Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu įforminti palikimą, kad po sutuoktinio P. B. mirties priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad P. B. buvo jos sutuoktinis. Pareiškėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei negyvenama patalpa garažas boksas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors turtas registruotas pareiškėjos vardu, tačiau jis įgytas santuokoje su P. B.. Sutuoktiniui mirus į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau ir toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, turtą valdė kaip savo. Tokiais veiksmais faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties.

2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius aplinkybes, patvirtinančias prašomą nustatyti juridinį faktą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.

3. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (LR CPK 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

4. Vadovaujantis CPK 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Taigi, teismai nustatinėja tik tokius faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. B. ir P. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis pareiškėja 1993-06-25 įsigijo negyvenamąją patalpą garažą – boksą, esantį (duomenys neskelbtini), 1991-07-05 butą – (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu. Mirties liudijimas patvirtina, kad P. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6).

6. Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

7. Po sutuoktinio P. B. mirties, pareiškėja M. B. Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Byloje nėra duomenų, kad po P. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla. Testamentų registro išrašo duomenimis testamentų registre nėra registruota palikėjo palikimo priėmimo faktų (b.l. 9). Suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškėjos pateikto pareiškimo nepateikė.

8. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja M. B. iki sutuoktinio mirties ir po mirties gyveno, santuokoje įgytame bute, rūpinosi kitu nekilnojamuoju turtu, t.y. garažu, t.y. po sutuoktinio mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais minėtą visą nekilnojamąjį turtą, valdė kaip savininkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius ((duomenys neskelbtini) bendrijos pažyma patvirtina, kad pareiškėja už garažą įsiskolinimų neturi, pateikė tai patvirtinančius mokėjimo kvitus (b. l. 11-19)). Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Konstatuotina, kad pareiškėja M. B. po savo sutuoktinio P. B. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

9. Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. B. po savo sutuoktinio P. B. mirusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.