Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-493/09

2009 m. spalio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, Dianai Zadrauskaitei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam A. K., gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, nukentėjusiajam A. Š., jo atstovui advokatui Kęstučiui Šlitui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos naudai priteista iš A. K. 92,70 litų. Civilinio ieškovo A. Š. naudai iš nuteistojo A. K. priteista 2277,80 litų turtinės ir 40 000 litų neturtinės žalos, o taip pat iš nuteistojo nukentėjusiojo naudai priteista 1000 litų išlaidų už advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. už tai, kad, jis 2006 m. gruodžio 29 d. apie 21 val. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje prie bendruomenės salės, suvokdamas savo nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, po ko, šiam nukritus ant asfalto, spyrė A. Š. į įvairias kūno vietas, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam A. Š. kairės akies obuolio sumušimą, kraujosruvą tinklainėje, gyslainės plyšimą, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje kojoje, vieno danties dalinį lūžimą, t.y. sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą, nes dėl akies gyslainės plyšimo A. Š. neteko 30% bendro pastovaus darbingumo.

Nuteistojo nuomone, Marijampolės rajono apylinkės prokuratūra nepagrįstai atskyrė ikiteisminius tyrimus į du atskirus, kadangi, tokiu atveju, tyrimas buvo vykdomas tendencingai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, kas sutrukdė teismui objektyviai ištirti bylą. Veika pagal BK 135 str. 1 d. kvalifikuota netinkamai, kadangi tyčios sužaloti nukentėjusįjį nebuvo. Nukentėjusysis elgėsi neteisėtai, plūdosi, stumdėsi. Nuteistojo teigimu, jo susierzinimas ir veiksmas – nukentėjusiojo pastūmimas – buvo iššauktas paties nukentėjusiojo netinkamo elgesio, todėl jo kaltė gali būti tik dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus. Tai, kad nuteistasis greitai susierzina, patvirtina Teismo psichiatrijos, psichologijos 2008-10-21 ekspertizė, todėl teismas neteisingai įvertino jo psichinį santykį jo daromos nusikalstamos veikos momentu.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, nukentėjusįjį ir nukentėjusiojo atstovą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo A. K. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė teisingą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistojo A. K. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Baudžiamosios bylos medžiaga pagrįstai nustatyta, kad A. K., tyčia sunkiai sutrikdė A. Š. sveikatą, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į galvą, po ko jam nukritus ant asfalto, spyrė keletą kartų į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam kairės akies obuolio sumušimą, kraujosruvą tinklainėje, gyslainės plyšimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, odos nubrozdinimus, kraujosruvas veide, abiejose rankose, kairėje kojoje, vieno danties dalinį lūžimą.

Nors nuteistasis neigia padaręs nusikaltimą, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pats pripažįsta, kad jo kaltė gali būti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus.

A. K. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal kurią jis nuteistas patvirtina nukentėjusiojo A. Š., liudytojų V. S., J. Š., R. G., R. K., specialisto D. I. parodymai, specialisto išvados, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusiojo A. Š. parodymais nustatyta, kad jis dalyvavo 2006 m. gruodžio 29 d. vakare bendruomenės šventėje Gudelių k., Kazlų Rūdos sav. Apie 21 val. išėjo iš salės į lauką padėti užvesti V. S. automobilį. Tuo metu privažiavo A. K., kuris prašė pakviesti seniūną Pečkį, pradėjo brautis į salę, tuomet A. Š. užstojo kūnu, kad neįeitų, tuo metu A. K. sudavė smūgį ranka į veidą, nuo kurio parkrito ant žemės, pajuto tris spyrius ir daugiau nieko neprisimena. Pats jokios fizinės jėgos nenaudojo, iki įvykio buvo sveikas, sumušimo pasekoje prarado regėjimą viena akimi, buvo du dantys išmušti, vienas nuskeltas.

Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną, Gudelių kaime, vyko bendruomenės vakaras. Apie 20 val. ji paprašė nukentėjusį, kad padėtu užvesti automobilį, išėjo į lauką. Pažiūrėjęs automobilį A. Š. pradėjo su kažkuo kalbėtis telefonu ir eiti link salės. Tuo metu „Audi“ markės automobiliu privažiavo A. K., kažką kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Išgirdo kaip A. Š. pasakė: "kirsk", tuomet A. K. ranka sudavė nukentėjusiam į veidą, po smūgio A. Š. parkrito, o A. K. pradėjo jį spardyti. Po to privažiavo R. K. ir liepė A. K. važiuoti namo, pastarasis iš įvykio vietos išvažiavo. R. K. vaikščiojo apie nukentėjusį bei kažką aiškino, tuomet atsistojo nukentėjęs, pasakęs, kad jam išmušti dantys, nemato, sudavė smūgį R. K.. Įvykius matė, būdama prie savo automobilio, apie 10 metrų atstumu, įvykio vieta buvo apšviesta pastato šviesų. Iki šių įvykių nukentėjusysis buvo sveikas.

Liudytojos J. Š. parodymais nustatyta, kad ji įvykio dienos vakarą buvo Gudelių km., bendruomenės salėje. Išėjus į lauką atvažiavo A. K. su vaiku ir bandė patekti į salę, ji su A. Š. jam to padaryti neleido, pati liepė A. K. važiuoti namo, tačiau nukentėjusysis su A. K. susistumdė, apsižodžiavo. Po to, A. K. sudavė ranka nukentėjusiam į veidą, nuo smūgio pastarasis pargriuvo ant asfalto, tada A. K. įspyrė gulinčiam A. Š. tris kartus. A. K. nebuvo reikalo smūgiuoti ranka nukentėjusiam, smūgio metu pastarojo rankos buvo kišenėse. Po sumušimo nukentėjęs sakė, kad jam išmušti dantys. Santykiai tiek su A. K., tiek su A. Š. neutralūs.

Liudytojos R. G. parodymais nustatyta, kad įvykio dieną Gudelių kaime ėjo iš savo namų į bendruomenės salę, jai priėjusi prie salės pastebėjo ant žemės gulintį kruvinu veidu A. Š., o šalia buvęs A. K. du kartus spyrė nukentėjusiam į galvos sritį. Be to, parodė, kad susitikęs kaime A. K. jos klausė ar ji matė kaip jis spyrė nukentėjusiam bei gan griežtai nurodė, kad apie tai niekam nepasakotų.

Specialisto D. I. parodymais, duotais įrodymų tyrimo metu dėl pateiktos išvados, nustatyta, kad savo išvadą tvirtina ir papildomai paaiškino, kad pirminiuose medicininiuose dokumentuose buvo fiksuotas akies sumušimas. Paaiškino, kad fiksuotas 16 poveikių skaičius, kadangi sumušimai skirtingose lokalizacijos vietose, smūgių tiksliai suskaičiuoti nėra galimybės, gali būti konstatuoti keli poveikiai vieno smūgio pasėkoje.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė. Specialisto išvadose Nr. G5/07(09) Nr. KG 44/07(09) (b.l. 11,12), nustatyta, kad A. Š. kliniškai konstatuotas kairės akies obuolio sumušimas, kraujosruva tinklainėje, gyslainės plyšimas, lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, taip pat paviršutinė žaizdelė, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, odos nubrozdinimai abiejose rankose, kairėje kojoje, vieno danties vainiko dalinis lūžimas, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl akies gyslainės plyšimo jis neteko 30 proc. bendro pastovaus darbingumo, sužalojimai galėjo būti padaryti 16 poveikių, kietais bukabriauniais daiktais, kairės akies gyslainės plyšimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, o kiti sužalojimai tiek atskirai tiek kartu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai veide galėjo būti padaryti suduodant smūgius į veido sritį.

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 6-9), nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, matyti, jog ant asfaltuotos aikštelės dangos stebimos raudonos dėmės panašios į kraują.

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (b.l. 169-170) nustatyta, kad A. K. visiškai suvokė savo veikos pavojingumą ir galėjo valdyti savo veiksmus.

Nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys vieni kitus papildo, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti A. K. kaltę patvirtinantys argumentai ir motyvai pagrįsti, tinkamai įvertinti, todėl nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, juolab, kaip ir buvo minėta, nuteistasis savo apeliaciniame skunde buvo pripažinęs, kad jo kaltė gali būti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo labai susijaudinus.

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris A. K. neįleido į salę, užstojo įėjimą į viešą renginį, keikėsi ir jį provokavo, atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistojo nurodytos konflikto priežastys yra menkavertės ir neadekvačios jo panaudotiems veiksmais A. Š. atžvilgiu, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų V. S., J. Š., R. G. parodymais, kurių visuma patvirtino aplinkybes nuo incidento pradžios iki jo pabaigos. Tai, kad po šio nusikaltimo buvo dar vienas incidentas A. Š. su nukentėjusiuoju R. K., jokios įtakos ir reikšmės prieš tai A. K. padarytai nusikalstamai veikai neturėjo. Susipažinus su baudžiamąja byla, kurioje A. Š. buvo kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., matyti, kad jis buvo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, duomenų, kad A. Š., kaip įvykio kaltininkas, būtų buvęs sužalotas R. K., minėtoje baudžiamojoje byloje nėra.

Apeliacinio skundo motyvas, kad 2006-12-29 įvykio aplinkybes matė ir A. K. septynerių metų amžiaus sūnus, kuris patvirtino, kad A. Š. tėvas pastūmė ir daugiau nieko nedarė, atmestini, pirmiausiai dėl to, kad mažamečio vaiko parodymai duoti I instancijos teisme buvo prieštaringi, be to, įvykyje dalyvavo jo tėvas bei tai, kad įvykio metu buvo tamsu ir viską matyti, esant silpnam apšvietimui tik nuo pastatų, nebuvo galimybės.

Kaip buvo minėta anksčiau, nuteistasis savo gana prieštaringame apeliaciniame skunde savo kaltę, kaip matyti iš skundo turinio, buvo pripažinęs, kaip padarytą labai susijaudinus. Tačiau tokių aplinkybių, kurios galėtų sukelti didelį susijaudinimą šioje byloje nenustatyta. Sunkų sveikatos sutrikdymą lemia išskirtinė kaltininko emocinė, psichikos būsena, sukelta nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų – smurto ar sunkaus įžeidimo, todėl būtina nustatyti, kad kaltininkas labai susijaudino, susijaudino staiga ir padarė veiksmus, numatytus BK 136 str. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių nukentėjusiojo veiksmai A. K. atžvilgiu buvo tik siekiu jo neleisti į salę, kur vyko bendruomenės šventė, kadangi A. K. įtarė esant išgėrusį ir iš to, kad ieškojo seniūno, suprato buvus jų konflikto grėsmę, esant tokioms aplinkybėms jie apsižodžiavo. Jokių kitų aplinkybių, dėl kurių galėjo įvykti staigus susijaudinimas, nenustatyta, kadangi nukentėjusiojo veiksmai nebuvo adekvatūs susijaudinimui iššaukti. Tai, kad A. K. nustatyta oligofrenija, vidutinio laipsnio debilumas, atleistas nuo karo tarnybos, iš charakterio piktas, dirglus, nėra pakankamomis aplinkybėmis konstatuoti didelį susijaudinimą, juolab, kad atliktoje teismo psichiatrijos ekspertizės akte duota išvada, kad ypatingoje emocinėje būsenoje (frustracija, stresas, fiziologinis afektas) A. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos metu nebuvo, būsena neturėjo išskirtinės įtakos jo elgesiui, nusikalstamo sveikos metu galėjo visiškai suvokti savo veiksmų pobūdį ir juos valdyti. Netikėti ekspertų išvada teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 str. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pirmos instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį, įvertino visas bylos aplinkybes, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, į pasekmes, atsiradusias dėl sveikatos sužalojimo nusikaltimo pasekoje. Teismas savo nuosprendyje nurodė visas aplinkybes, jas argumentavo, nurodė motyvus dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio.

Kolegijos nuomone, teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajam 40 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Mažinti pirmos instancijos teismo priteistą neturtinės žalos dydį, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. prašymas priteisti 500 litų už advokato paslaugas teisme tenkintinas ir ši suma priteistina iš A. K..

Atsižvelgiant į išdėstytą, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo A. K. nukentėjusiojo A. Š. naudai priteisti 500 (penkis šimtus) litų nukentėjusiojo atstovavimo išlaidoms padengti, bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje.