Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

A. B.( a. k. (duomenys neskelbtini) ), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žydas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, spec. vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 137 straipsnio 1 dalyje, 139 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Taigi, byloje esantys aptarti įrodymai ir asmenų parodymai patvirtina, jog A. B. 2016 m. gegužės 29 d. apie 12.00 val. prie poilsio namelio poilsio bazėje „Lelija“, esančioje Pailgio k., Pabradės sen., Švenčionių r., nesilaikė įprastų, visuotinai pripažintų atsargumo reikalavimų - kūreno šašlykinę neužtikrinęs, kad šalia buvę mažamečiai anūkai J. B. ir D. B. nuo kūrenamos šašlykinės būtų saugiu atstumu, nesilaikė įprastų, visuotinai pripažintų atsargumo reikalavimų draudžiančių degųjį skystį laikyti arti šilumos šaltinių, žiežirbų, atviros liepsnos, karštų paviršių, bei draudžiančių degųjį skystį pilti ant atviros liepsnos ir žarijų - laikė plastikinį butelį su tyrimo metu nenustatytos kilmės degiu skysčiu arti kūrenamos šašlykinės ir, norėdamas įdegti šašlykinėje prigesusias anglis, paėmė šį plastikinį butelį į ranką, laikė jį rankoje prie teberusenančios ugnies šašlykinėje ir atsukęs jo kamštelį pylė iš plastikinio butelio tyrimo metu nenustatytos kilmės degųjį skystį ant teberusenančios ugnies ir žarijų šašlykinėje, dėl ko įvyko degiojo skysčio garų mišinio ir plastikinio butelio, kuriame buvo degusis skystis, sprogimas, ir degusis skystis užsiliepsnojo ir užtiško ant šalia stovėjusių dviejų mažamečių vaikų - kaltinamojo anūkų, kuomet jie užsidegė.

Akivaizdu, jog visuotinai žinomos ir kasdienėje buityje pripažintos bendrosios atsargumo taisyklės apibrėžia, jog buitinis degusis skystis yra skirtas pirminiam ugnies įžiebimui, jis saugiai naudojamas apšlakstant malkas arba anglis ir po to atsargiai uždegant, dėl gresiančio nekontroliuojamo užsiplieskimo jį draudžiama pilti ant atviros liepsnos ir žarijų ( atitinkamai ir ant užgesusių malkų – užpiltų kankorėžiais, neįsitikinus, kad šašlykinėje esančių deginamųjų medžiagų paviršius atvėsęs ir nebėra žarijų ). Skystis turi būti laikomas atokiau nuo karščio, kibirkščių, uždegimo šaltinių, atviros ugnies. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad butelis su skysčiu stovėjo 1-2 m atstumu nuo degančios šašlykinės, karštą, saulėtą dieną, vietoje, kur tiesiai į jį pataiko saulės spinduliai. Esant tokioms sąlygoms butelis su skysčiu buvo įšilęs, jame buvo susidaręs slėgis. Kaltinamasis nurodė, kad norėjo užpilti degųjį skystį ant šašlykinėje buvusių prieš tai degusių, tačiau prigesusių dėl užpylimo kankorėžiais, ir teberusenančių malkų ( rūko dūmai ). A. B. nurodo, kad jis skysčio nepylė, tik pakėlė butelį su skysčiu virš šašlykinės ir butelis susprogo, užsidegė ir apdegė šalia buvę vaikai bei pats kaltinamasis. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis D. B. nurodė, kad jam pridėjus į laužą labai daug kankorėžių ugnis nedegė, todėl senelis pylė gal actą ir įvyko sprogimas. Nustatyta ir tai, kad pildamas degųjį skystį į šašlykinę A. B. matė, kad šalia šašlykinės yra mažamečiai vaikai. Nors A. B. teigia pradėjęs šaukti: „Jolka eik iš čia“, tai yra perspėjęs berniuką saugotis, akivaizdu, jog prieš pildamas skystį A. B. matė, kad vaikai atokiau nuo šašlykinės nepasitraukė ir neužtikrino, kad prieš atliekant potencialiai pavojingą veiksmą, saugiu atstumu nuo šašlykinės nebūtų pašalinių asmenų. Nors A. B. neneigia, kad degiojo skysčio butelį laikė rankose prie ugnies židinio, ir, kad šalia buvo vaikai, tačiau situaciją vertina kaip nelaimingą atsitikimą, tokiu būdu nepripažindamas savo kaltės. Teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, pakanka draudimo degųjį skystį laikyti karštoje vietoje, šalia uždegimo šaltinių, atviros ugnies, pilti jį ant atviros liepsnos ar žarijų, kadangi minimo skysčio pylimas ant dar neuždegtų kankorėžių ( kaltinamasis nurodė, kad ugnis degė, tačiau užpylus vaikui kankorėžius, rūko dūmai ) bus vienodai nesaugus. A. B. neatsargumas pasireiškė tuo, kad, šalia šašlykinės nedidelių atstumu, kaip pats nurodė kaltinamasis – 2-5 metrai, būnant vaikams, jis pylė degųjį skystį ant teberusenančių žarijų ( ugnies ), kurios buvo užpiltos kankorėžiais, ko pasekoje kilo ugnies pliūpsnis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad po degaus skysčio į šašlykinę įpylimo dėl ko sprogus degiojo skysčio garų mišiniui ir plastikiniam buteliui, kuriame buvo degusis skystis, skysčiui užsiliepsnojus ir užtiškus ant šalia stovėjusio mažamečio J. B. kūno, tokiu būdu dėl neatsargumo J. B. padarė 2A, 2B, III laipsnių 55 % bendro kūno ploto kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros, viršutinių ir apatinių galūnių sričių nudegimus, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, ir užtiškus ant mažamečio D. B. kūno, dėl neatsargumo padarė D. B. I-IIA-IIB laipsnio terminius liemens kairės pusės ir kairės rankos odos nudegimus, apimančius 5 % bendro kūno paviršiaus ploto, kas kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Taigi byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. B. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – atitinkamai nukentėjusiems padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Be objektyviosios pusės, svarbu nustatyti ir nusikalstamos veikos subjektyviąja pusę – kaltę ir jos formą. Sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma ( LR BK 14 straipsnis ), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu ( LR BK 16 straipsnio 1 dalis ). Teismo vertinimu, A. B. nusikalstama veika buvo padaryta, esant nusikalstamam nerūpestingumui. Nusikalstamam nerūpestingumui būdinga tai, kad veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka „galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių jis turėjo realią galimybę numatyti pavojingus savo veikos padarinius. Apklaustų asmenų ir paties A. B. parodymais nustatyta, kad jis nuolat kūrendavo šašlykinę, naudojo sausą degųjį mišinį, bet šeima buvo įsigijusi ir degiojo skysčio maisto gaminimo procesui palengvinti. Taigi, jis būdamas pakankamai garbaus amžiaus, būdamas atsakingas ir tikrai nuoširdžiai mylintis savo anūkus senelis, tikrai stengėsi elgtis saugiai, ir žinojo degiojo skysčio naudojimo instrukciją, neabejotinai žinojo, kad ant degančių, rusenančių ar prigesusių malkų jo negalima pilti. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis pagal įvykio aplinkybes, savo asmenines savybes ir turimą gyvenimišką patirtį turėjo ir galėjo numatyti, kad pilant degųjį skystį į šašlykinę, kur ant prigesusių malkų užpilti kankorėžiai, galėjo po jais rusenti žarijos, ir todėl gali kilti liepsnos pliūpsnis ir ugnies liepsnos gali uždegti šalia šašlykinės buvusius asmenis ir taip juos sužaloti, tačiau to nenumatė ir taip nesilaikė elementaraus atsargumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiškai įrodyta.

Nusikalstamos veikos yra teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 137 straipsnio 1 dalį ir LR BK 139 straipsnio 1 dalį, nes dėl kaltinamojo neatsargių veiksmų nukentėjusiesiems buvo padaryti sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant A. B. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo visuomenei laipsnį. Kaltinamasis A. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, padarė du neatsargius nusikaltimus, į jų padarymo aplinkybes, į tai, įvykis įvyko kaltinamojo šeimoje, jo mylimų anūkų atžvilgiu, jis anksčiau neteistas, baustas administracinė tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis nedirba, yra neįgalus, žala neatlyginta, todėl teismas skiria kaltinamajam bausmes straipsnių sankcijos ribose – už padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 137 straipsnio 1 dalyje skiria laisvės atėmimą, už nusikaltimą, numatytą LR BK 139 straipsnio 1 dalyje skiria arešto bausmę. Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu. Kadangi kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargius nusikaltimus, yra neįgalus, teikia pagalbą nukentėjusiesiems, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl remiantis LR BK 75 straipsniu atideda bausmės vykdymą.

Valstybinė teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 21452,62 € už nukentėjusiųjų J. B. ir D. B. gydymą ( t. I, b. l. 166-169 ). Civilinis ieškinys yra įrodytas prie jo pateiktais įrodymais iš kurių matyti, kad J. B. ir D. B. gydymas kainavo 21452,62 €, todėl patenkintinas visiškai, nurodytą sumą priteisiant iš kaltinamojo.

Nukentėjusiųjų J. B. ir D. B. atstovė pagal įstatymą N. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo J. B. naudai 100000 € neturtinės žalos atlyginimo, D. B. naudai - 50000 € neturtinės žalos atlyginimo.

LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką. Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Sveikatos sutrikdymas mažamečiam vaikui neabejotinai asmeniui sukelia emocinį sukrėtimą, skausmus, fizines ir dvasines kančias ir išgyvenimus, bei atsirandančias sveikatos pasekmes ateityje, todėl iš kaltinamojo A. B. priteistinas neturtinės žalos atlyginimas nepilnamečiams. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ( LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis ). Pagal teismų praktiką nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo ( operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt. ), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai ir kt. Nukentėjusieji atitinkamai patyrė sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymus, patyrė žalą sveikatai, emocinį ir fizinį sukrėtimą bei fizinį skausmą su liekamojo pobūdžio reiškiniais, jų sveikata iš dalies yra sutrikdyta iki šiol, bus reikalingas gydymas ir psichologinė ištvermė ir ateityje. Esant tokioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra pats nedarbingas, nuoširdžiai myli anūkus, pats serga sunkia liga, iš jo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad vaikai vėl bendrauja su seneliu, jie dar yra mažamečiai, jų suvokimas ir požiūris į faktus labai greitai keičiasi, kaltinamasis teikia finansinę paramą vaikų gydymui jų motinai, atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyrą, bei atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus, atsižvelgiant į tai, kad padaryti neatsargūs nusikaltimai, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-80-706/2015 ), kad nagrinėjamu atveju optimalu ir teisinga bus priteisti J. B. naudai 15000 € neturtinės žalos atlyginimą, D. B. naudai – 5000 € neturtinės žalos atlyginimą. Todėl nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteisiant nurodytų dydžių neturtinės žalos atlyginimą.

Be to, nukentėjusiųjų J. B. ir D. B. atstovė pagal įstatymą N. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo jos naudai turtinę 3114 € žalą, kurią sudaro: išlaidos vaistams ir medicinos priemonėms, iš viso 2614,52 €, išlaidos maistui, kurui, automobilio priežiūra ( reabilitacija Druskininkuose ), iš viso 499,48 €, bei jos turėtas nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas – bylinėjimosi išlaidas 919,68 € sumoje.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra LR CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be LR CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir LR CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ( gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos ). N. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindė byloje pateiktais raštiniais patirtų išlaidų įrodymais, jį 3114 € sumoje palaikė teismo posėdyje. Įstatyminė atstovė patyrė išlaidų susijusių su nepilnamečių nukentėjusiųjų gydymu ir reabilitacija žalą, kurią sudaro: išlaidos vaistams ir medicinos priemonėms, iš viso 2614,52 €, išlaidos maistui, kurui, automobilio priežiūra ( reabilitacija Druskininkuose ), iš viso 499,48 €. Civilinės ieškovės nurodoma nusikaltimu jai padaryta turtinė žala įrodyta jos paaiškinimais ir kaltinamojo parodymais, kad vaikai buvo gydomi, ir pateiktais dokumentais, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, A. B. šio ieškinio dydžio neginčija. Kaltinamasis privalo atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusiųjų atstovė turėjo, gydydama, reabilituodama nusikaltimo metu patirtus vaikų sužalojimus, kaltinamasis prižįstamas kaltu, todėl esant šioms aplinkybėms priteistina iš A. B. N. G. 3114 € turinei žalai atlyginti. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisminio proceso metu nukentėjusiuosius atstovavo advokato padėjėja L.Paulauskienė. Už jos atstovavimą N. G. sumokėjo 919,68 €, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo N. G. naudai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartimi 2018-01-12 nukentėjusiųjų J. B. ir D. B. atstovės pagal įstatymą N. G. civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apribota kaltinamojo A. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą ir pinigines lėšas 150000 € sumai. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir patenkinus nukentėjusiųjų ieškinius 20000 € sumai, keistinas teismo 2018-01-12 nutartimi nustatytas kaltinamajam priklausančio turto laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas.

Pripažindamas kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę išieškoti iš jo proceso išlaidas ( LR BPK 105 straipsnio 1 dalis ). Teismo 2018-03-14 nutartimi išmokėta specialistui ekspertui A. Č. už atvykimą į teismą 12,72 € kelionės išlaidų, taip pat teismas turėjo 21,80 € pašto išlaidų, kuriuos priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 137 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 139 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį areštu 30 parų trukmės.

Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. B. galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 metams bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis LR BK 75 straipsniu ( įstatymo, galiojusio iki 2017-10-06, redakcija ) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigoti A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teikti nukentėjusiems J. B. ir D. B. pagalbą, kol šie gydosi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. B. J. B. naudai 15000 € ( penkiolika tūkstančių € ) neturinei žalai atlyginti, pavedant J. B. atstovei pagal įstatymą N. G. išmoką tvarkyti uzufrukto teise. Kitoje dalyje J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

D. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. B. D. B. naudai 5000 € ( penkis tūkstančius € ) neturinei žalai atlyginti, pavedant D. B. atstovei pagal įstatymą N. G. išmoką tvarkyti uzufrukto teise. Kitoje dalyje D. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

N. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti. Priteisti iš A. B. N. G. naudai 3114 € ( tris tūkstančius vieną šimtą keturiolika € ) turinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. B. N. G. naudai 919,68 € ( devynis šimtus devyniolika € 68 ct) turėtų atstovavimo išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš A. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 21452,62 € ( dvidešimt vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du € 62 ct ) žalai atlyginti.

Pakeiti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018-01-12 nutartimi nukentėjusiųjų J. B. ir D. B. atstovės pagal įstatymą N. G. civiliniam ieškiniui užtikrinti laikinai apribotą kaltinamojo A. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą ir pinigines lėšas 150000 € sumą, ją sumažinat iki 20000 €, laikiną nuosavybės teisių apribojimą paliekant iki nuosprendžio dalies dėl neturtinės žalos priteisimo įvykdymo.

Priteisti iš A. B. 34,52 € ( trisdešimt keturis € 52 ct ) teismo turėtų išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.