Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Jurgitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal V. B. ieškinį atsakovams A. S., M. S., vaiko teisių apsaugos institucijai, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ieškovo atstovo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad A. S. (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Vaiko gimimo liudijime tėvu nurodytas buvęs sutuoktinis M. S..

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Vadovaujantis CK 3.150 straipsniu nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis)

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Šioje byloje nustatyta, kad nuo 2008 m. A. S. su sutuoktiniu M. S. kartu negyveno, jų nesiejo jokie artimi šeimos ar socialiniai ryšiai.

Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės atstovo paaiškinimais, liudytojos parodymais apie tai, kad V. B. ir A. S. kartu kaip šeima gyvena nuo 2008 m.. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog M. S. negali būti biologinis L. S. tėvas (CK 3.150 straipsnis).

Šias aplinkybes patvirtina ir teismų sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad M. S., A. S., V. B. 2010-2011 m. ne kartą kreipėsi į teismą su bendru pareiškimu, prašydami pripažinti V. B. A. S. (duomenys neskelbtini) pagimdyto sūnaus L. S. tėvu ir suteikti pavardę ,,B.”. Prašymai buvo palikti nenagrinėtais, nes dar nebuvo nutraukta A. S. ir M. S. santuoka.

Nustačius šias aplinkybes yra pagrindas keisti įrašus gimimo liudijime.

Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad M. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) yra L. S., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), pavardė“, įrašą „S.“ ir šioje grafoje įrašyti - “B.“.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui sprendimu nustatytų juridinių faktų civilinės būklės aktų įrašams pakeisti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.