- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-12
- Bylos Nr.
- e2YT-4479-1176/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00373-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Ražanauskienė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, P. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Ražanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, P. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja J. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškėja nurodo, kad jos tėvai J. A. ir P. A. (duomenys neskelbtini) sudarė bažnytinę santuoką. Santuokos metu pareiškėjos tėvai susilaukė vienos dukters – pareiškėjos. Pareiškėjos tėvams priklausė šis nekilnojamasis turtas: butas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalys kitų statinių – parkavimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties nei pareiškėjos tėvas P. A., nei pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes gerai nežinojo Lietuvos Respublikos įstatymų. Pareiškėja slaugė savo motiną J. A., rūpinosi jos turtu. Pareiškėja taip pat rūpinasi ir savo tėvu P. A.. Pareiškėja manė, kad visus palikimo klausimus spręs ir dėl turto tvarkysis, kai mirs ir jos tėvas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad po motinos mirties liko toliau gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jame gyvena iki pat šios dienos, slaugo savo tėvą. Jos deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Su mirusios motinos turto dalimi pareiškėja elgiasi kaip turto savininkė, jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius ir atlieka kitus veiksmus, siekiant jos turtą išsaugoti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. A. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. A. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja J. A. yra J. A. ir P. A. dukra. J. A. (duomenys neskelbtini) mirė.
6. Iš (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų J. A. sudarytų testamentų, jame nėra įregistruotas palikimo priėmimo faktas, nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
7. Iš Nekilnojamojo turto registro 2023 m. sausio 5 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise priklauso P. A. ir J. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat P. A. ir J. A. priklauso (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) dalys kitų statinių – parkavimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
9. Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Taigi mirus J. A., kuri buvo pareiškėjos motina, pareiškėja buvo pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad po J. A. mirties nei ji, nei jos tėvas P. A. nesikreipė dėl palikimo priėmimo pas notarą.
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).
11. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji, kaip įstatyminė įpėdinė, priėmė palikimą po savo motinos J. A. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad ji nuolatos slaugė savo motiną, po jos mirties gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), jį valdė, mokėdama komunalinius mokesčius. Šiai dienai ji slaugo ir rūpinasi savo tėvu P. A.. Pareiškėja palikimo valdymo faktui po J. A. mirties pagrįsti prie pareiškimo pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog ji mokėjo mokesčius už butui teiktas paslaugas tiek pirmus tris mėnesius po jos motinos mirties, tiek vėliau. Į bylą taip pat yra pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro apie tai, kad pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvui P. A. pareiškimas buvo įteiktas asmeniškai, jis prieštaravimų dėl reiškiamo reikalavimo teismui nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjos teiginiais, kad ji po motinos J. A. mirties likusį jos turtą – dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), valdė, jį prižiūrėjo.
12. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja J. A. po J. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikėjo (motinos) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Pareiškėja pareiškime nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymas reikalingas įgyvendinant paveldėjimo teisę, todėl teismas pareiškėjos pareiškimą pripažįsta pagrįstu ir jį tenkina. Teismas konstatuoja, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas šioje byloje yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po J. A. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti pareiškėjos J. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.