Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-954/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-22
Bylos Nr.
1A-370-954/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44382-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis
G. L.
Advokatai
Kristina Česnauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-370-954/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44382-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.14; 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Meilučio ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorei R. P.,nuteistajam G. L., jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirta jam bausmė – 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo ir padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirta jam bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė – 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta G. L. sumažinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2020 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų paskirta visa neatlikta bausmės dalimi ir paskirta G. L. galutinė subendrinta bausmė – 4 (keturi) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo ir 30 MGL dydžio (1130 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimties eurų)) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1- 3 dalimis, paskirtos G. L. dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šiuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; konfiskuota V. B. vardu registruotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Laikino V. B. nuosavybės teisės į jos vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimo terminas pratęstas iki automobilio konfiskacijos įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. apie 03 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. B. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423, patikros sertifikato Nr. 1542123, buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas – tai yra 1,67 promilės girtumas.

2. Be to, jis nuteistas pagal BK 243 straipsnį už tai, kad 2021 m. gruodžio 23 d. apie 03 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jam įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu kartu su bausme yra paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metus, vairavo transporto priemonę - automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tokiu būdu vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Apylinkės teismas paskirdamas nuteistajam bausmę nurodė, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 8 kartus, tris kartus teistas už analogiškų veikų padarymą, baustas už administracinius nusižengimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia savo rūšimi bausmė – areštas, jos dydį nustatant didesnį nei vidurkis, o už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – griežčiausia savo rūšimi bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.

4. Apylinkės teismas konfiskuodamas automobilį nurodė, kad automobilis registruotas kaltinamojo sugyventinės V. B. vardu, tačiau kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos parodymų, ji tik 2021 m. gruodžio 16 d. išsilaikė vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus, liko tik atsiimti vairuotojo pažymėjimą, tuo tarpu automobilis jos vardu užregistruotas 2021 m. liepos 25 d. Be to, pažymėtina ir tai, jog kaltinamasis žinojo, kur yra laikomi automobilio užvedimo rakteliai, jie buvo jam prieinamoje vietoje, tai buvo bendras šeimos automobilis (b. l. 190), todėl laikytina, kad faktinis automobilio savininkas buvo kaltinamasis G. L., o pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį, pakeičiant laisvės atėmimo bausmę į laisvės apribojimo bausmę su intensyviu stebėjimu ir pakeičiant automobilio konfiskavimą į piniginę baudą.

5.1. Skunde nurodo, kad teismas paskyrė per didelę bausmę - galutinė subendrinta bausmė yra 4 mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo. Nori pabrėžti, kad gyvena su šeima, turi sugyventinę V. B., su kuria yra susilaukę mažametės dukros. Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės nukentės jo šeima. Šiuo metu jis yra vienintelis dirbantis šeimos narys, jo pajamų netekimas ar sumažėjimas visų pirma skaudžiai įtakotų šeimos biudžetą. Be to, jis minimam laikui prarastų galimybę bendrauti su dukra ir žmona. Taip pat nori atkreipti teismo dėmesį į tai, kad jis turi taip pat rūpintis savo vieniša sese ir jos vaiku.

5.2. Apeliantas pažymi, kad jis dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (duomenys neskelbtini) ir turi ilgalaikių finansinių ir darbinių įsipareigojimų, kurių dėl paskirtos jam bausmės negalės realizuoti. Deleguoti šiuos darbus kažkam kitam šiuo metu neįmanoma dėl statybininkų trūkumo ir netgi radus tinkamus statybininkus kyla klausimas dėl atsakomybės prisiėmimo. Taip pat kyla klausimas dėl jo įsipareigojimų nutraukimo ir tam tikros kompensacijos už nepadarytą darbą ir nutrauktus teisėtus lūkesčius. Mano, kad tokios kompensacijos už neatliktus darbus sumoje viršytų jo metines pajamas, taigi, patirtų neproporcingai didelę finansinę žalą.

5.3. Apeliantas nurodo, kad (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklauso jo sugyventinei V. B., todėl šiuo atveju dėl jo nusikalstamos veiklos bus baudžiamas su tuo visiškai nesusijęs asmuo. Automobiliu naudojasi jo sugyventinė, jis reikalingas vežioti vaiką į darželį ir į ligoninę, taip pat ji skirta vežioti seserį ir sesers vaiką. Dėl tokios bausmės paskyrimo nukentės su tuo nesusiję asmenys. Taip pat ši transporto priemonė yra naudojama ir jo darbinėje veikloje. Jo sugyventinė su ja vežioja statybines medžiagas į jo darbo vietą.

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Pažymėjo, kad paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra per griežta padarytam nusikaltimui, o automobilio konfiskavimas taikytas nepagrįstai, neatsižvelgus į aplinkybę, kad ši transporto priemonė priklauso ne nuteistajam, o jo sugyventinei. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Analizuojamu atveju pateiktame apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nuteistasis G. L. ir jo gynėja nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme, laikydami ją neproporcinga tiek padarytam nusikaltimui, tiek nuteistojo asmenybei, taip pat keliamas taikyto turto konfiskavimo teisėtumo klausimas. Taigi, šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

Dėl laisvės atėmimo bausmės

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

9. Skundžiamu nuosprendžiu G. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, padarymą, jam paskiriant galutinę 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, 30 MGL dydžio baudą bei dvi baudžiamojo poveikio priemones: be draudimo vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, konfiskuojant V. B. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

10. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

11. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir vairuoto automobilio konfiskavimas aiškiai pažeidžia teisingumo principą ir yra neteisingi. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę gali sugriežtinti ar sušvelninti tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam G. L., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tiek teigiamai, tiek neigiamai apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ar per švelni.

12. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į G. L. nusikalstamos veikos pobūdį – padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą ir vieną nesunkų nusikaltimą, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos baigtos, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – turi tris nepilnamečius vaikus, vienas kurių yra mažametis, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą (duomenys neskelbtini), teistas, tame tarpe 3 kartus už analogiškų veikų padarymą, be to, nagrinėjamu atveju vairavo neblaivus žinodamas, kad jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 27 d., 2019 m. kovo 20 d., 2020 m. balandžio 2 d. nuosprendžiais yra taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir paskutiniu nuosprendžiu paskirtos poveikio priemonės vykdymo pabaiga 2024 m. vasario 23 d. (1 t., b. l. 130-131), kas nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja itin neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jis, nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, išvadų nedaro, nesistengia pasitaisyti ir yra akivaizdžiai linkęs kartoti tuos pačius nusikaltimus. Šioje vietoje taip pat atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jo skunde nurodomos aplinkybės – jog dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nukentės jo šeima, nes jis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kad negalės bendrauti tiek su sugyventine, tiek su mažamečiu vaiku, dėl ko būtų neigiamai paveikti šeimyniniai santykiai, taip pat kad negalės pasirūpinti savo vieniša neįgalia seserimi ir jos vaiku, – G. L. buvo žinomos ir jų svarba suprantama dar iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo, tačiau šios aplinkybės reikšmingo poveikio jam nepadarė.

13. Apylinkės teismas, priešingai nei teigiama skunde, taip pat atsižvelgė ir vertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ją vertino kontekste su nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, G. L. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundo argumentų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad parenkant bausmės dydį, nors yra vertinamos tiek lengvinančios, tiek sunkinančios aplinkybės, svaresnę reikšmę nagrinėjamu atveju turi atsakomybę sunkinanti aplinkybė, turint omenyje, kad asmuo nusikalto ne pirmą kartą, o už analogišką nusikalstamą veiką ginčijamu apylinkės teismo nuosprendžiu yra teisiamas jau net 4 kartą. Taigi, šiuo atveju nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis negali savo reikšme nusverti sunkinančios aplinkybės svarbos.

14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. L. už jo padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Valstybės taikomas poveikis asmeniui turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, atsakomybę sunkinančią bei lengvinančią aplinkybes, galutinė G. L. paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

15. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės G. L. paskyrimas, nustatant labai artimą minimaliam terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminui, bus tinkama ir adekvati bausmė, proporcinga padarytų nusikaltimų pavojingumui, užtikrinanti teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštaraujanti bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54, 62 straipsnis).

Dėl turto konfiskavimo

16. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 15 d. nuosprendžiu G. L. paskirtos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – turto konfiskavimas, valstybės nuosavybei paimant V. B. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apeliaciniu skundu G. L. prašo nekonfiskuoti minėto automobilio, o priteisti automobilio vertę pinigine bauda.

17. BK 72 straipsnyje įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, ar šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. L. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai panaudojo darydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, taigi, automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Skirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę, apylinkės teismas sprendė, kad nors automobilis registruotas kaltinamojo sugyventinės V. B. vardu, tačiau faktinis automobilio valdytojas yra kaltinamasis. Tokį apylinkės teismo įsitikinimą lėmė byloje nustatytų aplinkybių visuma – jog nors automobilis V. B. vardu užregistruotas dar 2021 m. liepos 25 d., ji vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus išsilaikė tik 2021 m. gruodžio 16 d., jog kaltinamasis žinojo, kur yra laikomi automobilio užvedimo rakteliai, jie buvo jam prieinamoje vietoje, tai buvo bendras šeimos automobilis. Apeliaciniu skundu nuteistasis akcentuoja, jog automobilio konfiskavimas nėra proporcinga poveikio priemonė, nes jo savininkas nėra jis ir tokiu būdu yra pažeidžiami nesusijusio asmens (tiek jo sugyventinės, tiek netiesiogiai mažamečio vaiko) interesai. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ konfiskavimą, paskyrė tinkamą ir teisingą baudžiamojo poveikio priemonę ir įstatymų nepažeidė.

19. Skundo argumentų kontekste pastebėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

20. Nors nagrinėjamu atveju aptariama transporto priemonė faktiškai nėra nuteistojo G. L. nuosavybė, tačiau, teismo įsitikinimu, bylos nagrinėjimo metu atskleistos aplinkybės, tame tarpe nuteistojo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nuteistasis yra vienintelis šeimos išlaikytojas, kad mažametį vaiką reikia nuvežti į darželį ir gydymo įstaigą, kad automobilis taip pat skirtas pavežėti seserį ir jos vaiką, kad automobilis yra naudojamas ir nuteistojo darbiniais poreikiais, kuomet G. L. sugyventinė V. B. teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2021 m. gruodžio 16 d., tačiau vairuotojo pažymėjimo fiziškai neturėjo net ir 2021 m. gruodžio 28 d., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta kaip liudytoja, leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo automobiliu nuteistasis realiai naudojosi, jį valdė, o priešingi nuteistojo aiškinimai tėra jo gynybinė pozicija, kuri yra paneigta nurodytais faktais.

21. Pažymėtina, jog sprendžiant, ar konfiskuotino turto išieškojimas neprieštarauja proporcingumui, atsižvelgtina į tai, ar ši priemonė yra tinkama siekiamiems tikslams įgyvendinti, ar ji yra būtina, taip pat, ar ji atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju tai, kad G. L. už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ginčijamu nuosprendžiu yra teisiamas 4 kartą, tai yra, tokio pobūdžio pažeidimai yra pasikartojančio pobūdžio, jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant taikytam draudimui naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Taigi, nuteistasis yra linkęs piktybiškai ignoruoti jam paskirtas poveikio priemones, akivaizdžiai nepaiso teisės aktų reikalavimų, atitinkamai tokiu savo elgesiu rizikuoja tiek savo, tiek visuomenės gerove. Ir nors konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso nuteistajam, nei ši aplinkybė, nei jo šeimos narių interesai ir (ar) kitos aplinkybės, nagrinėjamu atveju, negali būti laikomi aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio nuostatų taikymą. Šiuo aspektu itin pabrėžtina tai, kad įsiteisėjusiais ankstesniais teismų nuosprendžiais G. L. atžvilgiu jau buvo taikytas automobilio vertę atitinkančios piniginės sumos konfiskavimas, tačiau, akivaizdu, nuteistojo nuo tolimesnio analogiško, visuomenei pavojingo elgesio G. L. nesulaikė, teisingų išvadų padaryti neprivertė. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomi argumentai (neproporcinga bausmė, poreikis vežioti mažametį vaiką), vertinant juos kartu su nusikalstamų veikų padarymo ir visomis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, neleidžia daryti išvados, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš G. L. būtų tinkama priemonė siekiamiems tikslams (nubaudimo, prevenciniams ir kt.), numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti. Siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, apylinkės teismas pagrįstai sprendė esant pagrindui konfiskuoti V. B. priklausančią transporto priemonę. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, paskyręs baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, išlaikė teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių, teisingumo ir protingumo kriterijų bei proporcingumo principo nepažeidė, keisti šios poveikio priemonės į automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. birželio 8 d. pažyma Nr. APD-2022-06831 (2 t., b. l. 47) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį G. L. sudaro 145 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

24. Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

25. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo G. L. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis yra labiau reikšmingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. L. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 15 d. nuosprendį nepakeistą.

Iš nuteistojo G. L. Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė