- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- 2YT-6630-1060/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00905-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., L. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai
rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., L. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sprendė pareiškimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas pareiškėjos A. J. pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojimosi asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“ skirtas 3,00 ha asmeninio ūkio žemės sklypas (žemės ūkio naudmenų kartu su namų valda) (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atsisakomas priimti.
2. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad faktai, išvardyti Civilinio proceso kodekso 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001).
3. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
4. Sprendžiant klausimą, ar asmeniui, kuris kreipėsi dėl juridinio fakto nustatymo, toks juridinis faktas sukels asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, būtina vadovautis atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiais įstatymais, atsižvelgti į pareiškėjo nurodytą faktinį ir teisinį pareiškimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kai asmuo kreipiasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, tačiau iš jo pareiškimo matyti, kad nuo prašomo nustatyti juridinio fakto asmeniui nepriklauso jo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas, tokį pareiškimą teismas turėtų atsisakyti priimti Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o kai tai paaiškėja priėmus pareiškimą, bylą nagrinėjant iš esmės, civilinė byla turi būti nutraukta Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punkto pagrindu kaip byla, nenagrinėtina teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2004).
5. Nagrinėjamu atveju juridinę reikšmę turintį faktą teismas negali nustatyti, nes nėra visų būtinųjų sąlygų. Prašomas nustatyti faktas nesukels pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, kadangi prašomas juridinis faktas dėl žemės sklypo suteikimo J. J. jau nustatytas Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 02-07-12039 „Dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojimosi asmeninio ūkio žemės ploto patvirtinimo“. Pareiškėją turi šį faktą, patvirtinantį dokumentą. Šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėta Nacionalinės žemės tarnybos 2019 m. balandžio 26 d. pažyma apie žemę Nr. 10PAŽ-188-(14.10.33). Pareiškėja gali ne teismo tvarka gauti dokumentą, patvirtinantį juridinę reikšmę turintį faktą – Kauno apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 02-07-12039.
6. Kadangi teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie jau yra nustatyti, todėl pareiškimą atsisako priimti CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
7. Pareiškėja teisinių pasekmių atsiradimą nustačius juridinę reikšmę turintį faktą sieja su Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo asmeninio ūkio žemę, įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
8. Pareiškėjai išaiškinama, kad siedama savo įpėdinio teises su Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 10 dalimi, ji kaip asmeninio ūkio žemės savininko įpėdinė turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti arba dėl įstatyme numatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kadangi Kauno apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta J. J. teisė yra palikimą sudaranti turtinė teisė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, 291 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos A. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Išsiųsti nutarties patvirtintą kopiją pareiškėjos atstovui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.