Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis, sekretoriaujant Ingai Šimaitienei, dalyvaujant ieškovės A. M. atstovei advokatei Jūratei Bieliauskienei, atsakovei L. C., jos atstovui advokatui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei L. C. dėl išreikalavimo savų daiktų iš svetimo neteisėto valdymo ir iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pakoregavo ieškinio dalyką ir atsisakė reikalavimo dėl išreikalavimo savų daiktų iš svetimo neteisėto valdymo. Sutiko su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad šis reikalavimas yra perteklinis.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. C. ir jos atstovas neprieštaravo dėl tokio ieškinio reikalavimo sumažinimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys (koreguotas) tenkintinas visiškai.

Bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad atsakovė L. C. gyvena ieškovams nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose (8-9, 14-23 b. l.) ir nevykdo ieškovės reikalavimo išsikeldinti iš užimamo jos nekilnojamojo turto, esančių (duomenys neskelbtini) (10-12 b. l.).

Kadangi šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė naudojasi ir valdo ieškovei priklausančiu turtu be jos sutikimo, t. y. neteisėtai, tuo pažeidžia ieškovės nuosavybės teises (CK 4.93, 4.95 straipsnis).

Pagal LR Konstitucijos 23 straipsnį nuosavybė yra neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, o šio kodekso 4.39 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.

Šiuo atveju atsakovė gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame gyvenamame name. Ji neturi jokių teisių valdyti, naudotis ar disponuoti šios bylos ginčo turtu, todėl šio turto savininkas (ieškovė) turi teisę išreikalauti savo daiktą iš neteisėto atsakovo valdymo (CK 4.95 straipsnis). Atsakovė iš kitam asmeniui priklausančių patalpų neišsikėlė nei po raginimo, nei po ieškinio pateikimo ir gyvena iki šiol. Dėl tokių aplinkybių ieškovė negali įgyvendinti savo teisių į turimą nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovė iškeldintina, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.95, 4.98 str.).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, be to, ne tik atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, bet ir į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas nesuteiktų nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas nepatirtų nepagrįstų nuostolių, išlaikant išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Atsakovė teismo posėdyje prašė ieškinio patenkinimo atveju sprendimo vykdymą atidėti kiek įmanoma ilgesniam laikui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovui nuosavybės teisės į ginčo butą yra įregistruotos jau 2006-11-14 (b. l. 8-9), Šiaulių rajono apylinkės teismo 2010-05-31 sprendimas civilinėje byloje pagal L. C., G. M., A. M., L. K., N. J., K. S., V. V., M. M. ieškinį A. M., trečiajam asmeniui Šiaulių rajono pirmojo notarų biurui dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir nuosavybės teisės pripažinimo įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 16 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), į ieškovės atstovės sutikimą, kad toks terminas būtų nustatytas iki 2013 m. kovo 31 d., darytina išvada, kad ieškovė jau ilgą laiką negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių, ir priešingai, atsakovei buvo žinoma apie ieškovės išreikštą nuomonę dėl išsikėlimo, todėl sprendimo vykdymas atidėtinas iki 2013 m. kovo 31 d., t. y. neiškeldinant atsakovės šaltuoju žiemos periodu bei sudarant sąlygas atsakovei susirasti kitą gyvenamąją patalpą (CPK 284 str.).

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovės priteistinas 142 Lt žyminis mokestis (už vieną neturtinį reikalavimą), 1400 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ieškovei, 12,60 Lt teismo patirtos pašto siuntimo išlaidos į valstybės biudžetą (CPK 93 str., 96 str.).

Kadangi ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė vieno neturtinio reikalavimo, nes jis perteklinis, todėl jai grąžintina 3/4 dalys sumokėto 142 Lt žyminio mokesčio už vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą (28 b. l.), t. y, 106 Lt (CPK 87 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovę L. C. iš ieškovei A. M. asmenine nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų: garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), su visais L. C. priklausančiais asmeniniais namų apyvokos daiktais bei jai priklausančiu kilnojamu turtu, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimo vykdymą dėl iškeldinimo atidėti iki 2013 m. kovo 31 d.

Priteisti iš atsakovės L. C. 142 Lt žyminį mokestį, 1400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovei A. M..

Priteisti iš atsakovės L. C. 12,60 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą.

Grąžinti ieškovei A. M. 75 procentus žyminio mokesčio sumos, t. y. 106 Lt, sumokėto 2012-07-05 pagal mokėjimo nurodymą AB SEB bankas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.