Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei užsienio bendrovei Ryanair pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas P. K. kreipėsi į teismą 2007 m. liepos 11 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 861/2007, nustatančio Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau – Reglamentas Nr. 861/2007), 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta tvarka, t. y. užpildęs standartinę A ieškinio formą.

2. Ieškovas, naudodamasi Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūra, prašo iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair priteisti 250 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas. Standartinės A ieškinio formos 8 paragrafe ieškovas nurodė, kad kreipiasi į teismą dėl nesumokėtos kompensacijos dėl atidėto skrydžio. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio mėn. ieškovo skrydis iš Palangos į Londovą vėlavo daugiau nei 3 valandas. Ieškovas pateikė prašymą dėl kompensacijos, tačiau oro linijų bendrovė Raynair atsisakė mokėti, remdamasi nepalankiomis oro sąlygomis, dėl kurių ji atleidžiama nuo atsakomybės. Raynair atsakymą ieškovas skundė Lietuvos Transporto Saugos Administracijos Civilinės Aviacijos Skyriui, kuris padarė išvadą, kad Raynair turėtų išmokėti komepnsaciją, nes: a) nepalankių meteoroligių sąlygų nebuvo; b) ledo šalinimo procedūra, dėl kurios lėktuvas vėlavo, yra įprasta žiemos metu. Tačiau Raynair atsisakė vadovautis minėtu sprendimu, kadangi jis nėra privalomas.

3. Pagal Reglamento Nr. 861/2007 5 straipsnio 2 dalį užpildyta standartinė C atsiliepimo forma (ir kiti dokumentai) atsakovei įteikti 2025 m. sausio 6 d. (Reglamento Nr. 861/2007 13 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovės užsienio bendrovės Ryanair atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad atsakovė nesutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 2 d. skrydis PLQ-STN FR285 vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurių atsakovė kontroliuoti negalėjo – ypatingai blogų oro sąlygų (ekstremalaus šalčio) Stanstedo oro uoste (STN), nulėmusių privalomos atsakovės orlaivio nuledinimo procedūros vėlavimą, dėl ko atsakovės orlaivis į Palangos oro uostą (PLQ), iš kurio turėjo vykdyti ginčo skrydį, atvyko pavėlavęs 2 val. 48 minutes. Nurodė, kad ginčo skrydžio dieną STN oro uoste, kaip ir visoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (Jungtinė Karalystė), buvo ekstremaliai šaltos oro sąlygos, dėl kurių daugeliui STN esančių orlaivių prireikė nuledinimo paslaugos. Neįprastai išaugus nuledinimo paslaugų paklausai Stanstedo oro uoste tą dieną šių paslaugų esami pajėgumai buvo per maži, todėl skrydžių vėlavimai buvo neišvengiami. Kol nuledinimo procedūra nebuvo atlikta, atsakovės orlaivis buvo žemiau saugaus eksploatavimo ribų ir negalėjo saugiai bei laiku atvykti į Palangos oro uostą (PLQ), iš kurio turėjo būti vykdomas ginčo skrydis.

Ieškinys tenkintinas.

4. Ieškovas P. K. (toliau – ir ieškovas) ieškiniu, pareikštu atsakovei Ryanair DAC (toliau – ir atsakovė), reikalauja 250 Eur kompensacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą Nr. 261/2004 priteisimo iš atsakovės, kadangi atsakovės 2023 m. gruodžio 2 d. skrydis Nr. FR285 iš Palangos (PLQ) į Londoną (Stanstedo oro uostą) (STN) skrydžio tikslą pasiekė daugiau kaip 3 valandomis vėliau (toliau – ir ginčo skrydis).

5. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau – Reglamentas) 7 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad keleiviai gauna 250,00 Eur dydžio kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju. Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje yra numatyta išlyga, kada kompensacija keleiviui gali būti nemokama: t. y. skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

6. Taigi, norėdamas būti atleistas nuo prievolės mokėti kompensaciją oro vežėjas turi įrodyti abi sąlygas: 1) kad tikrai būta ypatingų aplinkybių, kurios susiję su skrydžių atidėjimu (vėlavimu) arba atšaukimu, 2) kad šio atidėjimo (vėlavimo) arba atšaukimo nebūtų buvę galima išvengti net ir ėmusis visų pagrįstų priemonių. Reglamente „ypatingų aplinkybių“ sąvoka nėra konkretizuota, yra nurodyti tik jos požymiai: tai yra tokios aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento preambulės 12, 14 ir 15 punktai). Reglamento preambulės 14 punkte patikslinta, kad ypatingos aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymu.

7. ESTT, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Šios sąlygos yra kumuliacinės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 16 punktas; ESTT 2019 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Nr. C-501/17, 20 punktas). Galimybės kontroliuoti aplinkybes nebuvimas įrodinėjamas vertinant, ar oro vežėjas ėmėsi situacijai pritaikytų veiksmų panaudodamas visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų atitinkamo skrydžio atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui dėl tos aplinkybės (ESTT 2019 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Nr. C-159/18, 15 punktas).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 2 d. skrydis Nr. FR285 iš Palangos (PLQ) į Londoną (Stanstedo oro uostą) (STN) vėlavo ir numatytą tikslą pasiekė 3 valandomis ir 8 minutėmis vėliau. Atsakovės pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovės orlaiviu Boeing, registracijos NR. EI-DPI, bazė - Stanstedo oro uostas (STN) (toliau – Orlaivis) buvo numatyta vykdyti vieną po kito sekančius šiuos skrydžius: 1) FR8503 Stanstedas (STN) - Nantes Atlantique oro uostas (NTE); 2) FR8504 Nantes Atlantique oro uostas (NET) – Stanstedas (STN); 3) FR286 Stanstedas (STN) - Palanga (PLQ); 4) FR285 Palanga (PLQ) – Stanstedas (STN) (ginčo skrydis); 5) FR907 Stanstedas (STN) – Korkas (ORK); 6) FR908 Korkas (ORK) – Stanstedas (STN). Iš į bylą pateikto atsakovės Orlaivio, kuriuo turėjo būti vykdomas ginčo skrydis, 2023 m. gruodžio 2 d. dienos judėjimo lapo matyti, kad atsakovės Orlaivis, vykdydamas skrydį Nr. FR286 STN-PLQ, išvyko iš STN 12:55 UTC3 laiku ir atvyko į PLQ 15:33 UTC laiku – t. y. į PLQ oro uostą Orlaivis atvyko pavėlavęs 2 valandas ir 48 minutes. O ginčo skrydis Nr. FR285 PLQ-STN išvyko iš PLQ 16:20 UTC laiku ir atvyko į STN 18:48 UTC laiku, t. y. į paskirties vietą vėluodamas atvykti 3 valandas ir 8 minutes.

9. Atsakovė nurodė, kad ginčo skrydžio dieną Stanstedo oro uoste ir visoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos bei Šiaurės Airijos Karalystėje (Jungtinė Karalystė) buvo ekstremaliai šaltos oro sąlygos, dėl kurių daugeliui Stanstedo oro uoste esančių orlaivių prireikė nuledinimo paslaugos. Nuledinimas antžeminių procedūrų atveju – tai procedūra, kurios metu pašalinamas šerkšnas, sniegas, ledas arba šlapdriba nuo lėktuvo, siekiant užtikrinti, kad orlaivio paviršiai nebūtų užteršti. Ginčo skrydį turėjęs vykdyti Orlaivis negalėjo tęsti numatytų skrydžių, kol nebus atlikta nuledinimo procedūra. Dėl ekstremaliai šaltų oro sąlygų Stanstedo oro uoste atsakovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik palaukti, kol Orlaivis bus nuledintas ir galės veikti saugiose eksploatavimo ribose, kas nulėmė ginčo skrydžio vėlavimą.

10. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2023 m. gruodžio 2 d. skelbtos publikacijas Jungtinės Karalystės naujienų portaluose patvirtina, kad 2023 m. gruodžio 2 d. kone visoje Jungtinėje Karalystėje, įskaitant Londoną, buvo susidariusios ekstremalios sniego ir šalčio sąlygos, lėmusios ir skrydžių atšaukimus bei atidėjimus. Be kita ko, Stanstedo oro uosto 2023 m. gruodžio 2 d. socialiniame tinkle „X“ išplatintas pranešimas, kuriame nurodoma, kad dėl šaltų oro sąlygų Stanstedo oro uosto terminalas yra labiau užimtas nei įprastai ir kad tokios oro sąlygos daro įtaką avialinijų skrydžių vėlavimams ar atšaukimui. Atsakovės teigimu, pateikti statistiniai duomenys apie vidutinę oro temperatūrą Londone gruodžio mėnesį patvirtina, kad nurodytos 2023 m. gruodžio 2 d. buvusios ekstremaliai šaltos oro sąlygos yra visiškai nebūdingos šiam regionui gruodžio mėnesį – vidutinė oro temperatūra Londone gruodžio mėnesį retai nukrinta žemiau 0 laipsnių pagal Celsijų ir paprastai svyruoja nuo +10 C iki +5 C. Nuledinimo procedūros šaltojo sezono metu yra įprastos tų geografinių vietovių oro uostams, kuriems yra būdingos žemos oro temperatūros - apie 0 °C arba žemesnės, todėl akivaizdu, kad tų geografinių regionų oro uostams, kuriuose šaltojo sezono metu vyrauja oro temperatūra žemiau 0 °C, nuledinimo procedūrų poreikis ir, atitinkamai, oro uostų infrastruktūros pajėgumai šiam poreikiui patenkinti skirsis nuo tų geografinių vietovių oro uostų, kuriuose vyrauja šiltesnės oro sąlygos.

11. Atsakovės teigimu, Orlaivis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių – ekstremaliai šaltų oro sąlygų, kurių atsakovė negalėjo kontroliuoti. Atsakovės teigimu, šios bylos aplinkybės – ekstremaliai (neįprastai) šaltos oro sąlygos Stanstedo oro uoste - pripažintinos ypatingomis, kadangi: 1) ypatingai blogos oro sąlygos, nulemiančios išaugusią nuledinimo procedūrų paklausą, nėra įprasta oro vežėjo veiklai, priešingai – tokios aplinkybės sutrikdo normalią avialinijos veiklą ir yra retos bei kelia pavojų skrydžių saugumui; 2) atsakovė negalėjo realiai kontroliuoti oro sąlygų ir laukimas, kol atsakovės Orlaiviui bus atlikta privaloma nuledinimo procedūra, buvo vienintelė galima išeitis susiklosčiusioje situacijoje.

12. Atsakovės byloje pateikti įrodymai – Orlaivio dienos judėjimo lapas, 2023 m. gruodžio 2 d. skelbtos publikacijas Jungtinės Karalystės naujienų portaluose, Stanstedo oro uosto 2023 m. gruodžio 2 d. socialiniame tinkle „X“ išplatintas pranešimas, statistiniai duomenys apie vidutinę oro temperatūrą įrodo blogų oro sąlygų faktą t. y. šaltų orų JK tą dieną išaugo nuledinimo procedūrų poreikis ir, atitinkamai, dėl šešių iš eilės numatytų vykdyti vieną po kito skrydžių susidarė privalomų orlaivių nuledinimo procedūrų vėlavimai.

13. Teismo vertinimu, vien tai, jog skrydis vėlavo dėl didelio nuledinimo paslaugų poreikio Stanstedo oro uoste savaime nėra pakankamas pagrindas atleisti atsakovę nuo kompensacijos už skrydžio vėlavimą išmokėjimo. Kaip nurodė pati atsakovė, tam, jog skrydžiai būtų saugūs, oro uostuose lėktuvai esant šaltam orui yra nuledinami ir padengiami specialiomis medžiagomis, todėl oro linijų bendrovėms tenka įvertinti, kiek gali trukti šios orlaivio procedūros iki skrydžio pradžios. Taigi nuledinimas žiemos metu, šaltomis oro sąlygomis, yra įprasta orlaivio eksploatacinė procedūra, todėl nėra laikytina ypatinga aplinkybe. Teismas įvertina tai, jog nagrinėjamu atveju skrydis buvo suplanuotas vykdyti žiemos metu (gruodžio mėn.). Nors, kaip nurodė atsakovė, JK žiemos metu įprastai temperatūra nenukrenta žemiau 0 laipsnio Celsijaus, tačiau neigiama temperatūra šioje vietovėje taip pat nėra netikėta, nors ir nėra dažna JK žiemos metu. Atsižvelgiant į tai, kad skrydis buvo vykdomas žiemos metu, atsakovė turėjo įrodyti, kad ji, vykdydama savo veiklą, galimą orlaivio nuledinimo poreikį įvertino, pavyzdžiui, planuodama skrydžius, pasiliko pakankamą laiko rezervą tarp vykdomų skrydžių tokios procedūros atlikimui, jeigu tam kiltų poreikis. Tačiau teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju atsakovė, įvertinus atsakovės pateiktus duomenis apie suplanuotų ir vykdytų skrydžių intensyvumą, neįrodė, kad ėmėsi visų įmanomų veiksmų, panaudodama visas turimas personalo, materialines ir finansines priemones, kad išvengtų vėlavimo, nors oro linijų bendrovė privalėjo numatyti galimus žiemos sezono trikdžius ir užtikrinti pakankamus pajėgumus. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovo ieškinys tenkinamas: iš atsakovės ieškovui priteistina 250 Eur kompensacija.

14. Nagrinėjamu atveju už ieškovo ieškinio pareiškimą mokėtinas 22 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo 100 Eur, t. y. 78 Eur daugiau nei priklauso mokėti pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovui grąžintina jo permokėta žyminio mokesčio dalis, sudaranti 78 Eur. Tuo tarpu likusi atsakovo sumokėta žyminio mokesčio dalis – 22 Eur, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteistina ieškovui iš atsakovės.

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 11,07 Eur, todėl ieškinį patenkinus, yra pagrindas priteisti iš atsakovės 11,07 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, Vadovaudamasis Reglamento Nr. 861/2007 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 30 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair, j. a. k. 104547, 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) kompensaciją ir 22 Eur žyminio mokesčio ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės užsienio bendrovės Ryanair, j. a. k. 104547, valstybei 11,07 Eur (vienuolika eurų 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Grąžinti ieškovui P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 12 d., (duomenys neskelbtini), ir išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi.

Atsakovė turi teisę prašyti Vilniaus miesto apylinkės teismo, kad šis sprendimas būtų peržiūrėtas per 30 dienų nuo susipažinimo su šiuo sprendimu dienos, jeigu yra vienas iš Reglamento Nr. 861/2007 18 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.