Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybės atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ū. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; suinteresuoti asmenys - valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų esmė.

II. Bylos dalyvių paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas

III. pareiškimo tenkinimo teisiniai pagrindai, motyvai, teismo padarytos išvados.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). CK 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.

Pareiškėjo pareiškimu (b. l. 1-2) bei jo paaiškinimu teismo posėdyje, rašytiniu įrodymu – 1992 m. gruodžio 15 d. sutartimi ( b. l. 4), gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktu Nr. 44 (b. l. 5), mokėjimo pranešimu (b. l. 6) nustatyta, kad pareiškėjas V. Ū. rašytine 1992 m. gruodžio 15 d. iš Vilkaviškio rajono Vienybės žemės ūkio įmonės nusipirko butą 2 aukštų plytų gyvenamame name 1A2 , statybos metai 1974 m., kurio naudingas plotas 49,95 m² ; ½ dalį priestato 2a²/p 11,86 m² ploto; ¼ dalį plytų ūkinio pastato 2J‘/p., turinčio 99,45 m² ploto, ¼ dalį tremperio 52,13 m² ploto, esančius (duomenys neskelbtini), bendra buto su priklausiniais kaina yra 17425 talonai, parduoti už 13069 talonus, kuriuos pareiškėjas sumokėjo, sutartis patvirtinta viršaičio pavaduotojos. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad registro Nr. (duomenys neskelbtini); sudarymo data 1992 m. rugsėjo 12 d., adresas (duomenys neskelbtini), butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai 1974 m., 2 kambariai; bendras plotas 46,95 m² ; naudingas plotas toks pats, gyvenamasis plotas 36,87 m² ; kadastro duomenų nustatymo data: 1992 m. rugsėjo 12 d.; negyvenamoji patalpa - ūkio patalpos, adresas (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 21,84 m³ ; kadastro duomenų nustatymo data 1992 m. rugsėjo 12 d.; nuosavybės teisė Vilkaviškio rajono ,,Vienybės“ žemės ūkio įmonė, reg. data 1993 m. kovo 25 d.; įregistravimo pagrindas 1992 m. lapkričio 9 d. Miesto (rajono) valdytojo potvarkis Nr.681p, įrašas galioja nuo 1992 m. lapkričio 23 d. (b. l. 9). VĮ ,,Registrų centras“ Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą 2011 m. lapkričio 24 d. deklaravo (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Šiais paminėtais rašytiniais įrodymais bei pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad jis iš Vilkaviškio rajono ,,Vienybės“ žemės ūkio įmonės nusipirko nekilnojamą turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), kuris prieš pirkimą buvo įregistruotas dabar jau nebeegzistuojančios Vilkaviškio rajono ,,Vienybės“ žemės ūkio įmonės vardu, bei po pirkimo registro duomenys iki šio nebuvo pakeisti, ir nekilnojamas turtas nebuvo įregistruotas pareiškėjo vardu. Šioje sutartyje nurodyta, kad sutartis, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnį įsigalioja nuo jos patvirtinimo dienos ir registracijos Marijampolės TTIB. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jos įsigaliojimui neužteko patvirtinti Vilkaviškio apylinkės viršaitijoje, tačiau reikėjo registruoti ir Marijampolės TTIB. Pareiškėjas su šiuo dokumentu kreipėsi 2025 m. į VĮ ,,Registrų centras“ dėl įsigyto turto registravimo jo vardu, tačiau turtas nebuvo įregistruotas dėl nežymių neatitikimų tarp duomenų sutaryje ir nekilnojamojo turto registre. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl savo pažeistų teisių gynimo, pasirinkdamas įgyjamosios senaties institutą.

Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos kaip privalomos prašomo fakto nustatymui sąlygos, t. y.: pareiškėjas nėra įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamą daiktą – patalpą buvusiose mechaninėse dirbtuvėse jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu (pirkimo - pardavimo sutartis negaliojanti, nes nebuvo laiku įregistruota); pareiškėjas patalpą pradėjo valdyti ir ja naudotis sąžiningai bei neturėjo pagrindo manyti, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už jį; pareiškėjas turtą valdė teisėtai, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas pradėjo valdyti per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus; pareiškėjas patalpą valdė ir naudojo atvirai, nesislapstydami pagal paskirtį, pareiškėjas patalpą valdė ir naudojo nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų, bei naudoja ir dabar; pareiškėjas patalpą valdė kaip savo, elgėsi kaip jos savininkas, ją naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo, remontavo, siekė atlikti registraciją VĮ ,,Registrų centras“; patalpą pareiškėjas sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdė ilgiau nei įstatymo reikalaujamą 10 metų laikotarpį, kas iš esmės atitinka įgyjamosios senaties sampratą, apibrėžtą CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bei kitas įgyjamosios senaties sąlygas, nustatytas CK 4.69 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 4.70 ir 4.71 straipsniuose.

Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime nesutiko, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkinamas, kadangi butas ir pareiškime nurodyta ūkio patalpa yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuo 1992 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio rajono Vienybės žemės ūkio įmonei pagal 1992 m. lapkričio 9 d. Miesto (rajono) valdytojo potvarkį Nr. 681 p., kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, o pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė ne tik į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė pareiškime nurodė, kad turtas savivaldybei nepriklauso. Nors suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pareiškimą ginčijo CK 4.69 straipsnio 3 dalies pagrindu, bet pareiškėjo pateiktos nekilnojamojo turto pirkimo sutarties neginčijo, bei nenurodė, kad pareiškėjas savo pažeistas teises turėtų ginti kitu teisiniu pagrindu.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad nekilnojamas turtas, kurį siekia įgyti pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įregistruotas kito asmens, t.y. ne jo valdytojo pareiškėjo vardu. Tačiau teismo vertinimu reikia atsižvelgti į tai, kad nekilnojamas turtas buvo įregistruotas ne savivaldybės ar valstybės vardu, o žemės ūkio įmonės vardu, kuri jau yra išregistruota, likviduota, ir nebėra turto savininko ar jo teisių perėmėjo, dėl ko likusi registracija jos vardu yra formali, ir nekilnojamas turtas faktiškai nebeturi savininko. Teismo vertinimu prezumpcijos, įtvirtintos CK 4.69 straipsnio 3 dalyje, paskirtis, kad nebūtų galima įgyjamosios senaties pagrindu įgyti turtą, kuris turi savininką, nes minėta įstatymo nuostata įtvirtina, kad negali būti įgyjamas turtas, priklausantis savivaldybei ir savivaldybei, todėl logiška, kad turtas negali priklausyti ir kitiems asmenims. Minėta teisės nuostata teismo vertinimu yra kiek diskriminuojanti privačią nuosavybę, kadangi draudžiama įgyti valstybei ir savivaldybei priklausantį turtą nepriklausomai, ar ji įregistruotas nekilnojamojo turto registre, o privačia nuosavybe priklausantis daiktas turi būti įregistruotas. Svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos teismų praktiką, sprendžiant dėl draudimo įgyti daiktą, priklausantį valstybei ar savivaldybei, svarbus yra būtent priklausymas nuosavybės teise, o ne teisinė registracija, dėl ko teismo vertinimu analogiška praktika turėtų būti taikoma ir privačios nuosavybės atžvilgiu. Be to pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąjį senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžinigai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatymą nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). CK 4.69 straipsnio 3 dalies paskirtis yra susijusi su įgyjėjo sąžiningumu, kadangi prieš užvaldant turtą, jis turi būti įsitikinęs, kad šis turtas nėra nekilnojamojo turto registre įregistruotas kito asmens vardu, tuo tarpu šiuo atveju pareiškėjas prieš užvaldydamas turtą buvo įsitikinęs, kad jis yra nekilnojamojo turto savininkas, nes įsigijo iš juridinio asmens, kurio vardu turtas buvo įregistruotas pirkimo metu ir iki šio ji nepanaikinta, t.y. šis turtas jokiam kitam asmeniui nepriklausė ir nepriklauso šiuo metu.

Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgyjėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo pirkėjui momento, jeigu sutartis ar įstatymas nenumato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinė registracijos ne kartą pažymėjo, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar jos pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuriuo siejama civilinių teiusių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Nors pareiškėjo buto pirkimo – pardavimo sandoris nebuvo įregistruotas, tačiau jo sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės šalių buvo visiškai įvykdytas, turtas buvo parduotas, už jį sumokėta, turtas buvo perduotas pareiškėjui, jis jį valdė nuo pats sutarties sudarymo iki dabar. Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos ir nuosavybės neliečiamumo pricipai lemia, kad byloje pirmenybė turi būti teikiama ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Pareiškimo netenkinimas lemtų sąžiningo įgijėjo šeimos būsto netekimą, kuriuo jis naudojosi jau 33 metus, logiška, kad remontavo, prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius, priežiūros našta per visą šį laikotarpį teismo vertinimu gali atitikti ir jo dabartinę vertę, ar net ją viršyti.

Nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad juridinis asmuo, kurio vardu turtas įregistruotas nekilnojamojo turto registre, po registracijos atlikimo perleido savo nuosavybės teisę pareiškėjui pagal 1992 m. gruodžio 15 d. sutartį, o pareiškėjas pagal sutartį atsiskaitė, iš esmės įvyko valstybinio turto privatizavimas, tačiau nuosavybės perleidimas nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, dėl ko registracija tapo formali, klaidinga, neišviešinanti tikrosios nuosavybės teisės. VĮ ,,Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius įregistruoti pareiškėjo nuosavybę pagal pateiktus jo įsigijimo dokumentus, pareiškėjas savo pažeistas teises turi teisę apginti taikant įgyjamosios teisės institutą. Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos įgyjamosios senaties sąlygos, dėl ko pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad nekilnojamas turtas - butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkio patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui V. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

Šio teismo sprendimo patvirtintas kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo paskelbimo dienos pasiųsti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus..