- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 2S-642-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26493-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- T. S. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės T. S. L. ieškinį atsakovui R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę ,,S.“, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, mokamą po 250 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, nustatyti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką.
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
3. Ieškovė prašymą nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną bendravimo tvarką su skyriumi gyvenančiu tėvu motyvavo tuo, jog šalys dar iki teismo proceso pradėjimo nesugebėjo susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, kilo ginčas dėl to, kad atsakovas pats savo nuožiūra, nederindamas su ieškove, prieš jos valią nusistatė jam patogią ir darančią žalą vaikui bendravimo tvarką. Atsakovas su vaiku bendrauja chaotiškai, savaitės viduryje sugalvoja paimti vaiką iš darželio (atvyksta į darželį anksčiau už ieškovę), apnakvyndina jį pas save ir kitos dienos rytą nuveža į darželį. Vaikas yra paimamas iš jam įprastos aplinkos, jam sukeliamas stresas, po to būna irzlus, piktas. Ieškovė negali planuoti nei savo, nei vaiko laisvalaikio, skirti laiko vaiko lavinimui, švietimui, nes negali iš anksto įsigyti bilietų į vaikiškus spektaklius ar kino filmus, nes bet kurią dieną atsakovas neįspėjęs gali pasiimti vaiką iš darželio.
4. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą dėl ieškovės prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurioje nurodė, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau ji galėtų būti platesnė ir numatyta galimybė tėvui pasimatyti tarp praleidžiamo kas antro savaitgalio, būtų pakankama užtikrinti galimybę nepilnamečiui vaikui ir jo tėvui išsaugoti tarpusavio ryšį, tėvui maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas, iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos nustatyta laikina atsakovo R. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L., tvarka:
5.1. Tėvas turi teisę kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį paimti vaiką ir bendrauti su juo be motinos priežiūros. Tėvas paima vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17 val. iki 18 val. Dėl iš anksto nenumatytų priežasčių tėvui negalint bendrauti nustatytu laiku su vaiku, savaitgaliai sukeičiami abipusiu sutarimu.
5.2. Šv. Kalėdų pirmąją dieną poriniais metais vaikas praleidžia su motina, antrąją - su tėvu, neporiniais metais - pirmąją Šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją - su motina.
5.3. Šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais vaikas praleidžia su tėvu, antrąją Šv. Velykų dieną - su motina, neporiniais metais - pirmąją dieną su motina, antrąją dieną - su tėvu.
5.4. Joninės, Vėlinės, Žolinė ir kitos nepaminėtos dienos skirstomos tėvų lygybės pagrindais, t. y. vienais metais vaikas praleidžia pas tėvą, o kitais metais - pas motiną.
5.5. Naujaisiais Metais lyginiais metais, jeigu gruodžio 31 d. yra darbo diena, tėvas turi teisę paimti vaiką iš ugdymo įstaigos iki 17 val. ir grąžina vaiką kitą dieną į gyvenamąją vietą (sausio 1 d.) iki 17 val. Jei gruodžio 31 d. yra nedarbo diena, tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos iki 10 val. ir grąžina vaiką kitą dieną (sausio 1 d.) iki 17 val. į jo gyvenamąją vietą.
5.6. Motinos dieną vaikas praleidžia su motina, tėvo dieną vaikas praleidžia su tėvu.
5.7. Jei tėvo bendravimo diena sutampa su šventėmis, per kurias vaikas turi praleisti su motina (pvz., motinos gimtadienis), tėvas turi teisę bendrauti su vaiku kitą dieną informuojant apie tai motiną raštu (sms, e-mail).
5.8. Tėvas turi teisę bendrauti su vaiku savo gimtadienio dieną ne ilgiau kaip 4 val., pranešęs motinai raštu (sms, e-mail) kurią dieną ir valandą ketina pasiimti vaiką.
5.9. Poriniais metais tėvas turi pirmumo teisę pasiimti ir kartu su vaiku švęsti vaiko gimtadienį. Neporiniais metais pirmumo teisę turi motina. Per vaiko gimtadienio dieną abu tėvai turi teisę nevaržomai pasveikinti vaiką.
5.10. Jei tėvas su vaiku planuoja laikinai išvykti į užsienį atostogauti, tėvas privalo ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki planuojamo išvykimo informuoti motiną raštu nurodant išvykimo trukmę ir vietą ir gauti motinos rašytinį sutikimą. Išvykimo laikotarpiu su vaiku neišvykusiam vienam iš tėvų negali būti taikomi jokie netiesioginio bendravimo su vaiku apribojimai.
5.11. Visais atvejais, jeigu tėvas ketina nepasinaudoti nustatyta teise bendrauti su vaiku, tėvas privalo apie tai informuoti (sms, e-mail) motiną prieš dvi dienas.
5.12. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių bendravimas su vaiku nėra galimas (pvz.: dėl ligos, ugdymo užsiėmimų, būrelių, įvairių stichinių nelaimių, kitų svarbių aplinkybių, svarbios giminės šventės, laidotuvių ir pan.), tėvai apie tai informuoja vienas kitą telefonu ar kita bendravimo priemone ne vėliau kaip vieną dieną prieš tėvui pasiimant vaiką.
5.13. Tėvai bendravimo su vaiku metu privalo informuoti vienas kitą apie vaiką.
5.14. Tais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių (pvz.: komandiruotė, liga ir kt.) tėvas negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku, šis bendravimo laikas yra kompensuojamas kitu laiku tėvų susitarimu.
6. Teismas nurodė, kad tėvams nesutariant dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, siekiant užtikrinti abiejų tėvų ryšio su nepilnamečiu vaiku palaikymą, yra tikslinga nustatyti laikiną tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Atsižvelgus į pateiktus duomenis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, byloje esant duomenų apie konfliktiškus šalių santykius, šalių negebėjimą susitarti dėl vaiko interesus atitinkančios bendravimo su vaiku tvarkos, teismas sprendė, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tikslinga tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Esant konfliktiškiems šalių santykiams ir tėvams nesutariant dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, teismas, atsižvelgdamas į šalių vaiko amžių, nustatė ieškovės prašyme nurodytą tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką.
7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį ir perduoti laikinos bendravimo tvarkos nustatymo klausimą pirmosios instancijos teismui svarstyti iš naujo.
9.1. Pagal CPK 144 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos tada, kai kyla grėsmė, kad ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Šiuo atveju nutartis nėra pagrįsta jokiais argumentais, kuo pasireiškia reali grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, neįvykdymo, todėl yra naikintina.
9.2. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra reglamentuotos CK CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, tačiau joje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Be to, ieškovė neįrodė, jog šioje civilinėje byloje teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar apsunkintas jo vykdymas. Todėl skundžiama nutartis yra nepagrįsta.
9.3. Analogišką reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo ieškovė yra pareiškusi ir ieškinyje, tad skundžiama nutartis iš anksto suponuoja išvadą apie būsimą teismo sprendimą. Ilgą laiką taikant laikinąsias apsaugos priemones, tokia bendravimo tvarka nusistovės ir teismas nebesiims nustatyti naujos bendravimo tvarkos, kuri labiau atitiktų tėvo ir vaiko interesus.
Atsiliepimas
9.4. Teismas neatsižvelgė ir į išvadą teikiančios institucijos atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodyta, kad prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka neprieštarauja vaiko interesams, tačiau ji galėtų būti platesnė ir numatyta galimybė tėvui pasimatyti tarp praleidžiamo kas antro savaitgalio, būtų pakankama užtikrinti galimybę nepilnamečiui vaikui ir jo tėvui išsaugoti tarpusavio ryšį, tėvui maksimaliai dalyvauti sūnaus auklėjime.
9.5. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad atsakovas vengė atsiliepti į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovas niekada nevengė pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, o telefonu atsakovas paaiškino, jog šiuo metu dar nerado atstovo, bei bus išvykęs į Indiją, todėl skundžiama nutartis atsakovui buvo siurprizinė.
9.6. Teismas neatsižvelgė ir į atsiliepime į ieškinį nurodomą nustatyti bendravimo tvarką ir jos nevertino. Atsakovas procesiniuose dokumentuose išdėstė, jog nori, kad teismas patvirtintų tokią bendravimo tvarką: a) Atsakovas kas antrą šeštadienį nuo 9:00 val. iki 10:00 val. iš Ieškovės namų paimą vaiką ir grąžina jį pirmadienį į ugdymo įstaigą (arba į vaiko gyvenamąją vietą, jeigu nevyksta užsiėmimai. Savaitgaliai gali būti keičiami tarpusavio susitarimu bendraujant SMS žinutėmis, b) Kas antrą antradienį (kai vaikas savaitgalį bus su mama) tėvas turi teisę pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos ir tą pačią dieną 20.30 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą, c) Kiekvieną ketvirtadienį tėvas pasiima vaiką iš ugdymo įstaigos ir grąžina jį penktadienį į ugdymo įstaigą, d) Apie vaiko paėmimą ar pasikeitusias aplinkybes, šalys praneša telefonu prieš 4 valandas.
9.7. Teismas neatskleidė ginčo esmės, objektyviai neįvertino bylos duomenų ir netinkamai įvertino atsakovo galimybės maksimaliai dalyvauti mažamečio vaiko auklėjime, tad šis klausimas turi būti perduotas nagrinėti Pirmosios instancijos teismui pakartotinai.
10. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti ne tik šiame straipsnyje išvardintas laikinąsias apsaugos priemones, bet ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Todėl atsakovo teiginys, kad įstatymas nenumato tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįstas.
10.2. Teismas padarė teisingą išvadą, kad vaiko bendravimas su tėvu yra nenuoseklus, dažnai nesuderintas tarp šalių dėl paties atsakovo elgesio, todėl teismas pagrįstai nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
10.3. Teismas įvertino byloje pateiktus ieškovės argumentus, vaiko amžių.
10.4. Ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku ir papildomai, jei tas bendravimas neigiamai neveikia paties vaiko psichologinės būsenos. Toks bendravimas turi būti tvarkingas ir suderintas iš anksto, vaiką atsakovas gali paimti iš ugdymo įstaigos ir su juo bendrauti nors ir kiekvieną dieną, tačiau privalo vaiką grąžinti į įprastas gyvenimo sąlygas namo, kur jis yra pripratęs miegoti. Toks bendravimas turi būti iš anksto aptartas, nes vaiko laisvalaikį, ugdymą, priežiūrą vaiko mama planuoja iš anksto. Tačiau atsakovo elgesys yra spontaniškas ir nenuspėjamas.
10.5. Atsakovas tyčia neatvyko į teismo posėdį 2020 m. sausio 23 d., nors apie jį buvo informuotas teismo tarnautojos bei ir pačios ieškovės, o išvykti turėjo tik 2020 m. sausio 24 d. ryte, tai ir patvirtina jo paties pateikti lėktuvo bilietai. Todėl jei atsakovas teismo nutartį vertina kaip siurprizinę, tai jau jo paties elgesio (teismo ir proceso dalyvių negerbimo ir proceso vilkinimo) pasekmė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl laikinos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė konkrečią bendravimo su vaiku tvarką.
13. Atsakovas nurodo, kad įstatymas nenumato tokios laikinosios apsaugos priemonės, kaip laikinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas, be to, tokios laikinosios apsaugos priemonės neužtikrins būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo teiginiais nesutinka.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
15. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms.
16. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių numatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, o šios dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas gali taikyti ir kitas jo manymu reikalingas priemones.
17. Taigi, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tiek iš šio straipsnio analizės darytina išvada, kad teismas, spręsdamas bylas, susijusias su nepilnamečių vaikų interesais, ne tik gali, bet kai kuriais atvejais ir privalo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu įstatymas kaip vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių numato vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų tai, atitinkamai iki sprendimo byloje priėmimo turi būti nustatyta ir kito tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Pažymėtina, kad pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos už taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nesilaikymą. Taigi, teismų praktikoje laikinoji apsaugos priemonė – laikinas bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas yra dažnai taikoma. Dėl išvardintų priežasčių atmetami atskirojo skundo teiginiai, kad teismas neturėjo teisės taikyti tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip laikinas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas.
18. Pažymėtina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, tam tikras klausimas, įskaitant bendravimo su vaiku tvarką, nėra išsprendžiamas iš esmės, jis bus išspręstas tik visiškai išnagrinėjus bylą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl bendravimo su vaiku tvarkos, taip pat argumentus, kodėl ieškovės prašoma patvirtinti tvarka yra netinkama. Todėl priėmus sprendimą šioje byloje gali būti nustatyta kitokia nei šiuo metu bendravimo su vaiku tvarka. Dėl šios priežasties atmetamas atsakovo teiginys, kad priimdamas sprendimą šioje byloje teismas nebesiims nustatyti naujos bendravimo tvarkos, kuri labiau atitiktų tėvo ir vaiko interesus.
19. Atsakovas teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama nutartis jam buvo netikėta. Toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pranešimas dėl atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo surašytas 2019 m. lapkričio 12 d. Jis kelis kartus buvo siunčiamas atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau vis nebuvo įteikiamas. Nepavykus įteikti pranešimo paštu, teismo darbuotojai su atsakovu kelis kartus bendravo telefonu – pirmą kartą 2019 m. gruodžio 31 d., antrą kartą – 2020 m. sausio 14 d. (bendravimo faktas yra nurodytas „Liteko“ sistemoje). Taigi, atsakovas buvo informuotas apie ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl turėjo pakankamai laiko iki išvykimo į užsienį sureaguoti į ieškovės prašomą nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką ir pateikti savo pasiūlymus. Todėl nepagrįstai atsakovo teiginiai, kad skundžiama nutartis jam buvo visiškai netikėta.
20. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Ieškovė teigia, kad atsakovo bendravimas su vaiku yra nenuoseklus, t. y. atsakovo veiksmai yra nenuspėjami, nes atsakovas neperspėjęs paima vaiką iš darželio, ieškovė negali planuoti laisvalaikio su vaiku ir kt., todėl vaikas būna išbalansuotas, sutinka jo dienos rėžimas. Atsakovas nepateikė įrodymų paneigiančių tokius ieškovės teiginius (CPK 178 str.).
21. CK 3.3 straipsnyje yra nurodyta, kad sprendžiant šeimos bylas, vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tai reiškia, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko interesų.
22. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Tokio amžiaus vaikui yra itin svarbi nusistovėjusi dienotvarkė – nustatytu laiku miegoti, keltis, eiti į ugdymo įstaigą, jeigu dienotvarkės nesilaikoma, sutrinka įprastas dienos ritmas ir tai neigiamai veikia vaiko psichologinę būseną, kenkia vaiko raidai. Todėl turi būti siekiama, kad vaiko dienotvarkė būtų kiek įmanoma stabilesnė, o tam ir yra būtina nustatyti pastovią (vienodą) atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatyta bendravimo tvarka, kai atsakovas su vaiku leidžia savaitgalius, o darbo dienomis vaikas būna su mama (ieškove) mažiausiai trikdytų vaiko dienotvarkę, t. y. geriausiai atitiktų vaiko interesus. Todėl nėra pagrindo pakeisti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pažymėtina, kad atsakovui pateikus įrodymus apie pasikeitusias aplinkybes, laikina bendravimo su vaiku tvarka galės būti pakeista.
23. Iš to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus, teisingai taikė CK 3.65 straipsnį ir kitas ginčui taikytinas teisės normas bei teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.