Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-228/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-18
Bylos Nr.
2A-228/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Ieškovas
M.M.
Atsakovas
AB „Plasta“
Advokatai
Linas Cirtautas
Kategorijos
  • 11.9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A–228/2006Procesinio sprendimo kategorija 11.9.5
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Linui Cirtautui,

viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M.M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr.2-644³⁴/06 pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui AB „Plasta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Plasta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Nurodė, kad 2000 m. spalio 30 d. bendrovės valdybos posėdyje nutarta nuo 2000 m. lapkričio 11 d. ieškovą paskirti bendrovės finansų direktoriumi ir nustatyti 4 vidutinių bendrovės darbuotojo darbo užmokestį, plius 0,4 procentų nuo pardavimų apimties, viršijančios 1400000 Lt per mėnesį, šiai sumai neviršijant 170000 Lt per metus. Posėdyje taip pat buvo nutarta, kad bendrovė ieškovui išmokės 60000 Lt dydžio išeitinę pašalpą, jeigu darbdavio iniciatyva arba tarpusavio susitarimu, arba dėl kelis mėnesius truksiančios ieškovo ligos, nutrūks darbo santykiai su bendrove. Iš esmės buvo sutarta darbo sutartį nutraukti šalių susitarimu. 2002 m. sausio 15 d. ieškovas buvo supažindintas su įsakymu dėl atleidimo iš užimamų pareigų dėl bendrovės darbuotojų skaičiaus mažinimo. Darbo sutarties nutraukimas buvo numatytas 2002 m. kovo 17 d. 2002 m. kovo 12 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų ir išmokų, susijusių su darbiniais santykiais, išmokėjimo, tačiau konkretaus atsakymo negavo. Ieškovui tapus nedarbingu, darbo sutarties nutraukimo data nukelta į 2002 m. birželio 21 d., o su atleidimu supažindintas 2002 m. birželio 24 d. Ieškovas nurodė, kad buvo nepagrįstai darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva pagal Darbo sutarties įstatymo 29 str. 2 p. Atleidžiant ieškovą iš užimamų pareigų atsakovas privalėjo įvykdyti įsipareigojimus darbuotojo atžvilgiu, t.y. privalėjo perkelti ieškovą jo sutikimu į kitą darbą, tačiau kito darbo pasiūlymas nebuvo pateiktas. Ieškovas prašė pripažinti jo atleidimą iš AB „Plasta“ neteisėtu ir grąžinti jį į ankstesnįjį darbą bei priteisti iš atsakovo atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „Plasta“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu tik tada, kai dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų yra sumažinamas darbuotojų skaičius. AB „Plasta“ nuostolis už 2000 m. ir 2001 m. sudarė 4519548 Lt, o esant tokiai situacijai buvo vykdomi bendrovės gamybos ir darbo organizavimo pakeitimai, kas sąlygojo darbuotojų skaičiaus mažinimą visuose bendrovės struktūriniuose padaliniuose. Ieškovas M. M. pirmenybės būti paliktas darbe lyginant su kitais darbuotojais neturėjo, tačiau šios aplinkybės nesvarstytinos, nes ieškovas iš darbo atleistas panaikinus jo pareigybę. Ieškovas nepateko nei į vieną Darbo sutarties įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų darbuotojų kategoriją, todėl jam buvo nustatytas 2 mėnesių įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminas. Įspėjimas ieškovui dėl jo pareigybės panaikinimo buvo įteiktas įstatymo nustatyta tvarka ir nepažeidžiant Darbo sutarties įstatymo 34 straipsnyje numatyto termino. Teismas taip pat nurodė, kad M. M. kaip pagrindinį ir vienintelį neteisėto atleidimo iš darbo motyvą nurodo, kad AB „Plasta“ įspėjimo laikotarpiu nepasiūlė jam bet kokio kito darbo, nors privalėjo tai padaryti. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Plasta“ negalėjo pasiūlyti M. M. kitų darbo vietų, atitinkančių jo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, nes bendrovėje tokių darbo vietų nebuvo. M. M. galėjo būti perkeliamas jo sutikimu dirbti tik į pagalbinio darbininko pareigas, nes į kitas pareigas ieškovas neturėjo reikiamos kvalifikacijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas sutiko būti atleistas darbuotojų skaičiaus mažinimo pagrindu ir neketino tęsti darbo teisinių santykių kitose pareigose, tačiau ieškovas nesutiko tik su jam paskaičiuotos išeitinės pašalpos dydžiu. Teismas nurodė, kad ieškovas iš darbo atleistas Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu teisėtai, esant įstatyme numatytam pagrindui bei laikantis nustatytos tvarkos. Teismui pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą pakeisti darbo sutarties pasibaigimo priežasties formuluotę arba grąžinti ieškovą į darbą AB „Plasta“, priteisiant iš atsakovo atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas pradiniame ieškinyje prašė priteisti iš AB „Plasta“ 60000 Lt išeitinės pašalpos, kurią buvo numatyta išmokėti 2000 m. spalio 30 d. valdybos posėdžio protokolo priedu asmenims, esant atitinkamiems atleidimo iš darbo pagrindams. AB „Plasta“ 2002 m. vasario 7 d. valdybos posėdžio protokolu buvo nutarta panaikinti 2000 m. spalio 30 d. valdybos protokolo priedą, kurio pagrindu ieškovas prašo priteisti jam 60000 Lt išeitinės pašalpos. 2005 m. balandžio 7 d. visuotiniame akcininkų susirinkime protokolu Nr. 1, nutarta pritarti AB „Plasta“ 2002-02-07 valdybos sprendimui, kuriuo panaikinamas 2000 m. spalio 30 d. valdybos protokolo priedas ir 2002-02-07 valdybos sprendimą patvirtinti. Nesant pagrindo priteisti ieškovui 60000 Lt, šis ieškovo reikalavimas atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą ir pilnai tenkinti ieškinį. Nurodo, kad:

1) Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė įstatymus, nes remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, faktas, kad atleistas iš darbo darbuotojas galėjo būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, reiškia, jog darbo sutartis su šiuo darbuotoju negali būti nutraukta nesant vieno iš būtinų jau nutraukti juridinių faktų sudėties elementų, t.y. fakto, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta be teisėto pagrindo. Ieškovo nuomone, būtent toks atvejis ir yra nagrinėjamas byloje.

2) Teismas neturėjo remtis V. Andriuškevičienės parodymais, nes jie yra abstraktūs ir nekonkretūs, o liudytoja teisme nuolat kartojo, kad gerai visko neprisimena, kad atleidimą tvarkė kitas žmogus, kuris dabar nedirba. Be to, liudytoja šiuo metu dirba UAB „Plasta“ ir negali duoti objektyvių, atsakovui nenaudingų parodymų.

3) Teismas ignoravo liudytojų S.Z. J. ir J. R. parodymus apie tai, kad nei ieškovui, nei jiems joks darbas nebuvo siūlytas ir, kad liudytojos V. A. parodymai neatitinka tikrovės.

4) Teismas nepagrįstai ieškovo pasirašytą dokumentą – įspėjimą apie atleidimą ir prašymą leisti neatvykti į darbą prastovos metu įvertino kaip ieškovo išreikštą valią nepriimti kito darbo pasiūlymo bei gauti išeitinę išmoką. Toks teismo teiginys neparemtas jokiais įrodymais ir yra tik samprotavimas. Teismas neįvertino, kad tuo metu galiojo 2000 m. spalio 30 d. valdybos protokolo priedas, todėl buvo bandoma tartis dėl išeitinės kompensacijos dydžio.

5) Teismas dėl nesuprantamų priežasčių sprendime išsprendė ieškovo pirminiame ieškinyje buvusį reikalavimą dėl 60 000 Lt priteisimo, nuo kurio ieškovas yra atsisakęs.

6) Teismas privalėjo vadovautis sąžiningumo ir protingumo kriterijais ir turėjo apginti silpnesniąją šalį, t.y. ieškovą, o ne priešingai, nes anksčiau minėtų derybų dėl kompensacijos faktas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovui nebuvo bandoma siūlyti kito darbo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

1) Nesutinka su ieškovo argumentais, jog teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio tipo bylose, nes Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui terminuoto pobūdžio darbo nepažeidė DSĮ 34 straipsnio 7 dalies reikalavimų, būtina atsižvelgti į terminuoto pobūdžio darbo trukmę ir sąlygas, darbuotojų gautinų dirbant terminuotą darbą išmokų balansą ir ar darbuotojo interesai objektyviai pažeisti. Šiuo atveju perkėlus ieškovą į naujai priimtų darbuotojų vietas, jis būtų praradęs galimybę gauti išeitinę pašalpą, o atlyginimas būtų nuo 3,7 iki 16,4 kartų mažesnis už iki tol gautą. Todėl ieškovo interesai nebuvo pažeisti.

2) Nesutinka su ieškovo argumentais, jog teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo „plečiamaisiais“ buvusių aplinkybių paaiškinimais, kurie negali būti vertinami kaip įrodymai. Atsakovas teigia, kad CPK numato, jog svarbioms aplinkybėms nustatyti, teismas gali remtis šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, duotais tiesiogiai teisme ar per atstovą.

3) Nesutinka, kad liudytojos L. A. parodymai yra abstraktūs. Atsakovas teigia, kad jos parodymai yra konkretūs, tuomet ji dirbo kadrų skyriuje ir jos akivaizdoje buvo siūlomas kitas darbas ieškovui bei liudytojui S.J. Be to, teismas liudytojos L. A. parodymus patikrino kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

4) Nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas spręsdamas bylą nesivadovavo sąžiningumo kriterijais, esą 2000 m. spalio 30 d. valdybos protokolo priedo, kurio naujieji įmonės savininkai buvo ieškovui pažadėję išmokėti 60 000 Lt dydžio pašalpą, panaikinimas yra surašytas atbuline data. Atsakovas nurodo, kad įmonės kontrolinio akcijų paketo savininkai nuo 1994 metų nepasikeitę. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas sprendimas surašytas atgaline data ir šio sprendimo neginčijo, todėl jis yra galiojantis.

Šalys pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui sudarytą taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Taikos sutartis tvirtintina.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina.

CPK 35 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje instancijoje (CPK 140 str. 1 d.). Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, taip realizuodamos dispozityvumo principą, t.y. teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Šalys 2006 m gruodžio 12 d. taikos sutartyje nurodė, jog yra susipažinusios su taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinėmis pasekmėmis bei jas supranta (CPK 137 str. 21 d. 4 p., 294 str. 2 d.). Be to, abi šalys yra atstovaujamos advokatų: ieškovą atstovauja adv. L. Cirtautas, o atsakovą - adv. R. Mikliušas, kas taip pat leidžia teigti, jog šalims yra išaiškintos bylos nutraukimo, patvirtinus taikos sutartį, pasekmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, šalių pateikta 2006 m gruodžio 12 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti kilusį šioje byloje ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, todėl tvirtintina (CK 6.983 str., CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 ir 3 d.).

Šalims susitarus taikiai užbaigti ginčą ir teismui patvirtinus taikos sutartį, panaikintinas Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimas, o civilinė byla nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 5 p.).

Šalių patirtų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą šalys išsprendė taikos sutartimi, nurodydamos, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovui nėra atlyginamos, jas apmoka kiekviena šalis iš savo lėšų (taikos sutarties 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 24 d. sprendimą.

Patvirtinti 2006 m. gruodžio 12 d. ieškovo M. M. ir atsakovo UAB „Plasta“ pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad:

1. Ieškovas atsisako nuo apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr.2A-228/2006 dėl 2006-01-24 Vilniaus apygardos teismo sprendimo panaikinimo ir sutinka, kad jam būtų atlyginta 25 000 (dvidešimt penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos.

2. Atsakovas sutinka ir įsipareigoja per 10 dienų po nutarties, patvirtinančios šią sutartį, įsiteisėjimo, sumokėti ieškovui 25 000 Lt dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (neturtinės žalos dydis, nurodytas šioje sutartyje įskaitant fizinių asmenų pajamų mokestį, jeigu jį būtina mokėti). Atsakovas įsipareigoja pervesti kompensaciją neturtinei žalai atlyginti į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą Nr.LT57 7044 0002 2261 6888, esančią AB „SEB Vilniaus bankas“, banko kodas 70440.

3. Ieškovas sutinka su šios taikos sutarties 2 (antrame) punkte nurodyta skolos sumokėjimo tvarka.

4. Atsakovas įsipareigoja, pažeidus šios taikos sutarties 2 punkte numatytą mokėjimo tvarką, sumokėti ieškovui 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nesumokėtos sumos.

5. Patirtos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir atsakovui nėra atlyginamos, jas apmoka kiekviena šalis iš savo lėšų.

6. Patirtos išlaidos atstovų pagalbai apmokėti ieškovui ir atsakovui nėra atlyginamos, jas apmoka kiekviena šalis iš savo lėšų.

7. Šalys patvirtina, kad įvykdžius įsipareigojimus, nurodytus šioje sutartyje, neturės viena kitai nei materialinių, nei moralinių, nei kitokio pobūdžio pretenzijų.

Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui AB „Plasta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Priteisti iš UAB „Plasta“ 6 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai: Danutė MilašienėMarytė MitkuvienėVincas Verseckas