Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. M. ir jos gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. už tai, kad ji, laikotarpyje nuo 2006-01-03 iki 2006-10-31 būdama UAB ,, V (duomenys pakeisti)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, akcininke ir direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal 21 str. 2 d. nuostatą būdama atsakinga už apskaitos dokumentų išsaugojimą, aplaidžiai tvarkė 2006 m. laikotarpio UAB „V“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentai, 16 str. 1 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, 19 str. 1, 2 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, neišsaugojo 2006-09-13 ir 2006-09-14 UAB ,,V“ kasos pajamų orderių kvitų, išrašytų dėl iš V. B. gautų 5 082,61 Lt ir 8 000,00 Lt, iš viso 13 082, 61 Lt piniginių lėšų, neišsaugojo 2006-06-30 PVM sąskaitos-faktūros SLV Nr. 23/01-2006, dėl ko pagal UAB ,,V“ tvarkomą apskaitą iš dalies negalima nustatyti UAB ,,V“ asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2006 m.

Nuteistoji S. M. ir jos gynėjas advokatas L. Judickas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinantį S. M..

Nurodo, kad teismas klaidingai įvertino S. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., kategoriją, netaikė veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo ir dėl šių priežasčių priėmė apkaltinamąjį nuosprendį praleidęs baudžiamajame įstatyme numatytą senaties terminą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad S. M. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.), kadangi baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė yra dveji metai laisvės atėmimo. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką laikotarpyje nuo 2006-01-03 iki 2006-10-31. Atsižvelgiant į tai, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 3 str. 1 d.), nagrinėjant šią bylą, turėtų būti taikomos normos tos baudžiamojo įstatymo redakcijos, kuri galiojo veikos padarymo metu. Apeliantės nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos BK redakcijos, aktualios laikotarpiais nuo 2005-06-23 iki 2006-01-19, nuo 2006-01-20 iki 2006-06-21, nuo 2006-06-22 iki 2006-12-11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turėjo vadovautis ne aktualia Lietuvos Respublikos BK redakcija, o nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiu baudžiamuoju įstatymu.

Pasak nuteistosios ir jos gynėjo, pagal nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos BK redakcijos 95 str., asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Teismui nustačius, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką laikotarpyje nuo 2006-01-03 iki 2006-10-31, paskutinė nusikalstamos veikos padarymo diena yra 2006-10-31. Nuo pastarosios dienos skaičiuojant penkerius metus, terminas, per kurį galėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis byloje dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pasibaigė 2011-10-31. Tuo tarpu skundžiamas nuosprendis priimtas 2013-04-08. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas nebūtų laikomas praleistu. S. M. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, kas pašalina galimybę stabdyti senaties eigą pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. 3 d., taip pat ji nepadarė naujos nusikalstamos veikos, todėl senaties terminas negalėjo nutrūkti remiantis to paties straipsnio 4 dalimi. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d., baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos BK aktualios redakcijos 95 str. nuostata, pagal kurią asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, negali būti taikoma, nes tokiu atveju būtų pasunkinama asmens, padariusio nusikalstamą veiką, teisinė padėtis. Taigi, teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį praleidęs baudžiamojo įstatymo numatytą senaties terminą.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas, taip pat prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Be to, nuteistosios gynėjas patikslino, kad apeliaciniu skundu prašo nutraukti bylą S. M. atžvilgiu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui, o ne išteisinti ją.

Nuteistosios S. M. ir jos gynėjo advokato L. Judicko apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas Lietuvos Respublikos BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas, prevencinė reikšmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nusikalstamą veiką padariusio asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-371/2011, publikuota biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 36).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 nuosprendžiu konstatuota, kad S. M. veika padaryta laikotarpyje nuo 2006-01-03 iki 2006-10-31 bei atitinka Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos (aplaidaus apskaitos tvarkymo) sudėtį. Šios aplinkybės pripažįstamos ir apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodytos prieštaringos aplinkybės, t. y. vienoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodytas minėtas veikos padarymo laikotarpis, o kitoje aprašomojoje nuosprendžio dalyje jau teigiama, kad nenustatytas tikslus buhalterinės apskaitos dokumentų praradimo laikas. Be to, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad tuo metu galiojęs Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymas Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ numatė, kad bet kuri uždaroji akcinė bendrovė be kitų buhalterinės apskaitos dokumentų kvitus ir sąskaitas-faktūras privalo saugoti 10 metų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šiame teisės akte nustatyta pareiga saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus konkretų terminą - 10 metų, kita vertus, ši aplinkybė nepaneigia, kad S. M. veika padaryta laikotarpyje nuo 2006-01-03 iki 2006-10-31, ir nepatvirtina, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nėra suėjęs.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma, o kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-P-305/2009, publikuota biuletenyje „Teismų praktika“ Nr. 32). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad šiuo atveju buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. Laikotarpyje nuo 2006-01-03 iki 2006-10-31 galiojo Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcija, kuri draudė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, priimti apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01). Įvertinus S. M. veikos padarymo laiką ir minėtą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą už neatsargaus nusikaltimo padarymą, darytina išvada, kad S. M. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis galėjo būti priimtas iki 2011-10-31, tuo tarpu apylinkės teismas 2013-04-08 nuosprendžiu pripažino apeliantę kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Taigi, apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį S. M. atžvilgiu suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01). Priėmus 2011-03-22 įstatymą Nr. XI-1291, įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcija, kurioje buvo prailginti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai už visų nusikalstamų veikų rūšių padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. (2011-03-22 įstatymo Nr. XI-1291 redakcija), baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Remiantis dabartine Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcija, asmenys, padarę nusikalstamas veikas, gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn praėjus ilgesniam laikui nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos nei buvo iki dabartinės Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcijos, kas pripažintina baudžiamuoju įstatymu, sunkinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl jis neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, remtis šiuo metu galiojančia Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcija nėra teisinio pagrindo.

Kaip minėta, kitos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikomo sąlygos yra tai, kad asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad S. M. po laikotarpio nuo 2006-01-03 iki 2006-10-31 slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išraše apie fizinį asmenį nėra duomenų, kad apeliantė po minėto laikotarpio padarė kokią nors naują nusikalstamą veiką (t. 3, b.l. 109-110). Tokios informacijos negauta ir patikrinus šio registro elektroniniame variante esančius duomenis apeliacinio skundo išnagrinėjimo metu.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį S. M. atžvilgiu, nors yra nustatytos visos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-08 apkaltinamasis nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o byla apeliantės atžvilgiu nutrauktina remiantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu - suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 327 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

tenkinti nuteistosios S. M. ir jos gynėjo advokato Laimono Judicko apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendį dalyje, kuria S. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir jai paskirtas laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir baudžiamąją bylą nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.