Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. (toliau – ir nuteistasis) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, J. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmė, įpareigojant per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti iki 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pabaiga: 2025 m. birželio 24 d.

Nuteistojo elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2024 m. vasario 27 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 8 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam J. Ž. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Teikime nurodyta, jog 2024 m. gegužės 6 d. Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM duomenimis naujų ikiteisminių tyrimų priežiūros laikotarpiu asmens atžvilgiu pradėta nebuvo, administracine tvarka nebaustas, tačiau asmuo kviečiamas į Probacijos tarnybą neatvyksta, kontaktai susisiekimui nerasti. Sodros duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Buvo išsiųsti šaukimai adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo jis gyveno su nukentėjusiąja iki nuteisimo, į deklaruotą gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) bei adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat kreiptasi į Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl J. Ž. kontaktų gavimo. 2024 m. balandžio 4 d. susisiekė telefonu moteris, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri informavo, jog ji yra buvusi J. Ž. žmona. J. Ž. jau 25 metus šiuo adresu nebegyvena. 2024 m. balandžio 9 d. gautas atsakymas iš Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuriame nurodytas buvusios nukentėjusiosios R. K. telefonas. Susisiekus telefonu, nukentėjusioji informavo, jog po įvykio ji paliko J. Ž. ir išsikėlė gyventi į kitą miestą, o namo adresu: (duomenys neskelbtini) nėra, nes tai buvęs vagonėlis, kuris po gaisro sudegė. Moteris teigė, kad mobilaus telefono J. Ž. niekada neturėjo, esant reikalui naudodavosi jos. Apie J. Ž. ji nieko negalinti pasakyti, nes su juo nebendrauja. Taip pat telefonu buvo susisiekta su Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5 skyriaus vyr. tyrėju, atlikusiu tyrimą dėl J. Ž., kuris informavo, kad asmuo yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, jo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl jokių kontaktinių duomenų suteikti negali. 2024 m. balandžio 3 d. gautas atsakymas iš Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, kad J. Ž. nebuvo teiktos sveikatos priežiūros įstaigų gydymo paslaugos.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu prokuroras teikimą palaikė, nurodė, kad kaltinamasis akivaizdžiai vengia bausmės vykdymo, todėl teikimas turi būti patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Iš teismui pateikto teikimo ir asmens bylos matyti, kad J. Ž. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2024 m. vasario 27 d. Nuteistasis Sodros duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Jis kviečiamas į Probacijos tarnybą neatvyksta, kontaktai susisiekimui nerasti. Buvo išsiųsti šaukimai jo nurodytais adresais, tačiau paaiškėjo, kad nuteistasis ten negyvena. Susisiekus su Probacijos tarnybos teikime nurodytais asmenimis, jie nurodė, kad nežino J. Ž. buvimo vietos. Nuteistasis neturi mobilaus telefono ir yra be nuolatinės gyvenamosios vietos, jo gyvenamoji vieta nežinoma.

Teismas pažymi, kad laisvės apribojimo bausmės tikslai gali būti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui, t. y. teismo paskirtais įpareigojimais ir draudimais, priežiūros plane nustatytomis bausmės įgyvendinimo priemonėmis, įstatyme numatytomis nuteistojo pareigomis, kad jos būtų tinkamai vykdomos, turi pasirūpinti ne kas kitas, o pats nuteistasis. Laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro visuma nuteistojo pareigų bei laikymasis nustatytų draudimų ar įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad J. Ž. piktybiškai nevykdo laisvės apribojimo bausmės, asmuo informacijos apie save Probacijos tarnybai neteikia, su pareigūnais nebendradarbiauja, kviečiamas į Probacijos tarnyba neatvyksta, jo buvimo vieta nežinoma.

Teismas įvertina tai, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu raštiškai sutiko, jog procesas būtų užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu bei skirtais įpareigojimais ir įsipareigojo jų laikytis.

Visos minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis tyčia vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir bausmės tikslai akivaizdžiai nėra įgyvendinami. Atsižvelgiant į tai yra pagrindo pakeisti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę į areštą (BK 48 straipsnio 8 dalis), todėl Probacijos tarnybos teikimas tenkinamas. Laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio pagrindu, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą negali būti skiriama didesnė nei 90 parų arešto bausmė, pakeitus laisvės apribojimo bausmę į areštą, nuteistajam skiriama maksimali įstatyme numatyta arešto bausmė, kuri gali būti paskirta asmenims, padariusiems nusikaltimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą tenkinti.

J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu skirtą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti 90 parų areštu.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio J. Ž. sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Išaiškinti J. Ž., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje, kurią parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.