- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- e2-1848-466/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33888-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- Ergo Insurance SE
- Advokatai
- Darius Butvilavičius
- Kategorijos
- 2.5.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.5.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6Teismo sprendimas
dalyvaujant ieškovo atstovei J. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - Ž. K., Uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransrus“ ,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 131,93 Eur žalai atlyginti. Nurodė, jog žala susidarė laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-01-31 išmokėjus dėl 2014-03-04 eismo įvykio nukentėjusiai J. R. 1 935,54 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją. Ieškovui 2016-02-23 pareiškus pretenziją atsakovė atlygino tik dalį žalos – 803,61 Eur sumą, o likusią dalį nepagrįstai atsisako kompensuoti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, jog iš esmės ji savo pareigos atlyginti žalą neginčija, nes dėl J. R. sužalojimų išmokėjo eilę sumų. Atsakovė atsisakė kompensuoti išmokėtas nuo 2015-07-01 J. R. netekto darbingumo periodinių kompensacijų sumas, nes nuo tada J. R. vėl dirba UAB „SDG“ pilnu darbo krūviu, nors iš karto po eismo įvykio dirbo pusę darbo krūvio. Pagal UAB „SDG“ pateiktus duomenis L. R. darbo užmokestis nuo 2015-07-01 netgi yra didesnis už tą, kurį ji gaudavo iki 2014-03-04 eismo įvykio. Kadangi po 2015-07-01 išmokėtos J. R. socialinio draudimo išmokos nebekompensuoja jokios turtinės žalos, tai ieškinys turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo Ž. K. atsiliepime palaikė atsakovės poziciją. Nurodė, kad J. R. nuo 2015-07-01 pradėjo dirbti pilnu darbo krūviu, todėl ieškovo po 2015-07-01 išmokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija neatliko prarastų dėl nelaimingo atsitikimo pajamų kompensavimo funkcijos. Ieškovas nenurodė, kokios rūšies nukentėjusiosios turtinė žala buvo kompensuojama netekto darbingumo periodinėmis kompensacijomis, jeigu ją, kaip teigia ieškovas, sudarė ne tik netekto darbo užmokesčio kompensavimas. Trečiasis asmuo prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo UAB „Eurotransrus“ atsiliepimo dėl ginčo nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovas dublike nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką vien ta aplinkybė, jog bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas nėra pagrindas daryti išvadai, jog tai yra neatlygintina žala. Galimybės susirasti ir dirbti geriau apmokamą darbą ribojimas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turi būti vertinamas kaip nukentėjusio asmens žala. Faktą, kad išmokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija viršija patirtą žalą galima konstatuoti tik tuomet, kai nustatomas akivaizdus išmokų perviršis, ko šiuo atveju nėra. Nors atsakovė remiasi argumentu, jog nukentėjusios J. R. darbo užmokestis po eismo įvykio padidėjo, tačiau tą nulėmė objektyvus veiksnys – buvo padidinta minimali mėnesinė alga ir vidutinis darbo užmokestis. Atsakovas nėra atlyginęs žalos už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2016-01-31. Ieškovas nereikalauja atlyginti žalą, patirtą Kauno teritorinės ligonių kasos, nereikalauja atlyginti J. R. patirtą neturtinę žalą, žalą už stomatologines bei kitas paslaugas, taip pat žalą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-03 nuosprendį. Todėl su tuo susiję atsakovės argumentai yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė triplike nurodė, jog atsakovė yra atlyginusi žalą už laikotarpį iki 2015-06-30 imtinai – iki to momento, kai J. R. pradėjo dirbti pilnu darbo krūviu. Į argumentą dėl minimalaus ir vidutinio darbo užmokesčio padidėjimo atsakovė nurodė, jog J. R. darbo užmokesčio augimas buvo kur kas didesnis, nei vidutinis statistinis darbo užmokesčio augimas. Ieškovo argumentas dėl J. R. apsunkintų galimybių rasti darbą yra neparemtas įrodymais. Atsakovės nuomone, ieškovo prašoma priteisti socialinio draudimo išmokų suma traktuotina kaip kompensacinis perviršis, nes nuo 2015-07-01 kas mėnesį sudaro 161,12 Eur (arba 556,32 Lt) sumą, t.y. 25 procentais daugiau, nei nukentėjusiosios iki teismo įvykio gautas darbo užmokestis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad 2014-03-04 Kazlų Rūdos savivaldybėje, kelio Kazlų Rūda – Višakio Rūda – Bliuviškiai 18,780 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė Ž. K. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „Eurotransrus“, ir J. R. vairuojamas automobilis „Hyundai Getz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl Ž. K. padaryto Kelių eismo taisyklių 158 p. pažeidimo įvykio metu nukentėjo automobilio „Hyundai Getz“ vairuotoja J. R. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-03 nuosprendžiu Ž. K. remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 str. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 281 str. 1d. numatyto nusikaltimo pagal laidavimą. Iš dalies patenkinus J. R. civilinį ieškinį iš Ž. K. priteista 4 472,89 Eur neturtinei ir 245,83 Eur turtinei žalai atlyginti.
Ž. K. civilinę atsakomybę įvykio metu buvo apdraudusi atsakovė Ergo Insurance SE, veikianti per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2014-03-28 sprendimu Nr. 8.22-283, 2014-03-04 įvykį, kurio metu buvo sužalota J. R., pripažino draudžiamuoju ir nusprendė už laikiną nedarbingumą mokėti ligos pašalpą, kurią atsakovė už 2014-03-04 – 2014-12-02 laikotarpį atlygino.
Dėl sužalojimų, patirtų 2014-03-04 eismo įvykio metu J. R. nuo 2014-12-03 ir 2015-06-02 buvo nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. VSDFV Kauno skyrius 2014-12-31 sprendimu Nr. 8.24-4893 nusprendė skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2014-12-03 iki 2015-06-02. VSDFV Kauno skyriui pareiškus atsakovei pretenziją dėl minėtos kompensacijos atlyginimo, atsakovė patenkino pretenziją sumokėdama už laikotarpį nuo 2014-12-03 iki 2015-02‑28.
J. R. nuo 2015-06-03 ir 2016-06-16 buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas. VSDFV Kauno skyrius 2015-07-24 sprendimu Nr. 8.24-3345 nusprendė skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją nuo 2015-06-03 iki 2016-06-16. VSDFV Kauno skyrius už laikotarpį nuo 2015-03-01 iki 2016-01-31 išmokėjo J. R. 1 935,54 Eur netekto darbingumo periodinę kompensaciją, kurią ieškovas nurodė, kaip žalą, padarytą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.
VSDFV Kauno skyrius 2016-02-23 pareiškė atsakovei pretenziją Nr.(1.11)S-15152 dėl 1 935,54 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė atlygino dalį žalos – 803,61 Eur nurodžiusi, kad likusi dalis (1 131,93 Eur) viršija nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydį.
Atsakovė rėmėsi argumentu, kad J. R. darbo užmokestis ir iki eismo įvykio ir po jo buvo didesnis, nei minimalus, o po eismo įvykio dar ir padidėjo. Nustatyta, kad J. R. dirbo UAB „SDG“ ir remiantis 2014-08-11 pažyma Nr. 25 J. R. darbo užmokestis 2013 m. gruodžio mėn. – 2014 m. vasario mėn. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 591,34 Eur (2 041,76 Lt). Pagal 2015-04-13 UAB „SDG“ pažymą Nr. 3 J. R. darbo užmokestis 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. kovo mėn. laikotarpiu vidutiniškai sudarė 502,53 Eur, t.y. po įvykio J. R. darbo užmokestis sumažėjo. Kaip nurodė atsakovė, nuo 2015‑07-01 J. R. nustatytas 161,62 Eur didesnis darbo užmokestis, nei jis buvo iki 2014-03-04 eismo įvykio, ką atsakovė vertino kaip reikšmingu perviršiu, reiškiančiu žalos nebuvimą. Atsakovė rėmėsi UAB „SDG“ 2016-04-18 raštu Nr. S-081, kuriame nurodyta, jog nuo 2015-01-02 J. R. nustatyta 4 val. per dieną ir 20 val. per savaitę darbo trukmė. Atsižvelgus į J. R. 2015-06-18 prašymą nuo 2015-07‑01 jai nustatyta 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę darbo trukmė. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, kad nurodytos aplinkybės paneigia žalos nukentėjusiajai atsiradimą. Ieškovas pateikė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2015-06-17 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL‑2479, kuriame J. R. 1 metų laikotarpiui nustatytas 45 proc. netektas darbingumas ir kuriame nurodyta, kad J. R. eisena yra apsunkinta, koja yra sutrumpėjusi 2 cm, nurodytas vidutinis kojų funkcijų sutrikimo laipsnis, dėl ko J. R. skundžiasi apsunkintu vaikščiojimu, kairės kojos silpnumu. Tai, kad buvo patenkintas J. R. prašymas nuo 2015-07-01 dirbti pilną darbo savaitę nepaneigia J. R. praradimų, nes iki to ji dirbo puse darbo krūvio atitinkamai nustačius mažesnį atlyginimą (235 Eur – 1 priedas prie Darbo sutarties Nr. 502/2011-01-12). Nukentėjusiosios praradimai dėl 2014-03-04 eismo įvykio negali būti vertinami mechaniškai. Tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-03 nuosprendžiu nuspręsta priteisti neturtinę žalą už laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo nereiškia, kad neturtinė žala nepasireiškia nepatogumais, susijusiais su sveikatos sužalojimais (kairio šlaunikalnio skeveldrinį lūžimu, kairio skruostikaulio lūžimu), turinčiais ilgalaikį poveikį, dėl ko J. R. pati asmeniškai galėtų reikšti papildomus reikalavimus kaltininkui ar jo atsakomybės draudikui. Tai, kad pati J. R. nusprendė dirbti pilnu krūviu nereiškia jos absoliutaus gebėjimo dirbti ilgą laiką bei galimybių gauti didesnį atlyginimą lyginant su panašaus amžiaus darbuotoju, neturėjusiu tokių sveikatos sužalojimų. Pripažintina, kad J. R., 45 procentais praradusios darbingumą galimybės tęsti darbinę veiklą, surasti geriau apmokamą darbą po 2014-03-04 eismo įvykio neabejotinai sumažėjo. Sutiktina su ieškovu, kad Statistikos departamento duomenimis 2013 m. gruodžio mėn. - 2016 sausio mėn,. laikotarpiu pakilo minimali mėnesinė alga nuo 289,62 Eur iki 350 Eur bei nuo 2013 m. IV ketvirčio iki 2015 m. IV ketvirčio beveik 12 procentų padidėjo vidutinis darbo užmokestis nuo 677,77 Eur (2 340,20 Eur) iki 756,90 Eur. Teigtina, kad toks objektyvus veiksnys turėjo reikšmės J. R. darbo užmokesčio dydžiui ir tai sudaro pagrindą pripažinti, kad nebuvo tiek reikšmingo J. R. pajamų padidėjimo, kuris paneigtų žalos buvimo faktą.
Konstatuotina, kad byloje nustatytos visos sąlygos žalą padariusio asmens Ž. K. civilinei atsakomybei, kurio atlyginimas įgyvendinamas per kaltininko civilinės atsakomybės draudiką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 – 6.254 str.).
CK 6.290 str. 1 d. numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ), dydį, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo kompanijos. Pagal CK 6.290 str. 3 d., draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. TPVCAPDĮ 19 str. 10 d. nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala. VSDFV teritoriniai skyriai moka draudimo išmokas atlygindami žalą asmenims dėl sveikatos sužalojimo pagal specialiuosius įstatymus (NADPLSD, VSD, VSDP ir kt.). Dėl to regreso reikalavimams taikomos CK 6.280 ir 6.290 str. numatytos taisyklės. Pagal jas socialinio draudimo išmokos įskaitomos į žalos atlyginimą ir VSDFV įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. TPVCAPDĮ nedetalizuojamas išmokų nustatymas. Draudiko prievolės apimtis yra tokia pati kaip ir padengiančios žalą socialinio draudimo įstaigos, neviršijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑620/2013).
Šiame ginče nenustačius, kad socialinio draudimo išmoka viršija TPVCAPD įstatymo 11 str. nustatytas žalos atlyginimo ribas, ieškovas turi reikalavimo teisę į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką dėl visos draudimo sumos.
Pagal CK 6.249 str. 1 d., jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad socialinio draudimo įstaigos įgyvendinant atgręžtinio reikalavimo teisę pareikštas ieškinys negali būti atmetamas vien todėl, kad nenustatytas tikslus apdraustojo patirtos žalos dydis. Teigtina, kad atsakovė nepateikė tokių argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų nukentėjusios patirtą žalą, jos dydį. Teismas, atsižvelgdamas į CK 6.251 str. 1 d. numatytą visiško nuostolių atlyginimo principą, sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti pilnai.
Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 str. 1 d. 10 p.), todėl, tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 1 d. ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 str.,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, į.k. 10017013, veikiančios per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, į.k. 302912288, žalai regreso tvarka atlyginti 1 131,93 Eur ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, į.k. 188677437, naudai.
Priteisti iš atsakovės Ergo Insurance SE, į.k. 10017013, veikiančios per Ergo Insurance SE filialą Lietuvoje, į.k. 302912288, 25,47 Eur žyminio mokesčio ir 4,98 Eur pašto išlaidų, iš viso - 30,45 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.