Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, įtariamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., būdamas nepakaltinamoje būsenoje, tai yra negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo - paranoidinės šizofrenijos, 2011 metais liepos 19 dieną, laikotarpiu nuo 06.00 val. iki 06.41 val., savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė peiliu šešis smūgius savo motinai M. M. į kairės pusės pošonkaulinio ir pakrūtinio sritis bei kairią ranką, tuo padarydamas savo šeimos narei - motinai sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį sužalojimais kairio pošonkaulinio srityje, - vieną kiauryminę su skrandžio-storžarnės raiščio sužalojimu, lydimą 200 ml kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tris pakrūtinio srityje bei dvi kairiajame dilbyje aklas žaizdas ir tokiu būdu jis tyčia sunkiai sutrikdė savo motinos M. M. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad D. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvados, kiti byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji M. M. parodė, kad apie tai, jog jos sūnus D. M. turi psichikos sutrikimų ji pastebėjo apie 1995 metus. Ji dėl to labai išgyveno, kadangi ir jo tėvas yra sirgęs psichine liga. Įvykio dieną, 2011 metų liepos mėnesį, jai grįžus iš darbo, sūnus pradėjo prie jos kibti, priekaištauti kodėl ji nori jį paguldyti į ligoninę, žadėjo už tai atsilyginti. Ji pastebėjo, kad jis viską užrakino, atjungė visus telefonus. Ji suprato, kad gali įvykti kas nors negera. Tokiu būdu jis ją teorizavo iki pirmos valandos nakties. Po to, ji paėmusi mobilų telefoną, išbėgo į balkoną, užsitrenkė, po ko jis lyg ir aprimo. Apie pusę keturių nakties ji sūnui pasakė, kad reikia kviesti Greitąją pagalbą, nes ji blogai jaučiasi. Sūnus tam prieštaravo bei pasakė, kad jis į ligoninę nesiguls. Vėliau jai pavyko paskambinti Bendruoju pagalbos telefonu bei pranešti savo broliui, kad gali blogai baigtis. Sūnus tai pamatęs atidarė balkono duris, paėmė iš jos telefoną ir liepė „atšaukti“ policiją. Apie šeštą valandą ryto ji prašė sūnaus, kad pastarasis išleistų jai išeiti į darbą. Tuomet jis sutiko, liepė greitai rengtis, ką ji ir padarė. Po to, jai priėjus prie buto durų, sūnus išgirdo, jog laiptinėje kalbasi policijos darbuotojai ir jos brolis. Tada jis nuėjo į savo kambarį ir atsinešė peilį. Po to, viskas įvyko labai greitai, jis dūrė jai į pilvą peiliu keturis kartus, ir lyg du kartus – į ranką, tiksliai dabar neprisimena. Paskui jis atidarė duris ir leido jai išeiti iš buto. Tai nebuvo vienas dūris, dūrė keletą kartų į krūtinės, pilvo sritį bei - į ranką. Buvo labai daug kraujo. Viskas buvo užfiksuota, kiek buvo dūrių. Laiptinėje buvo policininkai ir jos brolis. Netrukus ji buvo išvežta į ligoninę. Vėliau ji sužinojo, kad pas D. į butą policininkai pateko per balkoną. Vėliau jos sūnus jai paskambino į ligoninę, prašė atleidimo. Paskui dar po operacijos skambino, sakė, jis laimingas, kad ji liko gyva. Jis buvo geras sūnus, mylimas, o liga jį padarė tokiu. Jis dar kabinosi į gyvenimą, baigė auštąją mokyklą, o po to, kai jau vartojo vaistus, tai pasidarė toks statiškas, kliedėjo. Kai pasigydydavo ligoninėje, tai būdavo normalioje būklėje.

Liudytoja R. M. parodė, kad ji yra D. M. sesuo. Ji įvykio nematė, tačiau tą pačią dieną , apie 9 val. ryto, jai paskambino mamos brolis ir pasakė, kad įvyko nelaimė ir kad mama guli ligoninėje. Dėdė pasakė, kad brolis pakėlė ranką prieš mamą. Dėl savo brolio būklės liudytoja paaiškino, kad iki 18 metų jis niekuo nesiskyrė nuo kitų. Po to jis turėjo pirmą meilę, po kurios pradėjo ryškėti liguistumas. Jis pradėjo keistis, su juo buvo neįmanoma susikalbėti, liga progresavo. Pamatė, kad jis gyvena kitame pasaulyje, girdi kažkokius balsus, mato vaizdus, kurių kiti žmonės nemato. Artimieji jam bandė padėti, bet po to jis visus atstūmė ir ji negalėjo net užeiti pas mamą į namus. Brolis būdavo agresyvus.

Liudytojas D. V. R. parodė, kad praėjusių metų vasarą (datos neprisimena), anksti ryte jam paskambino sesuo M. M. ir paprašė atvažiuoti, kadangi jos sūnus D. neišleidžia jos į darbą. Jam nuvykus, prie buto durų jis sutiko du atvykusius policijos pareigūnus. Tada jis kartu su policininkais prašė D. išleisti jo seserį iš buto. Durys buvo užrakintos, girdėjo, kad sesuo bute verkė ir prašė, kad D. ją išleistų. Po to, girdėjos kažkoks triukšmas, po kurio netrukus D. atidarė duris ir išstūmė savo mamą į koridorių. Ji jau buvo sužalota, tekėjo kraujas. D. tada užtrenkė duris, o jie iškvietė Greitąją pagalbą. Vėliau atvyko kiti policijos pareigūnai, kurie per balkoną pateko į butą pas D., kurį policininkai sulaikė ir išvežė. Jis matė kaip iš jos sesers rankos, šono stipriai bėgo kraujas. Be to, jam yra žinoma, kad sesers sūnus D. buvo gydytas ir jam buvo nustatyta psichikos liga – šizofrenija.

Liudytoja A. A. parodė, kad įvykio dieną jos vyras matė kaip jų kaimynė M. M. Greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę. Ji taip pat matė kaip į pastarosios butą policininkai lipo per balkoną. Be to, liudytoja parodė, kad po įvykio, kaip D. M. peiliu subadė savo mamą M., jos kita kaimynė atnešė jai peilį, kuris buvo rastas po M. buto balkonu. Grįžus M. iš ligoninės, ji tą peilį buvo jai nunešusi, tačiau ji atsisakė jį paimti. Po to, ji tą peilį nuvežė į savo sodą, o vėliau atidavė policijai, kuris ir buvo paimtas. Mano, kad, būtent, tuo peiliu M. ir buvo sužalota. Apie tai, kad D. sužalojo motiną peiliu ji sužinojo iš kaimynų. Ji pati bendravo su M. M., kuri jai sakė, kad sūnus serga psichine liga, kad negeria vaistų. Jis nuolat ją terorizuoja.

Liudytojas D. D. parodė, kad tarnybos metu gavo pranešimą, kad moteris yra užrakinta balkone ir negali išeiti iš buto, o jo sūnus yra psichiškai nesveikas ir grasina susidorojimu. Atvykus į vietą nurodytu adresu, į butą patekti nepavyko, kadangi vyriškis bute buvo apsiginklavęs peiliu. Jie bandė susisiekti su ta moterimi Po to jie išgirdo grumtynes, po kurių ji išbėgo iš buto pro duris. Moteris buvo sužalota, kraujavo, buvo supjaustytas pilvas. Konkrečiai visų įvykio aplinkybių neprisimena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. 2011 09 09 apklaustas liudytoju D. D. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliu. 2011 07 19 apie 06.13 val. gavo pranešimą, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnus, turintis psichikos sutrikimų, balkone laiko motiną bei grasina susidorojimu. Nuvykę pabeldė į buto duris, už kurių išgirdo vyrišką balsą, kuris pasakė, kad viskas gerai ir pagalba nereikalinga. Jie prašė atidaryti duris. Tada iš karto išgirdo moters klyksmą bei grumtynių garsą. Laiptais pakilo vyras, kuris prisistatė D.V. R. ir pasakė, kad yra M. M., esančios bute, brolis. Tuo metu atsidarė buto durys ir iš buto išėjo moteris, kurios buvo sužalota kairė ranka, matėsi kraujas pilvo srityje. Po to, duris iš karto uždarė vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo M. sūnus D. M.. Apie įvykį buvo pranešta operatyvaus valdymo poskyriui bei greitosios pagalbos gydytojai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybai, kadangi reikėjo patekti į butą. Atvykę medikai išvežė M. M. į ligoninę, o jie įvykį perdavė kitiems policijos pareigūnams, nes baigėsi pamainos laikas. Peilio, kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji jie nematė, į butą įėję nebuvo, aplinkos prie namo neapžiūrėjo (t.1,b.l.109). Teisme liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas M. M. teisme davė iš esmės analogiškus liudytojui D. D. parodymus.

Kaip matyti iš 2011 07 19 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato tyrėjo L. A. tarnybinio pranešimo, 2011-07-19, apie 06.57 val., iš Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės buvo gautas pranešimas, jog su pjautinėmis žaizdomis pristatyta M. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paguldyta į 2-ąjį reanimacijos skyrių (t.1, b. l. 2).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės turinys patvirtina, kad 2011 07 19 d., apie 06.41 val., buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini), kur rasta M. M. su daugybinėmis pjautinėmis žaizdomis pilve ir kairės rankos dilbyje. Pastarąją peiliu subadė sūnus. (t.1, b. l. 42-43).

2011 11 09 Garso įrašų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti trys garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, jog 2011 07 19 dieną, 06.02 val., iš mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambino M. M., kuri kviečia policijos pareigūnus ir medikus į butą, adresu (duomenys neskelbtini) dėl sūnui paūmėjusios šizofrenijos. M. M. nurodo, kad skambinimo metu ji yra savo buto balkone, kad sūnus užrakinęs buto duris ir nieko į butą neįsileidžia. Vėliau - 06.20 val. M. M. iš aukščiau nurodyto numerio į BPC skambina, teigdama, kad sūnus neleidžia iškviesti medikus, pokalbis nutrūksta. Iš minėto numerio 06.22 val., į BPC skambina D. M., kuris teigia, kad policijos ir medikų nereikia ( t.1, b. l. 12-16).

Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, 2011 07 21 dieną, laikotarpiu nuo 15.45 iki 16.10 val. buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buto prieškambaryje, prie įėjimo durų, ant kilimo rasti kraujo pėdsakai. Be to, apžiūrėjus kambarius, kambaryje Nr.2, už lovos, ant grindų buvo rastas ir paimtas peilis (t.1,b.l.18-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad M. M. 2011-07-19 Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje buvo nustatytos šešios durtinės-pjautinės žaizdos, iš kurių viena kairio pošonkaulinio srityje-kiauryminė su skrandžio-storžarnės raiščio sužalojimu, lydima 200 ml., kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, kitos penkios aklos: trys pakrūtinio ir dvi kairiajame dilbyje. Sužalojimas-durtinės-pjautinės žaizdos padarytos duriančiai pjaunančių savybių peilio tipo daiktu ar įrankiu ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas padarytas šešiais trauminiais poveikiais (peilio smūgiais), nes nustatytos šešios žaizdos ir jose kartotino poveikio požymių nekonstatuota, o daugiau sužalojimų nenustatyta. Kiauryminė pilvo sienos žaizda dėl realaus nukraujavimo pavojaus ir infekcijos į pilvaplėvės ertmę patekimo yra pavojinga gyvybei ir nesuteikus būtinos chirurginės pagalbos, dažniausiai baigiasi mirtimi. Sužalojimas visumoje ir atskirai dėl kiauryminės kairio pakrūtinio srities žaizdos kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kitos penkios žaizdos kvalifikuotinos pagal jų gijimo trukmę ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas savęs paties žalojimui nebūdingas, nors sužalotos kūno dalys ir jų sritys sava ranka pasiekiamos (t.1, b. l. 46-48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. M. bendra sveikatos būklė, galėjusi būti įtakota iki traumos (2011-07-19) buvusių ligų, dėl kurių ji buvo gydžiusis ir dėl kurių naudojo vaistus iš esmės nesudarė jai kliūčių priešintis užpuolikui, nes širdies veiklos nepakankamumo, galūnių ir jų sąnarių funkcijos apribojimo nediagnozuota. Tačiau, atsižvelgiant į jos amžių (73 m.) bei diagnozuotas ligas, pasipriešinimas galėjo būti silpnesnis(t.1, b. l. 53-55).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji M. M. ikiteisminio tyrimo metu pateikė pilkos spalvos palaidinę, kurią vilkėjo įvykio metu (t.1, b. l. 56), o liudytoja A. A. pateikė peilį, juodos spalvos rankena (t.1, b. l. 57).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti paimti daiktai, tai yra M. M. pateikta palaidinė, liudytojos A. A. pateiktas peilis bei peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Nustatyta, kad peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini) yra 27.2 cm ilgio, rankena yra 12 cm šviesios medžio spalvos, ant kurios matomos dvi kniedės, geležtė yra 15.2 cm ilgio ir 2 cm pločio, ašmenys - 8mm pločio, ant peilio dėmių panašių į kraują nesimato. Peilis, paimtas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu yra 21.3 cm ilgio, rankena yra 11 cm ilgio, juodos spalvos, plastmasinė, geležtė yra 10,3 cm ilgio ir 1,8 cm pločio, ašmenys 6mm pločio, ant peilio dėmių panašių į kraują nesimato. Palaidinė, paimta reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu yra pilkos spalvos, 55 cm ilgio ir 47 cm pločio, apykaklė-gofruota, priekyje užsiriša, įsiūta rožinės spalvos gumytė, priekinėje dalyje per vidurį yra keturios skylutės-viena 1,5 cm ilgio, kita 1 cm, kita 1,1 cm, kita - 8 mm ilgio (t.1, b. l. 58-63).

Tačiau iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Medicinos kriminalistikos laboratorijos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nebuvo galima nustatyti kokiu konkrečiai peiliu galėjo būti padarytas tiriamasis pažeidimas Nr. 2 ir, ar tyrimui pateiktais peiliais padaryti kiti trys palaidinės pažeidimai, kuriuose užsifiksavę rūšinės priklausomybės požymiai (t.1., b. l.70-76).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos raštuose nurodyta, kad D. M. pirmą kartą darbingumo lygis 40 procentų nustatytas nuo 2006-03-22 iki 2008-03-22, nuo 2008-03-23 iki 2009-04-08, nuo 2009-03-27 iki 2010-03-26, nuo 2011-03-14 iki 2013-03-13, pagrindinė diagnozė F20.0 Paranoidinė šizofrenija (epizodinė su deficitu eiga) (t.1, b. l.138-140).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiriamasis D. M. turimais duomenimis eilę metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu, tačiau jam net kelis kartus buvo nustatomos kitos diagnozės, todėl pilnam ir tiksliam jo dabartinės psichinės būklės įvertinimui tikslinga skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę( t.1, b.l.153).

2011 m., spalio 19 d. – lapkričio 17 d., Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. M. nuo 1996 metų diagnozuota ūmi paranoidinė psichozė, 2006 metais diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas-paranoidinė šizofrenija.

D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis ir šiuo metu tai pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidinė šizofrenija, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. D. M. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto būsenoje, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo esminiai įtakoti jo sąmonę ir veiksmus. Inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu D. M. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, pastarasis dėl psichikos sveikatos būsenos negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, stoti prieš teismą. D. M. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos įstaigoje sustiprinto režimo stebėjimo sąlygomis, tai yra VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (t.1, b.l. 175-178).

Teisiamajame posėdyje teismo psichiatras ekspertas A. G. patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas bei papildomai paaiškino, kad D. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas sustiprinto stebėjimo sąlygomis Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, atsižvelgiant į tai, kad jis serga jau daug metų, jo psichozės buvo nuo 1999 metų. Jis sužalojo žmogų peiliu, artimą giminaitį ir tos mintys, kliedesiai jo yra pavojingi. Ligos prognozės tokios, kad jei vaistus vartos, tai paūmėjimai bus retesni, arba jų nebus, bet konkrečiai prognozuoti yra sunku.

Teismo psichologė ekspertė A. G. taip pat patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas ir papildomai paaiškino, kad psichologinio tyrimo metu konstatuoti mąstymo operacinės pusės, asociatyviniai sutrikimai, atspindi būtent nustatytą diagnozę.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad D. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 dalies 3 punkte, t. y. jis tyčia sudavė peiliu šešis smūgius savo motinai M. M. į kairės pusės pošonkaulinio ir pakrūtinio sritis bei kairią ranką, padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą. Jis nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas. 2011 m., spalio 19 d. – lapkričio 17 d., Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. M. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl kurio negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis ir šiuo metu tai pat serga lėtiniu psichikos sutrikimu-paranoidinė šizofrenija, dėl kurios negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

LR BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Byloje nustatyta, kad D. M. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 dalies 3 punkte, padarė būdamas nepakaltinamas ir jis neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam taikytina LR BK 98 str. 1 d. 3 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Valstybinės ligonių kasos prie SAM pareikštas civilinis ieškinys 2216,28 lt sumai gydymo išlaidoms atlyginti (t.1, b. l. 97-104), paliekamas nenagrinėtu.

LR BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR baudžiamojo kodekso 15 ir 16 straipsniai, apibūdinantys nusikalstamų veikų rūšis, numato, kad veikos pripažįstamos nusikalstamomis, jei jas darantis asmuo suvokė savo veikų pavojingą pobūdį arba bent jau numatė ar pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti veikimo ar neveikimo padarinius. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad D. M. veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl nėra pagrindo šioje byloje taikyti LR BPK 109 straipsnio nuostatų ir nagrinėti pareikštą civilinį ieškinį. Nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nėra tokia pat teisines pasekmes sukeliantis procesinis sprendimas - išteisinamasis nuosprendis, kai kaltinamasis išteisinamas nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, tačiau LR baudžiamojo proceso kodeksui nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytina artimiausia teisės norma, t.y. LR BPK 115 str. 3 d. 2 punktas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Daiktai, turintys reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, kurie yra saugomi Vilniaus apskrities VPK daiktų saugojimo patalpose (t.1,b.l.78), sunaikintini. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, nutaria :

Rezoliucinė dalis

D. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą

sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį 2216,28 litų sumai, palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus saugojimo patalpose – du peilius, pilkos spalvos palaidinę, M. M. seilių pavyzdžius, - sunaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.