Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-01-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-285-1015/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
1-285-1015/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61395-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
D. K.
Nukentėjusysis
A. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-285-1015/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61395-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,kaltinamajam D. K.,nukentėjusiajai A. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas 2018 m. kovo 9 d. Lenkijos Respublikoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2018 m. gruodžio 29 d., apie 14.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvui H. K. sugriebė už kairės rankos dilbio ir suko ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kariame dilbyje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nurodytais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat D. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent - jis 2019 m. gegužės 27 d. apie 21.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei A. I. du kartus sudavė ranka į veidą, bandė pirštu išdurti kairę akį, užlaužė dešinę koją, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje bei išorinės kulkšnies projekcijoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nurodytais veiksmais D. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. K. nurodė, kad kaltę jis pripažįsta iš dalies – pripažįsta epizodą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo savo tėvui H. K., ir nepripažįsta kaltės dėl epizodo, susijusio su nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo A. I.. Parodė, kad A. I. yra jo sugyventinė, šiuo metu jie susitaikė. Nurodė, kad tą dieną jis grįžo po darbo, buvo blaivus, A. buvo išgėrusi, agresyvi, puolė jį su kumščiais, kojomis mušti, jis namie pabuvo iš viso apie 5 minutes, pamatė, kad su nukentėjusiąja neįmanoma kalbėtis, buvo tik emocijos, o jam buvo pikta, kad grįžo namo po darbo ir viskas taip buvo, todėl jis išvažiavo pasiimti mašinos į (duomenys neskelbtini), po ko jam paskambino, kad kviečiama policija, nes neva nukentėjusiąją jis sumušė. Paaiškino, jog neneigia, jog tą dieną, kai jis grįžo, buvo konfliktas, nukentėjusioji jį puolė, sudavė per veidą, bandė jam spirti kelis kartus, jis ją atstūmė ranka į veidą, kad atstotų nuo jo, nežiūrėjo tada, kur stūmė, nenorėjo sukelti jai skausmo, ji atsisėdo ant minkšto kampo, tada ji dar bandė spirti jam, po ko jis išvyko. Nurodė, kad yra boksininkas, tai jei norėtų suteikti skausmo, tai tikrai ne taip būtų buv3, jis, norėdamas išvengti konflikto, išvažiavo, nepabėgo. Konfliktas kilo dėl jo sūnaus, jo metu abu jie rėkavo, norėjo įrodyti savo tiesas. Konfliktas vyko buto koridoriuje, kai jis nukentėjusiąją pastūmė, ji atsisėdo ant minkšto kampo virtuvėje, užgulęs jos nebuvo. Gal po savaitės jie susitaikė, vėl kartu gyvena. Dėl kito epizodo paaiškino, kad su tėvu – H. K. konfliktas irgi kilo dėl jo (kaltinamojo) sūnaus, jo tėvas gėrė vaistus nuo spaudimo, kaltinamasis jam sugriebė už rankos, ir tėvui dėl jautrumo plyšo oda, iškvietė jam greitąją, o greitoji iškvietė policiją. Nurodė, kad jis turėjo problemų su alkoholiu, šiuo metu neturi, nedažnai išgeria, nes dirba vairuotoju.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. I. paaiškino, kad su D. K. ji gyvena 2 metus. Įvykio metu ji buvo išgėrusi, tačiau nebuvo girta, kilo žodinis konfliktas, ji net neatsimena, kas ten vyko, priežastis buvo kaltinamojo sūnaus auklėjimas, tuo metu sūnus gyveno su jais. Gal ji kažką ne taip pasakė dėl vaiko, kaltinamasis gynė jį, ji D. K. trenkė per veidą, jis ją pastūmė ant lovos, pastumdamas per veidą, kur ir liko po to sužalojimai; kai ji atsisėdo ant lovos, galvojo, kad jis spirs, todėl gynėsi su koja, spardėsi, kaltinamasis pagavo jos koją, kad ji nesispardytų, jai suskaudo. Nurodė, kad po konflikto nelabai bijojo, kad jis jai gali ką padaryti. Pagarsinus nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 76-78), nurodė, kad šiuo metu neatsimena, gal iš pradžių ir konfliktavo telefonu, o kaltinamajam grįžus, prieškambaryje susipyko, apsižodžiavo, gal ji įžeidė jį, jis jai sudavė per veidą, pastūmė per veidą, sakydamas, kad užsičiauptų, atsisėstų, apsiramintų, nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu tikslina nurodytas aplinkybes. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 81), papildomai paaiškino, kad jei tada apklausiama taip sakė, reiškia taip buvo, dabar smūgių eigos neatsimena, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Su D. K. susitaikė per porą savaičių po įvykio, neprieštarauja, kad jis gyventų su ja jos bute. Paaiškino, kad po to ją apžiūrėjo specialistas. Ji kvietė policiją, norėdama parodyti, kad vyras negali kelti rankos prieš moterį, ir po įvykio buvo žodinių konfliktų, bet jis pažadėjo nebekelti prieš ją rankos. Nurodė, kad kaltinamasis turi problemų su alkoholiu, yra užgeriantis, tačiau kiek tai susiję su darbu, jis yra labai atsakingas.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas K. T. parodė, kad yra Mobiliosios kuopos vyr. patrulis, dėl įvykių gausos įvykio, dėl kurio iškviestas, negali identifikuoti, kaltinamojo nėra matęs. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 83), nurodė, kad įvykį atsimena, jei tai tikrai tas įvykis – pranešėja buvo šviesiaplaukė moteris, buvo su chalatu, atrodė tikrai išsigandusi, ji tada atsisakė medikų, lyg ir nesakė, kur galėtų būti vyras, kuris ją sumušė, neatsimena, ar matė sužalojimus vizualiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo H. K. pripažino, be to, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo garbų amžių, šioje kaltinimo dalyje atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, proceso dalyviams neprieštaraujant.

Kiti byloje surinkti duomenys nurodyti nuosprendžio dalyse dėl atskirų D. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. kovo 27 d. nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais – kaltininkui D. K. ir nukentėjusiajam H. K. susitaikius, nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija (b. l. 61, 62). Pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal A. I. pareiškimą, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2019 m. spalio 17d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo rezoliucija (b. l. 66-67). Taigi atsižvelgiant į tai, pirmiausia būtina ištirti atitinkamus surinktus duomenis dėl D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos nukentėjusiosios A. I. atžvilgiu - t. y. ar šiuo atveju įrodyta kaltinamojo kaltė šioje kaltinimo dalyje, kadangi tik tai padarius galima spręsti klausimą ir dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybės dalyje dėl kito inkriminuoto epizodo, dėl kurio, kaip minėta, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius pagal BK 38 straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl inkriminuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai A. I.

Surinkti duomenys

Žemesnės instancijos teismas

D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino. Apklausiamas 2019 m. gegužės 29 d. jis parodė, kad tą dieną apie 13 val. 00 min. jis A. vežė į darbą ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, pradėjo priekaištauti jam dėl to, kad jam paskambino jo vaiko motina, bet nenorėjo veltis į konfliktą, todėl tylėjo. Kai nuvežė į darbą, jis jai vėliau paskambino, bet ji su juo nekalbėjo. Kai grįžo namo apie 22.10 val. jis atsirakino duris ir užėjo į namus. A. buvo miegamajame, tarp jų ir vėl įvyko žodinis konfliktas, ji pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais, jam priekaištauti dėl jo sūnaus, ji bandė jam ranka trenkti kelis kartus į veidą, mosikavosi rankomis ir praradusi pusiausvyrą prisėdo ant sofos, kuri buvo už jos. Toliau sėdėdama ant sofos bandė jam kelis kartus įspirti, tačiau nepataikė, jis bandė išvengti jos smūgių. Jis jai tikrai netrenkė, jos nemušė, fizinio skausmo sukelti tikrai negalėjo. Tada ji išėjo parūkyti, o jis išsikvietė taksi, norėjo išvažiuoti, kad neįvyktų dar didesnis konfliktas. Išėjo iš namų, bet nusprendė sugrįžti pasiimti daiktus. Kai priėjo prie durų, išgirdo, kaip ji užrakino duris ir neįleido jo į namus. Kad kvies policiją, nieko nežinojo (b.l. 98). Apklausiamas 2019 m. liepos 9 d. D. K. parodė, kad lieka prie savo ankstesnių parodymų. Kad tarp jo ir jo sugyventinės A. I. buvo žodinis konfliktas, sutinka, pripažįsta, tačiau dėl jam pareikšto įtarimo visiškai nesutinka. Jis nenaudojo fizinio smurto prieš savo sugyventinę A. I.. Ji pati jį puolė, jis bandė ją nuo savęs nesmarkiai atstumti, ji neišlaikė pusiausvyros ir nukrito. Todėl neatmeta galimybės, kad tuo metu ji ir galėjo susižeisti. Ji pati bandė jam suduoti per veidą, įspirti į koją, į pilvą, jai buvo užėjęs kažkoks isterijos priepuolis. Su A. jie susitaikė, jis jos atsiprašė (b.l. 102). 2019 m. spalio 24 d. apklausiamas D. K. dėl įvykio 2019 m. gegužės 2 d. neprisipažino visiškai, fizinio smurto prieš nukentėjusiąją nenaudojo (b.l. 105).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. I., surašant 2019 m. gegužės 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, parodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. apie 17.00 val. jai paskambino sugyventinis, įvyko žodinis konfliktas ir padėjo ragelį; apie 21.00 val. sugyventinis grįžo namo ir ją užpuolė, kad nekėlė ragelio, trenkė į veidą, bandė išdurti akį, laužė koją; parodė, kad grįžęs D. K. ją pasikvietė į svetainę ir pradėjo mušti, sudavė du smūgius į kairės pusės žandikaulį, pirštu bandė išdurti kairę akį, paguldęs ant sofos bandė užlaužti koją, dėl ko patyrė fizinį skausmą, pradėjo verkti, pagriebė telefoną ir skambino 112, D. K. pabėgo nežinoma kryptimi ((b. l. 76-78).

Papildomai apklausta 2019 m. gegužės 29 d. A. I. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), prieš tai gyveno šiuo adresu kartu su sugyventiniu D. K., tačiau po įvykio 2019 m. gegužės 27 d. gyvena viena. 2019 m. gegužės 27 d. apie 16 val. su D. telefonu įvyko žodinis konfliktas, jis numetė ragelį, po to jis dar kartą vėliau jai bandė kelis kartus prisiskambinti, tačiau ji nebekėlė jam telefono, nes norėjo išvengti dar didesnio konflikto. 21 val. D. įlėkė į namus, ji tuo metu jau miegojo, pažadino ją, pradėjo rėkauti, prikaišioti, kad jam nepakėlė telefono, kad jam reikia iš autoserviso pasiimti automobilį. Ji jam atsakė, kad telefono pakelti ji jam nenorėjo, tikslu išvengti dar didesnio konflikto. Tuo metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pastūmė ir ji nugriuvo ant sofos. D. pradėjo ją badyti pirštu į kairę akį, dėl ko ji juto fizinį skausmą ir bandė kojomis nuo jo apsiginti, nes gulėjo ir kitokiais veiksmais negalėjo jam pasipriešinti. Tada jis sugriebė jos dešinę koją ir pradėjo ją sukioti, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Iš skausmo ji pradėjo verkti ir rėkti. Tada D. sustojo ir ji paprašė, kad jis ją paliktų ramybėje ir pradėjo jį varyti iš namų. Tada jis jai ranka sudavė į veido sritį 2 kartus. Ji ir vėl pradėjo verkti ir prašyti, kad ją paliktų ramybėje, kad paliktų raktus nuo buto ir išeitų. D. nuo buto raktų nepaliko, dėl ko ji iškvietė policijos pareigūnus, nes bijojo, kad ir vėl gali būti smurtas. Smurtas buvo panaudotas pirmą kartą, bet ji nenori su juo taikytis, nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus (b.l. 81).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. T. parodė, kad 2019 m. gegužės 27 d. patruliavo kartu su vyr. patruliu M. L.. Apie 22.34 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu, (duomenys neskelbtini), agresyviai nusiteikęs pranešėjos vyras ją sumušė, mažamečių vaikų nėra. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko moteris, kuri paaiškino, kad tą dieną apie 17.00 val. telefonu įvyko žodinis konfliktas su sugyventiniu. 21.00 val. sugyventinis grįžo namo, pasikvietė ją į svetainę, sudavė jai du smūgius į žandikaulį, pirštu bandė išdurti kairę akį, paguldė ant sofos ir bandė laužti koją, ko pasekoje ji patyrė fizinį skausmą. Tuo metu ji pagriebė telefoną, paskambino 112. Sugyventinis išgirdęs, kad ji skambino bendruoju pagalbos numeriu, pasišalino nežinoma kryptimi, todėl jiems atvykus jo vietoje nebebuvo. Moteris nuo greitosios pagalbos atsisakė, taip pat minėjo, kad į teismo medicinos ekspertą nesikreips. Kadangi praėjo nemažai laiko, ar ant moters matėsi sužalojimai, pasakyti negali, nes neatsimena (b.l. 83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. G1744/2019(01) konstatuota, kad A. I. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje bei išorinės kulkšnies projekcijoje, padarytos minėtas sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje; sužalojimai nėra būdingi griuvimui; nukentėjusioji galėjo patirti fizinį skausmą sužalojimų padarymo metu (b.l. 86).

Žemesnės instancijos teismas

2019 m. rugsėjo 6 d. Kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus vaizdo įrašą, padarytą policijos pareigūnams 2019 m. gegužės 27 d. atvykus į įvykio vietą, užfiksuota, kad moteris nurodo, kad ją sumušė, nurodo, į kurias vietas buvo suduoti smūgiai, jautė fizinį skausmą (b.l. 88).

2019 m. birželio 7 d. Kitų objektų apžiūros protokole, perklausius BPC pateiktą garso įrašą, užfiksuota, kad moteris operatoriui nurodo, kad ją sumušė sugyventinis (b.l. 93).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

D. K. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 27 d. apie 21.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), smurtaudamas sukėlė savo sugyventinei A. I. nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent – kad jis jai du kartus sudavė ranka į veidą, bandė pirštu išdurti kairę akį, užlaužė dešinę koją, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytos poodines kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešinės pėdos nugariniame paviršiuje bei išorinės kulkšnies projekcijoje.

Kaltinamasis kaltės dėl šio jam inkriminuoto epizodo nepripažino. Kaip seka iš jo parodymų, aplinkybės, kad nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir sugyventinės A. I. iš tikrųjų buvo kilusi konfliktinė situacija, jis neneigia. Visgi nurodytų kaltinime aplinkybių jis nepripažįsta, teigdamas, kad jis tada grįžo namo, kur buvo neblaivi A. I., kad su ja nebuvo įmanoma susikalbėti, kad ne jis naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją, o ji jam sudavė į veidą, norėjo spirti, todėl norėdamas apsiginti nuo jos, jis ją pastūmė, po ko ji atsisėdo ant minkšto kampo, po ko ji dar bandė spardytis, bei kad po to jis išėjo iš namų, nes jam reikėjo pasiimti automobilį iš remonto; nurodė, kad jis nežinojo, kad A. I. iškvietė policiją, nes kai ji kvietė, jo jau nebuvo namuose.

Visgi nepaisant tokių kaltinamojo parodymų, teismas sprendžia, kad kiti surinkti duomenys yra pakankami išvadai, jog D. K. inkriminuotos aplinkybės yra visiškai įrodytos.

Pirmiausia, kaip matyti, kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios parodymais. Apklausta teisme, nukentėjusioji patvirtino, jog iš tikrųjų ji buvo išgėrusi alkoholio, tačiau tikrai nebuvo girta, nurodė, kad buvo kilęs konfliktas su D. K. dėl pastarojo sūnaus auklėjimo, bei kad kilus konfliktui, D. K. ją pastūmė su delnu per veidą, kas galbūt ir lėmė sužalojimų atsiradimą, po ko ji atsisėdo ant minkšto kampo; nurodė, kad išsigandusi, kad D. K. jai spirs, ji, bandydamas apsiginti, irgi spardėsi, D. K. sugriebė jos koją, dėl ko jai suskaudo. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji geriau atsiminė aplinkybes, nes šiuo metu yra praėję šiek tiek laiko, detalios įvykių eigos šiuo metu ji neatsimena, tačiau apklausiama po įvykio, ji pasakojo taip, kaip ir buvo iš tikrųjų. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji nurodė, kad kilus konfliktui, D. K. ją pastūmė, po ko ji nugriuvo ant sofos, jis jai bandė išdurti akį, bandydama apsiginti, ji spardėsi, po ko jis sugriebęs jos dešinę koją, pradėjo ją sukti, dėl ko jai skaudėjo, ji pradėjo verkti, taip pat jis jai sudavė į veido sritį du kartus. Iš esmės tokius nukentėjusiosios parodymus netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Pirmiausia, kaip matyti, apžiūrėjus pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą, užfiksuota, jog į BPC skambino nukentėjusioji, kuri nurodė, kad ją sumušė sugyventinis, atėmė raktus, sugyventinis blaivus, bet agresyvus (b. l. 93); skambučio pradžios laikas – 2019 m. gegužės 27 d., 22:31 val. (b. l. 73). Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad atvykus policijos pareigūnams pagal iškvietimą, buvo priimtas A. I. pareiškimas, atlikta jos apklausa, apžiūrėta įvykio vieta, atitinkami veiksmai buvo atlikti nuo 23:07 val. (paimtas pareiškimas). Iš pirminių nukentėjusiosios paaiškinimų taip pat matyti, jog iš karto po įvykio ji nurodė, kad kaltinamasis ją mušė, du kartus sudavė į kairės pusės žandikaulį, pirštu bandė išdurti kairę akį, bandė užlaužti koją, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 76).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas – pagal pranešimą atvykęs policijos pareigūnas K. T. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose iš esmės patvirtino, kad nukentėjusioji pareigūnams nurodė jau minėtas aplinkybes, be to, nurodė, kad atsimena, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi, nors ir neatsimena, ar matė sužalojimus. Byloje yra ir vaizdo įrašas (jo apžiūros protokolas, b. l. 88), kuriame užfiksuota, be kita ko, jog atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusioji į klausimą, į kokias kūno vietas ją mušė, nurodė, kad trankė per veidą, po to kišo į akį pirštus, suko koją bei kad ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 88). Dėl pastarojo vaizdo įrašo, be kita ko, pastebėtina, kad nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, elgėsi neadekvačiai, nebuvo įmanoma su ja susikalbėti ir pan., visgi iš minėtame vaizdo įraše užfiksuoti nukentėjusiosios elgesio, jos būsenos nėra pagrindo teigti, jog ji būtų buvusi tiek neblaivi, elgtusis neadekvačiai ir pan. (minėta, kad atitinkamus procesinius veiksmus, kaip užfiksuota protokole, atvykę pareigūno pradėjo atlikinėti nuo 23:07 val., skambutis BPC buvo apie 22.30 val., savo ruožtu pagal nukentėjusiosios parodymus, atitinkamas konfliktas kilo kaltinamajam apie 21.00 val. grįžus namo (tikslesnis konkrečių veiksmų atlikimo laikas nenustatytas), taigi šiuo atveju nuo kilusio konflikto nebuvo praėjęs reikšmingas laiko tarpas; be to, pastebėtina, kad apie nukentėjusiosios galimą neblaivumą nenurodė ir atvykę policijos pareigūnai).

Iš specialisto išvados matyti, kad 2019 m. gegužės 29 d., apžiūrėjus A. I., nustatyta, kad jos kairės akies viršutinio voko išoriniame trečdalyje yra 0,5x0,3 cm blyškiai violetinė poodinė kraujosruva; dešinės pėdos II-V padikaulių nugarinių paviršių projekcijoje yra 2,5x5 cm blyškiai violetinė poodinė kraujosruva; analogiška – 3x4 cm poodinė kraujosruva yra dešinės pėdos išorinės kulkšnies projekcijoje; specialisto išvadoje, be kita ko, nurodytas ir specialistui pateiktas A. I. paaiškinimas, kad kaltinamasis pirštu dūrė ir spaudė kairę akį bei jai gulint rankomis sugriebė dešinę pėdą ir ją stipriai spaudė bei suko (b. l. 86), kas iš esmės atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmus jos atžvilgiu.

Taigi nurodytų duomenų – nukentėjusiosios parodymų (tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu), liudytojo parodymų, specialisto išvadoje užfiksuotų duomenų, garso bei vaizdo įraše užfiksuotos informacijos – visuma sutampa tarpusavyje, jais patvirtinamos vienos ar kitos aplinkybės, kas leidžia vertinti, kad minėtais duomenimis patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko teismas vadovaujasi nukentėjusiosios parodymaus dėl jos atžvilgiu atliktų kaltinamojo smurtinių veiksmų kaip patikimais ir nuosekliais, nes, kaip minėta, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Savo ruožtu kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys, dėl ko teismas jais nesivadovauja darydamas išvadas apie nustatytas faktines aplinkybes. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktų ir jau aptartų duomenų visumą, sprendžia, kad nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2019 m. gegužės 27 d. apie 21.00 val., D. K. bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo sugyventinei A. I. du kartus sudavė ranka į veidą, bandė pirštu išdurti kairę akį, užlaužė dešinę koją, nurodytais veiksmais padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą, kuris, kaip minėta, konstatuotas specialisto išvadoje. Nurodyti veiksmai, įvertinus, kad nėra ginčijama aplinkybė, jog A. I. tiek įvykio metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria vedamas bendras šeimos ūkis, vertintini kaip visiškai atitinkantys BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos objektyviuosius požymius – t. y. smurtiniai veiksmai, nulėmę nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo atlikti kaltinamojo šeimos nario atžvilgiu (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.). Be to, nustačius ir subjektyviąją veikos pusę – tiesioginę tyčią, teismas pripažįsta, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusiosios A. I. atžvilgiu) visiškai įrodyta.

Dėl inkriminuoto nežymaus sveikatos sutrikdymo H. K.

Surinkti duomenys

D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino (b. l. 34-35). Apklaustas 2019 m. kovo 27 d. parodė, kad 2018 m. gruodžio 29 d. jis, būdamas girtas, dienos metu sukonfliktavo su tėvu H. K., po ko su savo ranka sugriebė tėvui už kairės rankos dilbio ir pradėjo ranką sukti; po to paleido ir vėliau buvo sulaikytas; šiuo metu su tėvu susitaikė, žalą atlygino (b. l. 39).

2019 m. gruodžio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad H. K. parodė, jog jis gyvena su sūnumi D., sūnus virš mėnesio kasdien vartojo alkoholį; 2018 m. gruodžio 29 d. apie 15.30 val. būdamas neblaivus D., norėdamas išeiti iš namų nusipirkti alkoholio, ir kai jis (H. K.) nenorėjo jo išleisti ir raktus įsidėjo į savo kelnių kišenę, D. prieškambaryje, pamatęs, kad jis (H. K.) raktus įsidėjęs į kelnių kišenę, su dešine ranka sugriebė jam už kairės rankos dilbio ir pradėjo jo ranką sukti, ko pasekoje ant dilbio buvo nudrėksta oda ir sukeltas fizinis skausmas (b. l. 6-10).

Papildomai apklaustas 2019 m. kovo 27 d. H. K. patikslino, kad šiuo metu su sūnumi D. K. jis galutinai susitaikė, žala jam atlyginta, pretenzijų sūnui neturi, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti jam susitaikius su sūnumi (b. l. 16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 8/2019(01) konstatuota, kad remiantis H. K. apžiūros 2019 m. sausio 3 d. duomenimis, jam padaryti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros; makromorfologinių požymių, nurodančių skirtingą padarymo laiką, nėra; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sutrikdymu; sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio (b. l. 19).

2019 m. kovo 27 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole užfiksuota, kad apklaustas nukentėjusysis parodė, kad pretenzijų sūnui neturi, žalos atlygintos, su sūnumi susitaikė, protokolas pasirašytas H. K. ir D. K. (b. l. 60).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

D. K. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. gruodžio 29 d., apie 14.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, savo tėvui H. K. sugriebė už kairės rankos dilbio ir suko ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kariame dilbyje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis dėl nurodyto epizodo savo kaltę pripažino visiškai tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu. D. K. parodė, kad tada jis buvo neblaivus, susipyko su savo tėvu H. K., konfliktas kilo dėl jo (kaltinamojo) sūnaus, sugriebė savo tėvui už rankos, taip padarydamas jam sužalojimą. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, dalyje dėl pastarojo epizodo ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka: nukentėjusiojo parodymai, jog jo sūnus D. K., būdamas neblaivus, jam sugriebė už kairės rankos dilbio ir pradėjo jo ranką sukti, dėl ko jam buvo nudrėksta oda, jam skaudėjo; atitinkamas aplinkybes dėl sužalojimo patvirtina ir specialisto išvada, kurioje, apžiūrėjus nukentėjusįjį H. K., konstatuota, kad pastarajam padaryti odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kietu buku daiktu, prieš 3-6 paras iki apžiūros (apžiūra atlikta 2019 m. sausio 3 d.), sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kuriam pakako vieno trauminio poveikio. Taip pat alkotesterio duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nurodytų veiksmų padarymo metu buvo neblaivus – nustatytas net 2,85 promilių neblaivumas (b. l. 30)

Taigi nurodyti duomenys, kurie atitinka vieni kitus ir jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, teismo pripažintini įrodymais ir jų visumos pagrindu darytina išvada, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neblaivus D. K., sugriebdamas nukentėjusiajam H. K. už kairės rankos dilbio ir pasukdamas jam ranką, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. H. K. yra kaltinamojo tėvas, t. y. šeimos narys, taigi nežymaus sveikatos sutrikdymo jam padarymas šiuo atveju kvalifikuotinas (nustačius ir kaltinamojo tiesioginę tyčią) kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi D. K. kaltė padarius nurodytą nusikaltimą, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo D. K., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – tyčiniai nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, veikos baigtos, civiliniai ieškiniai nepareikšti. Teisiamojo posėdžio metu D. K. pripažino savo kaltę dėl vienos iš jam inkriminuotų veikų – dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo H. K., gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.); šioje kaltinimo dalyje nustatyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką prieš H. K. jis įvykdė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją A. I. atveju nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, visgi sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, atsižvelgtina į tai, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido.

Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę – jis dirba (b. l. 109), administracine tvarka 5 metų laikotarpiu baustas 4 kartus už nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 111-112), Lietuvoje neteistas, yra duomenų apie teistumą Lenkijos Respublikoje (b. l. 113-114). Pagal 2019 m. kovo 15 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 89RPK-70/2019, skirti D. K. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 58).

Taigi nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri, paskyrus atitinkamas pareigas, leistų maksimaliai individualizuoti bausmę, siekiant bausmės tikslų. Todėl D. K. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusysis H. K.) skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kadangi kaltinamasis prisipažino ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, mažintina vienu trečdaliu, o už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji A. I.) skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį kitos švelnesnės bausmės (minimalią laisvės apribojimo bausmės dalį, BK 63 str. 4 d.).

Siekiant bausmės tikslų, D. K. visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skirtinos pareigos, numatytos BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 3 punktuose ir BK 48 straipsnio 7 dalies pagrindu – pareigą 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje.

D. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gruodžio 29 d., 16.20 val. iki 2018 m. gruodžio 30 d., 22.55 val. Šis laikinojo sulaikymo laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 42, 99) – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo H. K.), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo A. I.), ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką A. I. atžvilgiu, pridedant dalį bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką H. K. atžvilgiu, ir paskirti D. K. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, skirti D. K. pareigas: 1) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 3) 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 7 d.).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. gruodžio 29 d., 16.20 val. iki 2018 m. gruodžio 30 d., 22.55 val. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo bausmės dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė