- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- I-678-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02151-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. V., R V
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Laimontas Gasiūnas
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškėjui – R. V., pareiškėjo – R V. atstovui – advokatui Laimontui Gasiūnui, atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausiajai specialistei Beatai Janovič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. V. skundą atsakovei – Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I
1. Pareiškėjas – R. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į teismą, prašydamas:
1.1. priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė, ir atsakovė), atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija), 3 106,38 Lt nuostolių, kuriuos sudaro automobilio remonto išlaidos – 2 906,38 Lt bei išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu – 200 Lt;
1.2. priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo sūnus – K. V. 2009 m. lapkričio 24 d. buvo palikęs pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį automobilį „Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad tą pačią dieną apie 16:00 val. nuvirto medis, augęs prie minėto namo, nuvirtusio medžio šakos kliudė automobilį ir jį apgadino: sulankstė automobilio variklio dangtį, stogą bei padarė kitus apgadinimus, kad pareiškėjas dėl nurodytų apgadinimų patyrė 2 906,38 Lt žalos, 200 Lt išlaidas, susijusias su žalos įvertinimu, taip pat turėjo kitų išlaidų, kad už minėtą pareiškėjo patirtą žalą atsakinga Savivaldybė, kadangi ji nevykdė teisės aktuose numatytų pareigų. Pareiškėjas skundą grindžia tokiais argumentais.
2.1. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsniu, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (1 dalis); deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (3 dalis). Vienas iš atskirų deliktų – atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, o kadangi pareiškėjas patyrė žalą būtent dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo), šioje byloje aktualios Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tokį atvejį numato Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis, pagal kurią žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Taigi, šioje byloje atsakovės civilinei atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti tik jos neteisėtus veiksmus, pareiškėjo patirtą žalą bei priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos pareiškėjui žalos (Civilinio kodekso 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
2.2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų
2.2.1. Civilinio kodekso 6.271 straipsnis valdžios institucijos atsakomybę už padarytą žalą sieja su neteisėtų aktų sąvoka, tačiau nei šis straipsnis, nei kiti Civilinio kodekso straipsniai, nei kiti teisės aktai nepateikia neteisėto akto sąvokos apibrėžimo. Sistemiškai aiškinant Civilinio kodekso nuostatas, neteisėti aktai Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme – tai valstybės ar savivaldybės institucijos veiksmai (neveikimas), kuriais ji pažeidžia įstatymuose ir kituose bet kuriuose teisės aktuose šiai institucijai nustatytas teises ir pareigas.
2.2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę) yra įvardijami kaip želdiniai. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys želdinių apsaugą, tvarkymą, jų veisimą yra Želdynų įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal šiuos teisės aktus už želdinių, esančių savivaldybės teritorijoje, priežiūrą yra atsakinga miesto savivaldybė. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad seniūnija (savivaldybės administracijos, kuri yra savivaldybės įstaiga, filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje) organizuoja ir (arba) kontroliuoja, be kita ko, savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą.
2.2.3. Pareiškėjo automobilį apgadino nuvirtusio medžio (kuris nuvirto, nes buvo supuvęs) šakos. Nuvirtęs medis augo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tai patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK) Prevencijos skyriaus 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 14-AT-02616-09 (toliau – ir nutarimas Nr. 14-AT-02616-09). Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, žemės plotas, kuriame augo medis, nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ši žemė priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o tai reiškia, kad, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ji privalėjo rūpintis nuvirtusio medžio priežiūra, t. y. turėjo pareigą pašalinti supuvusį medį.
Aplinkybę, kad medis buvo supuvęs ir nuvirto pats be pašalinės pagalbos, patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti, jog medžio kamienas buvo supuvęs, medžio kamienas lūžo prie pat žemės, kas reiškia, jog lūžimą nulėmė vien tik medžio svoris, o ne išorinės aplinkybės. Tai, kad medis nuvirto savaime dėl savo būklės, o ne paveiktas oro sąlygų, patvirtina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 30 d. pažyma apie meteorologines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 24 d. vėjo greitis 14 val. siekė 12 m/s, 17 val. – 16 m/s. Atsižvelgiant į vėjo greičio klasifikavimą pagal Boforto skalę, esant vėjo greičiui nuo 17,2 m/s iki 20,7 m/s, vėjo stiprumo pakanka, jog pradėtų lūžti sausos medžių šakos, o tam, kad vėjo stiprumo pakaktų sulaužyti ar išversti su šaknimis sveiką medį, vėjo stiprumas turi būti nuo 24,5 m/s iki 28,4 m/s. Vėjo stiprumo, buvusio medžio nuvirtimo metu, neužtektų nuversti sveiką, nesupuvusį medį.
Taigi, prižiūrėti nuvirtusį medį turėjo Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau to nepadarė, toks neveikimas pažeidė teisės aktuose nustatytą pareigą rūpintis želdiniais, todėl jis yra neteisėtas aktas Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.
2.3. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos
2.3.1. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Teismas, nustatydamas faktinį priežastinį ryšį, vadovaujasi ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija, pagal kurią, norint nustatyti, ar yra priežastinis ryšys, turi būti sprendžiama, ar neteisėtas veiksmas buvo privaloma sąlyga žalai atsirasti; jeigu taip, tai tarp minėto veiksmo ir žalos yra priežastinis ryšys, t. y. neteisėtas veiksmas buvo priežastimi, dėl kurios atsirado žala.
Žemesnės instancijos teismas
2.3.2. Šioje byloje tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos žalos yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Žala atsirado, nes nuvirtusio medžio šakos kliudė pareiškėjo automobilį, o medis nuvirto dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taigi, atsakovės neveikimas lėmė, jog nuvirto medis ir jo šakos apgadino pareiškėjo automobilį. Skunde paminėti teisės aktai aiškiai nustatė atsakovės pareigą rūpintis želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, taigi, atsakovė galėjo ir turėjo numatyti savo neveikimo pasekmes, t. y. galimą žalą dėl tinkamo pareigų nevykdymo. Dėl to šiuo atveju žala, t. y. neteisėtų veiksmų padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.
2.4. Dėl pareiškėjo patirtos žalos ir kitų išlaidų
2.4.1. Remiantis Civilinio kodekso 6.249 straipsniu, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (1 dalis); į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (4 dalies 2 punktas).
2.4.2. Šioje byloje pareiškėjo žalą sudaro automobilio apgadinimas, ši žala turi būti kompensuota, atlyginant automobilio remonto išlaidas (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis) – 2 906,38 Lt, taip pat į nuostolius įskaičiuojamos ir pareiškėjo turėtos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu – 200 Lt, kurios, pareiškėjo nuomone, yra protingos.
2.4.3. Pareiškėjas turėjo papildomų išlaidų – 30,25 Lt, kuriuos sumokėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai už pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); šios išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti priteistos pareiškėjui iš atsakovės.
II
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujanti atsakovę – Vilniaus miesto savivaldybę, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35-40) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Dėl Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo
1.1. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsakomybės už turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų veiksmų, būtinąsias sąlygas reglamentuoja Civilinio kodekso 6.271, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai. Pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo iš Savivaldybės, turėjo pagrįsti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą. Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtinta civilinė atsakomybė be kaltės, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuoti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys (būtina nustatyti, kad atsakovas turėjo teisinę pareigą, kad atsakovas pažeidė teisinę pareigą, dėl šio pažeidimo kilo žala arba jis padėjo žalai atsirasti ar padidėti.
1.2. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punktas (redakcija galiojusi pareiškėjo nurodomo įvykio metu), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnis nenumato Savivaldybės administracijos bendrosios pareigos rūpintis kiekvienu jos teritorijoje augančiu medžiu, todėl šios administracinės bylos dalykas – nustatyti, ar Savivaldybės administracija neatliko teisės aktuose numatytos pareigos.
1.2.1. Sistemiškai analizuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo (toliau – ir Sąrašas) nuostatas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas darytina išvada, jog pareiškėjas turėtų pagrįsti, kaip atsakovė nevykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. neprižiūrėjo želdinių (medžių (duomenys neskelbtini)), neišdavė leidimo medžiui kirsti, genėti ir būtent dėl šios priežasties medis nukrito ant automobilio.
1.2.2. Pažymėtina, kad vykdant želdinių priežiūros funkciją, Savivaldybės administracijoje nebuvo nustatyta jokių duomenų apie kurio nors medžio, augančio (duomenys neskelbtini), blogą būklę, taip pat į Savivaldybės administraciją nebuvo kreiptasi dėl leidimo medžiui genėti ar nukirsti išdavimo.
1.2.3. Pareiškėjo teiginiai, kad medžio kamienas buvo supuvęs, kad jis lūžo prie pat žemės, o tai reiškia, jog lūžimą nulėmė vien tik medžio svoris, bet ne išorinės aplinkybės, kad vėjo stiprumo, buvusio medžio nuvirtimo metu, neužtektų nuversti sveiką, nesupuvusį medį, yra nereikšmingi, nes į klausimus, ar kamienas buvo supuvęs, kas lėmė medžio nuvirtimą, ar vėjo stiprumas, buvęs 2009 m. lapkričio 24 d., galėjo sąlygoti medžio nuvirtimą, gali atsakyti tik tinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, o ne pareiškėjas.
1.2.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo nustatyti konkrečius Savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus (ar neveikimą), kurie būtų lėmę žalos atsiradimą: nesant duomenų apie blogą medžio būklę, Savivaldybė negali ir neprivalo numatyti galimą atsirasti grėsmę. Visų pirma tai nepatenka į Savivaldybės kompetencijos ribas: Savivaldybės pareiga rūpintis miesto želdiniais nėra bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai; antra, pareiškėjui neįrodžius, kad medis nulūžo dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų (neveikimo), taip pat nesant duomenų, jog medis buvo blogos būklės, laikytina, kad medis buvo geros būklės ir pats savaime negalėjo nulūžti.
1.4.2. Pareiškėjo pateiktas nutarimas Nr. 14-AT-02616-09 negali būti laikomas pagrindu konstatuoti aplinkybę, jog medis pats savaime užkrito ant automobilio: šiame nutarime patvirtinama tik tai, kad buvo gautas K. .V pareiškimas apie tai, jog 2009 m. lapkričio 24 d. prie (duomenys neskelbtini) užgriuvęs medis apgadino automobilį, tačiau nutarime nėra fiksuotas pats įvykis, taip pat nepateikti įrodymai, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę į įvykio vietą bei nustatė, kad automobilį apgadino būtent nukritęs medis. Taigi, nutarimas Nr. 14-AT-02616-09 negali pagrįsti pareiškėjo nurodomų aplinkybių, jog medis pats savaime nukrito ant automobilio, o žala atsirado dėl tariamai neteisėtų Savivaldybės administracijos veiksmų (neveikimo).
1.4.3. Pagal Kelių transporto priemonės apžiūrėjimo aktą Nr. 291172 (toliau – ir apžiūrėjimo aktas Nr. 291172) automobilio apžiūra atlikta praėjus trims dienoms po įvykio – 2009 m. lapkričio 27 d.; žalos dydį pareiškėjas grindžia UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš jos neįmanoma nustatyti, jog visi atlikti darbai yra susiję būtent su nukritusio medžio padaryta žala. Be to, pareiškėjas pateikė tik, jo teigimu, patirtos žalos sąmatą, tačiau byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas apgadintą automobilį sutaisė ir dėl to patyrė išlaidų, taip pat byloje nėra jokių mokėjimų nurodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turėjo tiesioginių nuostolių, kurių dydis – 3 106,38 Lt.
1.5. Remiantis Civilinio kodekso 6.251 straipsniu, padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio visiško atlyginimo principas reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado; jeigu atlyginama daugiau negu iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne kompensavimo, o baudimo funkciją. Žala nėra preziumuojama, ją atlyginti prašantis asmuo turi įrodyti žalos atsiradimą; nagrinėjamu atveju pateikti įrodymai yra prieštaringi ir prašomas atlyginti žalos dydis yra abejotinas, todėl neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepateikus įrodymų, patvirtinančių žalos dydį ir patį faktą (kad automobilis buvo apgadintas būtent nukritusio medžio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje), nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš atsakovės pareiškėjui jo nurodytą sumą.
1.6. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumą konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti Civilinio kodekso 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryšio doktrina, pagal kurią priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Civilinio kodekso 6.274 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Priežastinio ryšio nustatymas yra tiesiogiai susijęs su neteisėtų veiksmų bei žalos konstatavimu; kadangi pastarųjų nėra pagrindo nustatyti, priežastinis ryšys taip pat negali būti konstatuojamas.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnis numato deliktinę atsakomybę dėl savivaldos institucijų neteisėtų veiksmų, tačiau šios atsakomybės atsiradimo pagrindas – aukščiau minimos sąlygos. Atsižvelgiant į byloje surinktus dokumentus darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
2. Dėl paties nukentėjusio kaltės
2.1. Jeigu teismas nustatytų, jog nagrinėjamu atveju nuvirtęs medis apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį, tai reikštų, kad įvykio metu transporto priemonė turėjo stovėti tam neskirtoje ir neleistinoje vietoje ir žalos atsiradimą sąlygojo paties nukentėjusio kaltė – automobilio pastatymas neleistinoje vietoje.
2.2. Automobilį prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) paliko pareiškėjo sūnus K. V. Iš prie skundo pateiktų dokumentų, pažymos apie meteorologines sąlygas matyti, kad Karolis Valiulis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Galima daryti išvadą, kad pareiškėjo sūnus, būdamas minėto namo gyventoju, kaip ir kiti gyventojai, kaip rūpestingi bei tausojantys juos supančią aplinką (gyvenamojo namo kieme augančius medžius bei krūmus) piliečiai, turėjo pareigą pranešti Senamiesčio seniūnijai ar Savivaldybės administracijai apie supuvusį (pasak pareiškėjo) medį. Pareiškėjas, teigdamas, kad medis buvo supuvęs, turėjo kreiptis į savivaldybę dėl leidimo medžiui kirsti / genėti išdavimo, ir, būdamas atsargus, nestatyti automobilio po supuvusiu medžiu. Vertinant tokį nukentėjusio elgesį laikytina, kad yra taikytinas Civilinio kodekso 6.282 straipsnis.
2.3. Aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju reikalaujamos priteisti sumos dydis yra mažintinas, pagrindžia ir tarptautiniai teisės aktai. Šiuo atveju taikytina 1984 m. rugsėjo 18 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ (toliau – ir Rekomendacija). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šia Rekomendacija pripažinta, kad viešosios institucijos patenka į atskirą atsakomybės sistemą (aiškinamojo memorandumo 4 punktas); Rekomendacijoje numatyti bendrieji principai atspindi tiek demokratinių Europos valstybių patirtį, tiek Europos Tarybos darbo administracinės teisės srityje rezultatus; tai yra svarbus teisės normų, reglamentuojančių valstybės ir savivaldybės atsakomybės principus, aiškinimo šaltinis; Rekomendacijos 3 principas nurodo, kad jeigu nukentėjęs asmuo pats kaltas dėl atsiradusios žalos arba dėl nepasinaudojimo teisinėmis gynybos priemonėmis prisidėjo prie žalos atsiradimo, atlygintinos žalos dydis gali būti atitinkamai mažinamas arba gali būti visai atsisakyta ją atlyginti.
2.4. Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 5 dalyje numatytas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindas – nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes laikytina, kad paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Nagrinėjamu atveju teismas turėtų vertinti paties nukentėjusiojo kaltę dėl patirtos žalos.
3. Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje
3.1. Vilniaus miesto valdyba 1995 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 775V patvirtino Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepciją ir sklypų planą; ši koncepcija bendrai numato Vilniaus senamiesčio teritorijos paskirstymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) 2.14 punktu, naudojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar išnuomoti šiuos žemės sklypus, jeigu žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. gegužės l d.).
3.2. V. L., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventoja, 2005 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) su prašymu parduoti jai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, prašė Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas ir plotą, specialiąsias naudojimo sąlygas ir naudojimo apribojimus bei apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių.
3.3. Kadangi Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto koncepcija ir sklypo planas patvirtintas iki Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypas yra Senamiesčio seniūnijos teritorijoje, Savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 30-2297 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-2297) pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė žemės sklypo ribas.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjo – R. V. atstovas – advokatas Laimontas Gasiūnas (2009 m. gruodžio 10 d. atstovavimo sutartis (b. l. 28)), remdamasis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, prašė skundą tenkinti.
2. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. V. pritarė savo atstovo – Laimonto Gasiūno pozicijai ir prašė skundą tenkinti.
3. Teismo posėdyje atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovė – Savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus vyriausioji specialistė Beata Janovič (2009 m. spalio 9 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), 2009 m. spalio 9 d. įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.
Be to, 2010 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio protokolas, b. l. 82-84) atsakovės atstovė B. J. pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 78-80). Šiuose paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad su skundu nesutinkama; pakartota skunde išdėstyta abejonė, ar automobilį sužalojo būtent ginčo medis, ar automobilis stovėjo leistinoje vietoje; nurodoma, kad prižiūrėti ginčo medį turėjo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojai.
4. 2010 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje (teismo posėdžio protokolas, b. l. 82-84) liudytoju buvo apklaustas K. V., kuris paaiškino, kad medis užvirto ant jo vairuojamo automobilio, kad buvo atvažiavusi policija, kuri nufotografavo medį, automobilį, kad medį patraukė atvažiavusi avarinė tarnyba, kad jo automobilis stovėjo leistinoje vietoje.
Teismas konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo – R. V. skundas, kuriuo, be kita ko, prašoma priteisti iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės 3 106,38 Lt nuostolių, kuriuos sudaro automobilio remonto išlaidos – 2 906,38 Lt bei išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu – 200 Lt, yra pagrįstas, būtina atskleisti teisinį reguliavimą, pagal kurį kyla civilinė deliktinė atsakomybė.
2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalyje – šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis); Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje – valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybių civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis) (tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008)). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė ar savivaldybės atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydamos konkretaus valstybinės ar savivaldybių valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje būtina nustatyti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai, ar buvo priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir ar buvo teisės pažeidimu padaryta žala.
2.1.1. Pasak pareiškėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 2 straipsnio 23 dalimi, žmogaus pasėti ar pasodinti medžiai (tarp jų ir pasodinti pavieniai ar natūraliai išaugę) yra įvardijami kaip želdiniai. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys želdinių apsaugą, tvarkymą, jų veisimą yra Želdynų įstatymas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintos Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės. Pagal šiuos teisės aktus už želdinių, esančių savivaldybės teritorijoje, priežiūrą yra atsakinga miesto savivaldybė. Be to, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 17 punkte nustatyta, kad seniūnija (savivaldybės administracijos, kuri yra savivaldybės įstaiga, filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje) organizuoja ir (arba) kontroliuoja, be kita ko, savivaldybės kelių, bendrojo naudojimo teritorijų, kapinių, želdinių, gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą.
2.1.2. Teismas sutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio nuostatas želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės. Jos: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); 2) organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; 3) organizuoja želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos, veikiančios prie savivaldybės visuomeniniais pagrindais, veiklą. Komisijos sudėtį ir nuostatus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius; 4) organizuoja atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinius matavimus ir įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą; 5) nustato lėšų, reikalingų želdynų ir želdinių apsaugai, tvarkymui, želdynų kūrimui ir naujų želdinių veisimui, skyrimo tvarką; 6) skelbia želdynus ir želdinius savivaldybės saugomais gamtos ar kultūros paveldo objektais Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymų nustatyta tvarka; 7) organizuoja kraštovaizdžio tvarkymo planų rengimą, užtikrina, kad želdynų sistema būtų pažymėta savivaldybės teritorijos ar jos dalių bendruosiuose planuose; 8) vykdo želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolę; 9) rengia ir tvirtina želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo programą (tik miestų savivaldybės), želdynų ir želdinių apsaugos taisykles; 10) su želdynų ir želdinių savininkais ir valdytojais gali sudaryti sutartis dėl želdynų lankymo sąlygų, želdinių apsaugos ir priežiūros, kovos su augalų ligomis ir kenkėjais; 11) vadovaudamosi Aplinkos ministerijos nustatytais sodmenų kokybės reikalavimais ir atsižvelgdamos į rekomenduojamą asortimentą, planuoja sodmenų einamąjį ir perspektyvinį poreikį, reikalingą želdynų ir želdinių tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo darbams atlikti; 12) sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; 13) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; 14) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais; 15) Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka (suderinta su Statistikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) teikia Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės metinę statistinę ataskaitą apie savivaldybės teritorijoje esamus, sutvarkytus, įkurtus naujus želdynus (šio straipsnio 1 dalis). Želdynų planavimo, kūrimo, apsaugos, tvarkymo ir priežiūros darbus savivaldybėje organizuoja vienas struktūrinis padalinys arba atsakingas savivaldybės tarnautojas (šio straipsnio 2 dalis). Minėtas teisinis reguliavimas yra detalizuojamas taip pat Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklėse.
Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 2 punkte nustatyta, jog asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems nuosavybės teise priklausančiose ar įstatymų nustatyta tvarka priskirtose teritorijose patys arba sudaro atitinkamas sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo; šių taisyklių 3 punkte – savivaldybė organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu priskirtų bendrojo naudojimo teritorijų valymą ir priežiūrą. Ypač pažymėtina, kad paminėtos taisyklės yra taikomos ir želdynų bei želdinių tvarkymui bei priežiūrai (jų IV skyrius „Želdynų tvarkymas ir priežiūra“).
2.1.3. Paminėtina, jog atsakovės atsiliepime į skundą bei rašytiniuose paaiškinimuose minima, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo nuostatas bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatas darytina išvada, jog pareiškėjas turėtų pagrįsti, kaip atsakovė nevykdė jai teisės aktais nustatytos pareigos, t. y. neprižiūrėjo želdinių (medžių (duomenys neskelbtini)), neišdavė leidimo medžiui kirsti, genėti ir būtent dėl šios priežasties medis nukrito ant automobilio.
Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip visiškai nepagrįstus. Tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo nuostatos yra susijusios su specialių medžių ir krūmų, o būtent – saugotinų, apsauga, o ne tvarkymu ir priežiūra; kitaip tariant, reguliuoja visiškai kitokio pobūdžio santykius negu Želdynų įstatymo, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatos.
2.1.4. Atsakovės atsiliepime, pateikiant faktines aplinkybes apie kai kurių gyventojų siekius įgyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisėmis (žr. b. l. 41-42, 43, 44), taip pat nurodoma, kad butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkai yra faktiniai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojai, o vadovaujantis Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktu bei 15 straipsniu jiems tenka pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.
Teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Siekis ateityje žemę turėti kaip nuosavą nereiškia valdymo kaip daiktinės teisės. Daiktinė valdymo teisė turi būti registruota Nekilnojamojo turto registre – tik taip galima įgyti norimą daiktą nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį. Šiuo gi atveju galima kalbėti tik apie faktinį valdymą ir naudojimąsi (tai atsakovės atsiliepime ir pabrėžiama), tačiau tokio valdymo ir naudojimosi neapibrėžtumas pagal jokius teisės aktus ir teisės principus neuždeda pareigos faktiniams naudotojams ir valdytojams tvarkyti želdinius, nes faktiškai bendrojo naudojimo teritorijos yra naudojamos ir valdomos visų Vilniaus miesto žmonių. Šiame kontekste paminėtina, kad remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis (b. l. 7), žemės plotas, kuriame augo medis, nėra suformuotas kaip atskiras žemės sklypas, ši žemė priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, t. y. priklauso bendro naudojimo teritorijoms. Būtent todėl šių teritorijų tvarkymas ir priežiūra, taip pat juose esančių želdinių priežiūra, tenka Vilniaus miesto savivaldybei, jos institucijoms pagal Želdynų įstatymo, Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių bei ypač Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių minėtas nuostatas. Dėl tų pačių argumentų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo gyventojams, kurie nėra minėto sklypo savininkai, taip pat kuriems įstatymų nustatyta tvarka minėta teritorija nėra priskirta, neprivalo tvarkyti bendrojo naudojimo teritorijos; atmestini atsakovės argumentai ir dėl to, kad minėtą teritoriją privalėjo tvarkyti daugiabučių namų savininkų bendrija.
2.1.5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nagrinėjamoje administracinėje byloje konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybė, jos institucijos privalėjo prižiūrėti medį, augusį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo kieme. Ypač pažymėtina, kad tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009, kuri savo aplinkybėmis labai panaši į nagrinėjamąją).
2.2.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad medis, augęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančio namo kieme, 2009 m. lapkričio 24 d. užgriuvo ant pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio automobilio „Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tai įrodo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 3 policijos komisariato 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 6, 89), aplankstyto automobilio „Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos (b. l. 19), nuvirtusio medžio fotonuotraukos (b. l. 25-27), policijos pareigūnų padarytos fotonuotraukos, kuriose aiškiai matyti, kad medis yra užvirtęs ant automobilio „Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 92-94, ypač, b. l. 93 apatinė fotonuotrauka), taip pat liudytojo K. V. paaiškinimai, pateikti teismo posėdyje (žr. teismo posėdžio protokolą, b. l. 82-84). Todėl traktuotina, kad žala R. V. turtui buvo padaryta.
2.2.2. Byloje taip pat yra specialistų – UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ (b. l. 20) apskaičiuotas žalos dydis, išreikštas pinigais (nuostoliai): jis sudaro 2906, 38 Lt (du tūkstančius devynis šimtus šešis litus ir 38 cnt.) (b. l. 15-18; taip pat b. l. 9-14). Atsakovės paaiškinimai, kad, esą, tol, kol nėra padarytas automobilio remontas, negalima konstatuoti žalos dydžio, atmestinas kaip nepagrįstas jokiais teisės aktais.
Dar daugiau, šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjo – R. V. UAB-ei „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ sumokėta 200 Lt (dviejų šimtų litų) suma (b. l. 22), skirta žalos įvertinimui, laikytina nuostoliais, kilusiais dėl žalos padarymo, todėl įskaitytina į bendrą žalos, išreikštos pinigais, sumą, bendrą sumą nurodant 3106, 38 Lt.
Teismas konstatuoja, kad žala atsirado, nes nuvirtusio medžio šakos kliudė pareiškėjo automobilį, o medis nuvirto dėl atsakovės neteisėtos veikos (neveikimo), taigi, atsakovės neveikimas lėmė, jog nuvirto medis ir jo šakos apgadino pareiškėjo automobilį. Minėti teisės aktai aiškiai nustatė atsakovės, jos institucijų pareigą rūpintis želdiniais, kad jie nekeltų pavojaus aplinkiniams, taigi, atsakovė galėjo ir turėjo numatyti savo neveikimo pasekmes, t. y. galimą žalą dėl tinkamo pareigų nevykdymo. Dėl to šiuo atveju žala, t. y. neteisėtos veikos padariniai, nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėtos veikos.
2.4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad visos sąlygos – neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys – civilinei atsakomybei kilti šioje byloje yra įrodytos, teismui nekeliančios abejonių.
3. Atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodo, kad pareiškėjo kaltė, t. y. neatsargumas, pasireiškęs nepranešimu atsakovės institucijoms apie nesveiką medį, turi mažinti žalos dydį (Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes medis iki tol nekėlė jokių problemų, pareiškėjas pagal teisės aktus ir teisės principus nėra įpareigotas rūpintis to medžio kokybe, nėra tokio pobūdžio specialistas. Ypač pažymėtina, kad šiuo aspektu šioje byloje nurodomos aplinkybės yra skirtingos nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-1485/2009, minimų aplinkybių, nes toje byloje jau kurį laiką buvo signalų apie nesveiką medį.
Pasak atsakovės, pareiškėjo kaltė, t. y. neatsargumas, pasireiškęs automobilio „Subaru Legacy Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), statymu prie nesveiko medžio, be to, ant žalios vejos, turi mažinti žalos dydį (Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis). Teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus, nes jokių pagrįstų įrodymų, kad pareiškėjo automobilis buvo statomas ant vejos, kad automobilis buvo statomas neleistinoje vietoje, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nėra. Priešingai – pareiškėjas bei liudytojas (žr. teismo posėdžio protokolą, b. l. 82-84) paaiškino, kad automobilis stovėjo aikštelėje, ne ant vejos, t. y. leistinoje vietoje.
4. Teismas šiame kontekste įvertina ir force majeure (nenugalimos jėgos) nebuvimo sąlygą, t. y. sąlygą, kuri galėtų būti prielaida atleisti atsakovę nuo atsakomybės. Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis didžiausias vėjo greitis 2009 m. lapkričio 24 d. 14 val. siekė 12 m/s, 17 val. – 16 m/s (žr. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8). Pagal Boforto skalę (6-7 balai) (žr. http://lt.wikipedia.org/wiki/Boforto_skal%C4%97) tai stiprus vėjas ir beveik audra, kai juda didelės šakos, girdimas laidų švilpimas, naudoti skėtį darosi sunku, visi medžiai juda, reikia pastangų eiti prieš vėją, tačiau audros dar nėra. Vadinasi, šios aplinkybės negali atleisti atsakovės nuo jos neteisėtomis veikomis (neveikimo) padarytos žalos.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkintinas: jam iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 3106, 38 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto šešių litų ir 38 cnt.) suma žalai atlyginti.
6. Pareiškėjas skunde taip pat prašo iš Vilniaus miesto savivaldybės priteisti bylinėjimosi išlaidas bei nurodo, kad pareiškėjas turėjo papildomų išlaidų – 30,25 Lt, kuriuos sumokėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai už pažymą Nr. (duomenys neskelbtini); šios išlaidos priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, turėtų būti priteistos pareiškėjui iš atsakovės.
Teismas sutinka su tokia pareiškėjo pozicija. Teismas įvertino pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip įrodymą, todėl konstatuotina, kad Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai sumokėtos išlaidos – 30, 25 Lt (trisdešimt litų ir 25 cnt.) (b. l. 23, 24) laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalimis, 45 straipsniu jos priteistinos pareiškėjui iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 2 dalimis, 45 straipsniu, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo – R. V. skundą patenkinti.
Pareiškėjui – R. V. iš atsakovės – Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 3106, 38 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą šešis litus ir 38 cnt.) žalai atlyginti, taip pat 30,25 Lt (trisdešimt litų ir 25 cnt.) bylinėjimosi išlaidų; iš viso 3136,63 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimtšešis litus ir 63 cnt.).
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.