimus dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos, nes atsakovui mokant įmokas laiku, atsakovo grąžinta pinigų suma būtų perskolinta, o iš kas mėnesį gaunamų įmokų būtų išlikęs pastovus 55,25 proc. ar didesnis palūkanų srautas. Tokie apeliantės argumentai neatitinka kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, kuomet ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 55,25 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).
17. Pastebėtina, kad bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
18. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
19. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai nepagrįstai buvo paskaičiuoti remiantis sutarties mokėjimo grafiku, nes pagal ieškovės formuluojamus reikalavimus atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas ieškovės negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma.
20. Atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei iš viso 336,40 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas. Apeliantė neginčija sprendime nurodytos aplinkybės, kad iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2021 m. vasario 28 d.) nesumokėtos palūkanos sudaro 134,00 Eur. Todėl ieškovei reikalavimą priteisti negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma siejant su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 55,25 proc. nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos – 420,31 Eur, kaip tik ir leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad taip paskaičiuota nuostolių suma visais atvejais viršytų sutartine teise ginamą ieškovės lūkesčių interesą gauti mokėjimo (pelno) palūkanas už tam tikrą laikotarpį, kad jis ir būtų trumpesnis, negu iki sutarties termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju ieškovės nuostolių dydis iki sutarties termino pabaigos skaičiuotinas pagal sutartimi šalių sulygtą mokėjimų grafiką nuo kas mėnesį mažėjančios kredito likučio sumos, nes tik toks ieškovės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas gali būti laikomas įrodytu (CPK 178 straipsnis). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 55,25 proc.), nuo negrąžinto vartojimo kredito sumos (420,31 Eur), pagrįstai buvo tenkintas tik iš dalies.
21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 55,25 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (420,31 Eur) nuo sutarties termino pasibaigimo dienos (2021 m. vasario 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kadangi šis reikalavimas taip pat grindžiamas tik sutartyje numatyta 55,25 proc. metine mokėjimo (pelno) palūkanų norma ir ieškovės paaiškinimu apie tai, kad atsakovui tinkamai vykdant sutartį ji būtų turėjusi galimybes perskolinti gautų palūkanų sumą ir gauti šio dydžio (55,25 proc.) ar didesnius palūkanų srautus. Tokių aplinkybių nurodymas ieškinyje, jas negrindžiant jokiais rašytiniais įrodymais, neteikia pagrindo sutikti su apeliante, kad ji įrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, nes tokie nuostoliai yra ne realiai tikėtini, o tik hipotetiniai nuostoliai.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Konstatuotina, kad ieškovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta bei ją pakeisti ar panaikinti, taip pat perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.