- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- AN2-142-810/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01828-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pažeidėjas
- L. T.
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties L. T. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu L. T. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 150 eurų bauda, už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 15.30 val. iš (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijos į gatvę išbėgo palaidas pilietės L. T. pinčerio veislės šuo be antsnukio ir įkando piliečiui V. K. D. į kairės kojos blauzdą sukeldamas fizinį skausmą. Šuns savininkė netinkamai prižiūrėjo šunį, pažeidė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. fS-893 „Gyvūnų laikymo Kauno rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių“ 15 punktą, 25 punkto 4 dalį.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą paliko nepakeistą ir L. T. skundą atmetė.Apeliaciniame skunde L. T. atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną L. T. atžvilgiu nutraukti. L. T. manymu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, netinkamai vertino jų turinio prasmę. Nutartyje konstatuojama, jog V. K. D. pareiškime nurodyta, kad šuo, įkandęs jam į kairės kojos blauzdą, išbėgo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau iš tiesų pareiškime nurodoma, kad nukentėjusiajam į kairę blauzdą įkando nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo išbėgęs šuo. Pranešime apie įvykį ROIK 011700044386, kuris surašytas pagal V. K. D. paaiškinimus atvykus į policijos įstaigą, nurodoma, jog šuo galimai išbėgo iš (duomenys neskelbtini). Taigi nei pareiškime, nei teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams nukentėjusysis nenurodė, kad šuo išbėgo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, tik darė prielaidą, kad taip galėjo būti. Tai, kad šuo atbėgo nuo (duomenys neskelbtini) namo pusės, V. K. D. patvirtino ir 2017 m. gruodžio 28 d. apklausiamas teismo posėdžio metu. Pranešime, registruojant įvykį ROIK 0117000443434, nurodyta, kad policijos pareigūnus pasitikęs V. K. D. teigė, jog jam į koją įkando šuo, kuris galimai yra iš (duomenys neskelbtini). Taigi įvykio vietoje buvę pareigūnai nenustatė, kad šuo būtų išbėgęs (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos pareigūnai, matė ir žinojo, jog įvykio vieta yra filmuojama, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų surinkti įrodymai, neginčijamai patvirtinantys, jog šuo išbėgo būtent iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Skunde pažymima ir tai, jog liudytoju apklausiamas O. T. nurodė, kad jo sutuoktinei priklausantis šuo yra su antkakliu, kurio pagalba ribojama šuns galimybė prieiti prie (duomenys neskelbtini) namo sklypo ribų, kadangi priėjus arčiau nei nustatyta prietaiso parametruose šuo pajunta elektros impulsą. Šią byloje surinktais įrodymai nepaneigtą aplinkybę patvirtino ir liudytojas E. U. bei pati L. T.. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis neįsidėmėjo kokios spalvos šuo įkando jam į koją, o, parodžius L. T. priklausančio šuns fotonuotrauką, negalėjo patvirtinti, kad tai yra tas pats šuo. Tuo tarpu liudytojas E. U. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) kaime jam yra tekę matyti palaidus šunis, nurodė, kad įvykio dieną šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos, gatvėje matė panašaus dydžio, tačiau kitos spalvos šunį. Teismas šių parodymų nevertino ir dėl jų atmetimo nepasisakė, taigi liko nepašalinti prieštaravimai, kurie turėtų būti vertinami L. T. naudai.Teismas išskirtinį dėmesį skyrė policijos pareigūnų parodymų vertinimui, visiškai nepasisakydamas ir nevertindamas liudytojo E. U. parodymų, kuris patvirtino, jog L. T. priklausantis šuo nebuvo išbėgęs iš namo teritorijos, kadangi buvo uždarytas garažo patalpose. Liudytojas E. U. taip pat paneigė policijos pareigūno N. B. parodymus, esą jis jam patvirtino, kad V. K. D. į koją įkando L. T. priklausantis šuo. Anot L. T., policijos pareigūnų, tame tarpe ir N. B. parodymai, turi būti vertinami kritiškai dėl to, jog policijos pareigūnai visada yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie susiję su vykdomąja valdžia ir baudžiamojo persekiojimo vykdymu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Van Mechelen ir kiti prieš Nyderlandus). Be to, registruojant įvykį ROIK 0117000443434, kuris surašytas pagal įvykio vietoje buvusio pareigūno N. B. pranešimą, nurodoma, kad šuo galimai išbėgo iš (duomenys neskelbtini) namo teritorijos, t. y. dokumento surašymo dieną N. B. nebuvo žinoma tiksli šuns dislokacijos vieta. Tuo tarpu apklausiamas 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo žinoma, iš kur išbėgo šuo.Skunde pažymima, jog žemesnės instancijos teismas, atmesdamas skundą, šį sprendimą motyvavo tuo, kad L. T. su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko tai nurodydama administracinio nusižengimo protokole. Vertinant šį L. T. prisipažinimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galimo pažeidimo padarymo dieną jos namuose nebuvo, taigi ji nežinojo ir negalėjo žinoti aplinkybių, nurodytų nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 65ANN-1145847-17. Pasirašydama minėtame dokumente, ji pasikliovė tik policijos pareigūnų paaiškinimais, kad yra nustatytos aplinkybės, jog jai priklausantis šuo, išbėgęs iš namo teritorijos, apkandžiojo V. K. D.. Skundą dėl nutarimo L. T. pateikė po to, kai išsiaiškino įvykio aplinkybes bendraudama su tą dieną budėjusiu apsaugos darbuotoju E. U.. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis Nr. 2K-116/2007) pripažįstama, jog pažeidėjo prisipažinimas ar neprisipažinimas pats savaime nereiškia, kad pažeidimo padarymo aplinkybės yra ar nėra aiškios. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. atstovo advokato Žilvino Kalinausko skundas atmetamas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos L. T. atstovas advokatas Žilvinas Kalinauskas ginčija jos kaltę, tvirtindamas, jog bylos duomenimis nenustatyta, jog būtent jo atstovaujamajai priklausantis šuo įkando nukentėjusiajam V. K. D. į kairės kojos blauzdą. Taigi apeliaciniu skundu nesutinkama su įrodymu vertinimu ir padarytų galutinių teismo išvadų konstatavimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, abejoti žemesnės instancijos teismo išvadomis dėl L. T. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą neturi teisinio pagrindo. Byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad būtent pažeidėjai priklausantis šuo 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 15.30 val. iš (duomenys neskelbtini), kiemo teritorijos išbėgo į gatvę ir įkando V. K. D. į kairės kojos blauzdą sukeldamas fizinį skausmą.Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, teiginį, jog bylos duomenimis nenustatyta, kad būtent L. T. priklausantis šuo įkando nukentėjusiajam V. K. D. į kairės kojos blauzdą, pažeidėjos atstovas iš esmės grindžia dviem argumentais: 1) tuo, jog nei pareiškime, nei teikdamas paaiškinimus policijos pareigūnams nukentėjusysis nenurodė, kad šuo išbėgo būtent iš L. T. gyvenamosios vietos – namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo, tokio fakto nenustatė ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai; 2) tuo, jog nukentėjusysis negalėjo tiksliai nurodyti kaip atrodė jam į kairės kojos blauzdą įkandęs šuo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog 2017 m. rugpjūčio 12 d. pareiškime, taip pat teikdamas paaiškinimus Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate bei duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdyje V. K. D. konkrečiai nenurodė, jog jam važiuojant dviračiu į kairės kojos blauzdą įkandęs šuo išbėgo būtent iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo. Kadangi tokio fakto į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nepatvirtino pats nukentėjusysis, tai nebuvo užfiksuota ir pranešime, surašytame registruojant įvykį ROIK 0117000443434. Tačiau konstatuotina, jog vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis tiksliai nenurodė, jog jam įkandęs šuo išbėgo iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo, atsižvelgus į paties nukentėjusiojo, liudytojų L. L. ir G. S. parodymus, nepaneigia fakto, jog V. K. D. įkandęs šuo priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktai L. T.. Iš 2017 m. gruodžio 28 d. teismo posėdžio garso įrašo matyti, jog pirmosios instancijos teisme vykusio posėdžio metu nukentėjusysis ne vieną kartą patvirtino, jog jam įkandęs šuo atbėgo nuo apsaugos darbuotojo patalpos, esančios minėto namo teritorijoje. To pačio teismo posėdžio metu nukentėjusiajam parodžius į bylą pateiktą apsaugos darbuotojo patalpų nuotrauką (b. l. 23), jis patvirtino, jog tai tas pats pastatas nuo kurio matė atbėgantį jam įkandusį šunį. Tai, jog L. T. priklausantis šuo buvo pabėgęs iš kiemo teritorijos, taip pat patvirtina ir liudytojų N. B. ir A. G. parodymai. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas N. B. parodė, jog, jam su kolege A. G. nuvykus į įvykio vietą, prie sklypo vartų sutiko apsaugos darbuotoją, kuris neneigė, jog iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kiemo išbėgo šuo. Apie tai, jog apsaugos darbuotojas E. U. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams patvirtino, jog jo saugomoje teritorijoje laikomas šuo, kuris tuo metu buvo išbėgęs iš teritorijos, paliudijo ir A. G.. Vertindamas apeliacinio skundo argumentą, jog policijos pareigūnai matė ir žinojo, kad įvykio vieta yra filmuojama, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų surinkti įrodymai, neginčijamai patvirtinantys, jog šuo išbėgo būtent iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos baigties ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Aptariamu atveju, įvertinus tai, jog nukentėjusysis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, jog jam įkandęs šuo atbėgo nuo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos, o apsaugos darbuotojas patvirtino, kad iš jo saugomos teritorijos, esančios minėtu adresu, pabėgo šuo, spręstina, kad policijos pareigūnams atlikti papildomus procesinius veiksmus nebuvo tikslinga. Fakto, jog nukentėjusiajam įkandęs šuo išbėgo būtent iš pažeidėjos gyvenamosios vietos teritorijos, nepaneigia ir O. T. parodymai, kad jo sutuoktinei priklausantis šuo yra su antkakliu, kurio pagalba ribojama šuns galimybė prieiti prie namo sklypo ribų, kadangi priėjus arčiau nei nustatyta prietaiso parametruose šuo pajunta elektros impulsą. Atsakant į šį skundo argumentą, visų pirma, pažymėtina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog L. T. priklausančiam šuniui įvykio dieną iš tiesų buvo uždėtas specialus antkaklis, veikiamas elektros impulsais. Nors skunde teigiama, jog šią aplinkybę patvirtina E. U. ir L. T. parodymai, apygardos teismas su tuo sutikti negali, kadangi byloje nustatyta, jog įvykio dieną L. T. buvo išvykusi iš Lietuvos, taigi ji negalėjo žinoti ar 2017 m. rugpjūčio 12 d. jos šuniui buvo uždėta elektros impulsais veikiama apykaklė. Tuo tarpu E. U. parodymus teismas atmeta kaip nepatikimus, tokio atmetimo motyvus išdėstydamas nutartyje žemiau. Visų antra, pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu apklausta pareigūnė kinologė A. G. parodė, jog tokių apykaklių veikimas priklauso nuo gaunamų elektros impulsų, tačiau šuo gali prie siunčiamų elektros impulsų priprasti ir į juos nebereaguoti, jei apykaklė nešiojama nuolatos. Taigi, net ir tuo atveju, jei tokia apykaklė iš tiesų būtų buvusi uždėta pažeidėjos šuniui, nėra aišku, ar tai būtų sukliudę jam išeiti už sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribų. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas aukščiau aptartų nukentėjusiojo, policijos pareigūnų parodymų visumą, tai, jog nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jam įkandęs šuo greit nubėgo, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog V. K. D. negalėjo nurodyti tikslios šuns spalvos (nurodė, jog šuo buvo pilkas arba rudas), nepaneigia fakto, jog nukentėjusiajam įkando būtent L. T. šuo. Nors skunde teigiama, jog teisiamojo posėdžio metu parodžius pažeidėjai priklausančio šuns fotonuotrauką, V. K. D. negalėjo patvirtinti, kad tai yra jam įkandęs šuo, teismas perklausęs garso įrašą su tokiu argumentu nesutinka, kadangi nukentėjusysis nurodė, jog fotonuotraukoje (b. l. 21) užfiksuotas šuo yra panašus į jo kairės kojos blauzdą įkandusį šunį. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas nesivadovauja E. U. parodymais, jog L. T. įvykio metu priklausantis šuo nebuvo išbėgęs iš namo teritorijos, kadangi buvo uždarytas garažo patalpose, o (duomenys neskelbtini) kaime jam yra tekę matyti palaidus šunis, įvykio dieną šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijos, gatvėje matė panašaus dydžio, tačiau kitos spalvos šunį. Teismas tokį sprendimą motyvuoja tuo, jog jo parodymai prieštarauja aukščiau aptartiems liudytojų A. G. ir N. B. parodymams, taip pat jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Be to, E. U. su administracinėn atsakomybėn traukiama L. T. yra susijęs pavaldumo santykiais, kas taip pat suteikia pagrindą abejoti jo parodymų patikimumu. Tuo tarpu, netikėti ir nesivadovauti policijos pareigūnų A. G. ir N. B. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog jie galėtų būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą L. T., be to, jie parodymus davė būdami prisiekę sakyti tiesą ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nors skunde teigiama, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką policijos pareigūnai, atlikę tyrimą. visuomet yra suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko jie vėliau neturėtų būti apklausiami kaip liudytojai, ANK normos nedraudžia apklausti kaip liudytoją administracinio nusižengimo tyrimą atlikusį pareigūną ir remtis tokio liudytojo parodymais. Pažymėtina ir tai, jog apelianto minimoje Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimas konstatuotas įvertinus tai, kad nuosprendis, kuriuo pareiškėjai pripažinti kaltais, lemiama apimtimi buvo grindžiamas liudytojų – policijos pareigūnų, kuriems taikytas anonimiškumas parodymais. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnams A. G. ir N. B. anonimiškumas netaikytas, taigi vien ta aplinkybė, kad liudytojai yra administracinio nusižengimo tyrimą atlikę pareigūnai, nėra pagrindas jų parodymus laikyti nepatikimais ar netinkamais. Atsakant į skundo argumentą, susijusį su žemesnės instancijos teismo sprendimo atmesti skundą motyvavimu tuo, jog L. T. su padarytu administraciniu nusižengimu sutiko tai nurodydama administracinio nusižengimo protokole, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju toks pažeidėjos prisipažinimas nebuvo vieninteliu įrodymu, pagrindžiančiu pažeidimo padarymo aplinkybes, jis tik buvo vertinamas kitų bylos duomenų kontekste. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog L. T. administracinio nusižengimo protokole nurodė, jog su padarytu pažeidimu sutinka, todėl, kad pasikliovė tik policijos pareigūnų paaiškinimais, kad yra nustatytos aplinkybės, jog, jai priklausantis šuo, išbėgęs iš namo teritorijos, apkandžiojo V. K. D., teismui tokia versija kelia abejonių. Atkeiptinas dėmesys, jog tokią versiją L. T. iškėlė ir skunde dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo, kuriame papildomai nurodė, jog policijos pareigūnai liepė jai prisipažinti dėl administracinio nusižengimo padarymo, sakydami, jog tokiu atveju jai nebus skiriama bauda. Tačiau tokią pažeidėjos versiją paneigia liudytojų policijos pareigūnų L. L. ir G. S. parodymai. Abu šie liudytojai apklausiami pirmosios instancijos teisme parodė, jog 2017 m. rugpjūčio 24 d., jiems nuvykus į L. T. namus, atlikti patikrinimo pagal piliečio V. K. D. pareiškimą, ji sutiko su byloje nustatytomis aplinkybėmis, pažeidimo padarymo fakto neginčijo. Liudytojas L. L. taip pat parodė, jog pažeidėja norėjo jai skirtą minimalią baudą sumokėti iš karto, kas iš esmės paneigia L. T. teiginį, jog ant administracinio nusižengimo protokolo ji nurodė prisipažįstanti padarius administracinį nusižengimą tik dėl to, jog policijos pareigūnai liepė jai tai padaryti, sakydami, jog tokiu atveju jai nebus skiriama bauda. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl L. T. kaltės padarius ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutartį nepakeistą ir L. T. atstovo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.