Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2017-09-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-1305-795/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-09-22
Bylos Nr.
A8.-1305-795/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00737-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Kristina Baškienė
Pažeidėjas
P. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1305-795/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00737-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 9.38; 21.9.9; 21.9.10; 21.9.11
Registro objektas ROIK: 17070266097(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugsėjo 22 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė,sekretoriaujant Alinai Bružienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, nebaustam administracine tvarka, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2017 m. liepos 18 d., 17 val. 00 min., Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairavo autovežį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Aksoylu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo lengvųjų automobilių salonuose gabeno aukštapjoves (Stihl HT 131- 3 vnt., Stihl HT 101 – 1 vnt.) ir krūmapjoves (Stihl FS410 -1 vnt., Stihl HT131R – 1 vnt.), kurių bendra vertė 4400 Eur ir nepateikė šio krovinio įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Šiais savo veiksmais P. B. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. teismo posėdžio metu prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad vežant automobilius žoliapjovių ir krūmapjovių jų įgijimo dokumentų neturėjo. Sąskaitą, patvirtinančią šių prekių įgijimą pateikė teisme, kadangi gavo ją iš prekių savininko – asmens, kuriam priklauso taip pat ir vežti automobiliai - M. D., gyvenančio Anglijoje. Muitinio tikrinimo metu turėjo tik automobilių gabenimo dokumentus, žinojo, kad automobiliuose yra krūmapjovės ir aukštapjovės. Prašo grąžinti konfiskuoti daiktus. Automobilius vežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu.

2017 m. liepos 18 d. paaiškinime P. B. nurodė, vairavo autovežį Scania, naudotais automobiliais pasikrovė Anglijoje, automobiliuose buvo pridėta trimerių bei aukštapjovių. Dokumentų šioms prekėms neturi, šių prekių savininkas M., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Klaipėdos teritorinės muitinės 2017-07-18 daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuota, jog 2017-07-18 Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių poskyrio inspektoriaus iš P. B. išimti daiktai: 3 vnt. aukštapjovės Stihl HT 131, kurios 1 vnt. vertė 600 Eur, 1 vnt. aukštapjovės Stihl HT 101, kurios 1 vnt. vertė 800 Eur, 1 vnt. krūmapjovės Stihl FS 410, kurios vertė 850 Eur ir 1 vnt. krūmapjovės Stihl HT131R, kurios 1 vnt. vertė 950 Eur, bendra prekių vertė 4400 Eur (b. l. 5).

Iš VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog transporto priemonė Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7).

Iš VĮ „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. H 195333 nustatyta, jog priekaba Aksoylu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 7).

Byloje pateikta sąskaita Invoice Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinanti prekių 3 vnt. Stihl HT 131, 1 vnt. Stihl HT 101, 1 vnt. Stihl FS 410, kurios vertė 850 Eur ir 1 vnt. krūmapjovės Stihl HT131R, įgijimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinė atsakomybė už prekių (krovinio) gabenimą be dokumentų numatyta ANK 214 straipsnyje. ANK 214 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog prekių (krovinio), kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų.

P. B. teismo posėdžio metu neginčijo, jog 2017 m. liepos 18 d., 17 val. 00 min., Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairavo autovežį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Aksoylu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo lengvųjų automobilių salonuose gabeno aukštapjoves ir krūmapjoves ir patikrinimo metu neturėjo prekių (krūmapjovių ir aukštapjovių) įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Tačiau nurodė, kad automobilius gabeno UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu, aukštapjoves ir krūmapjoves į automobilius sudėjo automobilių savininkas M. D., gyvenantis Anglijoje. Teismo posėdyje P. B. pateikė prekių įsigijimo dokumentą – sąskaitą Invoice Nr. (duomenys neskelbtini), kurią gavo iš prekių savininko. Prašo gražinti iš jo paimtas prekes.

P. B. pareikštas kaltinimas pagal ANK 214 straipsnį, kuris yra iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 163¹¹ straipsnio atitikmuo. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, šiame straipsnyje pavojinga veika laikomas prekių gabenimas be dokumentų nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N556-148/2007, N62-2709/2010). Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimui nėra svarbu, ar jis dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N14–1220/06, Nr. N16–266/2007). Be to, remiantis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. N556-148/2007; N502-806/2009), šio administracinio nusižengimo subjektas yra asmuo, tiesiogiai transporto priemone gabenantis prekes (krovinį). Prekių (krovinio) savininko nustatymas ar nenustatymas sprendžiant subjekto klausimą jokios reikšmės neturi. Taip pat ir gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau, pvz. nagrinėjant bylą teisme, įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos kvalifikavimui neturi ir nėra pagrindas atleisti prekes (krovinį) gabenantį asmenį nuo administracinės atsakomybės, nes kaip minėta, minėtas straipsnis pavojinga veika laiko prekių gabenimą be dokumentų nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių prekes gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad P. B. 2017 m. liepos 18 d., 17 val. 00 min., Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, vairavo autovežį Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba Aksoylu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo lengvųjų automobilių salonuose gabeno aukštapjoves (Stihl HT 131- 3 vnt., Stihl HT 101 – 1 vnt.) ir krūmapjoves (Stihl FS410 -1 vnt., Stihl HT131R – 1 vnt.), kurių bendra vertė 4400 Eur ir nepateikė šio krovinio įsigijimo ar gabenimo dokumentų. Tokia jo veika atitinka ANK 214 straipsnio 3 dalies sudėtį – prekių (aukštapjovių ir krūmapjovių) vertė viršija 30 MGL (1129,8 Eur) dydžio sumą. P. B. skirtina administracinė nuobauda.

Pagal suformuotą teismų praktiką, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, konstitucinis teisingumo principas reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę. Taigi teismo baigiamieji aktai savo turiniu turi būti teisingi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kiti nutarimai).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismai, individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-102-746/2015). Pažymėtina, kad būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę gali atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais.

Taigi administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. ir kiti nutarimai). Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, kurioje yra ne kartą nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad P. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, administracine tvarka nėra baustas (b. l. 9). P. B. pripažino padaręs pažeidimą, paaiškino jo padarymo aplinkybes. Nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo pripažintinas jo administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas krūmapjovių ir aukštapjovių savininkui šias prekes sudėjus į jam priklausančius automobilius, kuriuos P. B. gabeno vykdydamas darbdavio pavedimą. Pažymėtina tai, jog automobilinių gabenimo dokumentus P. B. turėjo, o krūmapjovių ir aukštapjovių įsigijimo dokumentą pateikė atvykęs į teismą.

Už ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimą numatyta skirti baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų. Už šį pažeidimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus nagrinėjamu atveju P. B. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, taigi būtų per griežta ir neteisinga nuobauda. Įvertinus griežtą įstatymo leidėjo poziciją dėl administracinės atsakomybės už prekių gabenimą be dokumentų pažeidimus ir ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijos dydį, bei atsižvelgiant į tai, kad P. B. anksčiau už muitinės taisyklių ir kitokius administracinius nusižengimus nė karto nebaustas, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, yra gana jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šio administracinio nusižengimo padarymą P. B. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - baudą, nei numatyta ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje minimali.

P. B. prašė nekonfiskuoti prekių. Už ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad prekės priklausė ne jas gabenusiam P. B., o prekes į automobilius sudėjusiam M. D.. ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus nurodytus atskiruose minėto kodekso straipsniuose kaip išimtis, o ANK 214 straipsnis šiose išimtyse nenurodytas, todėl konfiskavimas netaikytinas, prekės grąžintinos savininkui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 500 Eur (penki šimtai eurų) baudą be prekių konfiskavimo.

Prekes (aukštapjoves ir krūmapjoves), paimtas pagal 2017 m. liepos 18 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolą, grąžinti daiktų savininkui ar jo įgaliotam asmeniui.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 17070266097 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Baškienė