Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-09-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1444-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
e1-1444-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22314-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
V. T.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1444-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22314-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 1.2.22.9.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. T. (V. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. 2020 m. birželio 8 d. apie 20:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme tyčia šovė iš pneumatinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini), skirto šaudyti 4,5 mm (.177) švininėmis „Diabolo" tipo kulkomis, į einančią ties namu Nr. 7 A. S., pataikydamas jai į dešinės kojos šlaunį ir padarydamas nukentėjusiajai A. S. žaizdą dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukeldamas fizinį skausmą.

Be to jis, neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą – fabrikinės gamybos 4, 5 mm (.177) kalibro pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) švininėmis „Diabolo" tipo kulkomis – 2020 m. birželio 8 d., apie 20.00 val., paėmęs aukščiau minėtą nešaunamąjį pneumatinį ginklą, priskiriamą C kategorijos ginklams iš savo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nusinešė šį į namo kiemą, minėtu adresu, prie gatvės ir panaudojo šaudamas į einančią ties Naujosios gatvės 7-uoju namu buvusią A. S., šią nežymiai sužalodamas, po to nunešė į savo garažą aukščiau minėtu adresu.

Kaltinamasis V. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įtarimo esmę suprato, įtarimas išverstas į rusų kalbą, kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto labai gailisi. Lietuviškai kalbėti nemoka. Psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. 2020 m. birželio 8 d. apie 17. 00 val. (duomenys neskelbtini), pas jį kieme sėdėjo pavėsinėje su kaimynu Č. P. (Č. P.) ir vartojo alkoholį – gėrė degtinę (turėjo 2 buteliukus po 200 g., vieną išgėrė), ir atėjo pas juos A. S., t. y., Č. P. sugyventinė. A. barė savo sugyventinį Č. už tai, kad jis su juo geria, paėmė nuo stalo antrą, jau pradėtą gerti 200 g. degtinės buteliuką ir numetė ant betono – buteliuką sudaužė. T. Č. atsikėlė ir nuėjo link savo namų, o A. ėjo Č. iš paskos – tuo metu jie buvo už jo teritorijos, ant kelelio, ties namu Nr. 7 . Jis nuėjo į garažą, iš ten paėmė pneumatinį šautuvą (žinojo, kad šautuve yra viena kulka, jau gal nuo praeitų metų), išėjo į lauką bei iš pykčio, kad A. barėsi ir sudaužė degtinės buteliuką, nukreipė šautuvą link An. ir paspaudė nuleistuką – iššovė tik vieną kartą ir pataikė A. į dešinės kojos šlaunį, jis nematė ar A. nukrito. Po to nuėjo padėjo pneumatinį šautuvą atgal į garažą (taip pat garaže buvo ir kulkos šautuvui), garažą užrakino. Šautuvą ir kulkas paėmė policijos pareigūnai kratos metu, o jį sulaikė. Minėtą šautuvą pirko labai seniai, kažkur prieš 10 metų, kur pirko, nepamena, pasakyti negali, niekada šautuvo nenaudojo, kartais šaudydavo į plastikinius butelius, daugiau jokių ginklų neturi ir neturėjo, niekada leidimo ginklams laikyti neturėjo. Kiek žino, kulkos yra 3,5 mm. Nežino, ar reikalingas leidimas minėtam šautuvui laikyti. Dėl padaryto labai, gailisi pažada daugiau niekada nedaryti. Kaimynės atsiprašys ir mano, kad su ja susitaikys. Kulkas pirko kažkada kioske, jokių leidimų nereikėjo – kada ir kur nepamena (b. l. 90) .

Kaltinamasis V. T. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, jis jam išverstas į rusų kalbą, kaltu prisipažįsta visiškai, dėl padaryto labai gailisi. Pasilieka prie parodymų duotų pirmos apklausos metu, t. y. 2020 m. birželio 8 d. apie 17. 00 val. (duomenys neskelbtini), pas jį kieme sėdėjo pavėsinėje su kaimynu Č. P. ir vartojo alkoholį – gėrė degtinę (turėjo 2 buteliukus po 200 g., vieną išgėrė), ir atėjo pas jos A. S., t. y., Č. P. sugyventinė. A. barė savo sugyventinį Č. už tai, kad jis su juo geria, paėmė nuo stalo antrą, jau pradėtą gerti 200 g. degtinės buteliuką ir numetė ant betono – buteliuką sudaužė. T. Č. atsikėlė ir nuėjo link savo namų, o A. ėjo Č. iš paskos – tuo metu jie buvo už jo teritorijos, ant kelelio, ties namu Nr. 7. Jis nuėjo į garažą, iš ten paėmė pneumatinį šautuvą (žinojo, kad šautuve yra viena kulka, jau gal nuo praeitų metų) ir išėjo į lauką bei iš pykčio, kad A. barėsi ir sudaužė degtinės buteliuką, nukreipė šautuvą link A. ir paspaudė nuleistuką – iššovė tik vieną kartą ir pataikė A. į dešinės kojos šlaunį, jis nematė ar A. nukrito. Po to nuėjo padėjo pneumatinį šautuvą atgal į garažą (taip pat garaže buvo ir kulkos šautuvui) garažą užrakino. Šautuvą ir kulkas paėmė policijos pareigūnai kratos metu, o jį sulaikė. Minėtą šautuvą pirko labai seniai, kažkur prieš 10 metų – kur pirko, nepamena, pasakyti negali, niekada šautuvo nenaudojo, kartais šaudydavo į plastikinius butelius, daugiau jokių ginklų neturi ir neturėjo, niekada leidimo ginklams laikyti neturėjo. Kiek žino, kulkos yra 3,5 mm. Nežino, ar reikalingas leidimas minėtam šautuvui laikyti. Dėl padaryto labai gailisi, pažada daugiau niekada nedaryti. Kaimynės atsiprašė. Kulkas pirko kažkada kioske, jokių leidimų nereikėjo, kada ir kur nepamena. Ligonių kasoms apmokėjo, kvitą prideda prie apklausos protokolo. Jam minėtas šautuvas nereikalingas ir prašo jam negrąžinti šautuvo bei kulkų. Prašo, jeigu įmanoma, ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, skirti jam kuo mažesnė baudą (b. l. 95–96).

Kaltinamojo V. T. kaltę, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, be jo pačio prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje.

Iš 2020 m. birželio 9 d. 03.44 val. atlikto V. T. asmens blaivumo testo matyti, kad V. T. patikros rezultatas – 0.55 ‰ (b. l. 79).

Iš 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal požymius nuskalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nurodyta, kad 2020 m. birželio 8 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 7 viešoje vietoje V. T. savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. ne mažiau kaip vieną kartą tyčia šaudamas šaunamuoju ginklu į A. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), vienai kulkai pataikius A. S. į dešinės kojos šlaunį, padarė jai dešinės kojos žaizdą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (b. l. 1–2).

Iš 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 14 d. gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kad tirti pateiktas šautuvas yra fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas, pneumatinis šautuvas nėra šaunamasis ginklas. Tirti pateiktos 253 kulkos yra fabrikinės gamybos 4,5 mm (.177) kalibro švininės,,Diabolo" tipo kulko, skirtos šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams. Dėl to pradedamas tyrimas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį (b. l. 5–6).

Iš 2020 m. liepos 30 d, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį dėl to, kad 2020 m. birželio 8 d,, apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 7 viešoje vietoje V. T. savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. ne mažiau kaip vieną kartą tyčia šaudamas šaunamuoju ginklu į A. S. gimusiai (duomenys neskelbtini), vienai kulkai pataikius A. S. į dešinės kojos šlaunį, padarė jai dešinės kojos žaizdą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš ikiteisminio tyrimo metu gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat nustatyta, kad viešoji tvarka pažeista nebuvo, dėl to tikslinga ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 7).

Iš 2020 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros atlikimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 7, apžiūros objektas yra gatvės dalis aukščiau minėtu adresu, ties pastatu Nr. 7. Gatvės dalis yra asfaltuota, kairėje pusėje yra (duomenys neskelbtini) namai Nr. 7, toliau, kitoje pusėje yra žolynas. Ties įėjimu į pastatą Nr. 7 yra varteliai metaliniai, tvora vielinė, apaugusi gyvatvorėmis. Atliekant įvykio vietos apžiūrą objektų reikšmingų tyrimui nenustatyta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 9–11).

Iš 2020 m. birželio 9 d. kratos protokolo matyti, kad prieš pradedant kratą ((duomenys neskelbtini), pareikalaus atiduoti nutartyje (nutarime) nurodytus daiktus, V. T. pareiškė, kad garaže turi pneumatinį šautuvą ir dėžutę šovinių ir kratos metu, savanoriškai pateikė pneumatinį šautuvą ir 253 orinio šautuvo granules su dėžute, kurie buvo paimti kratos protokolu (b. l. 26–38).

Iš 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties matyti, kad buvo patvirtintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2020 m. birželio 9 d. nutarimo daryti kratą V. T. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – name ir pagalbinėse patalpose (garaže), esančiuose (duomenys neskelbtini), teisėtumas (b. l. 41–42).

Iš 2020 m. liepos 14 d, Lietuvos tesimo ekspertizės centro išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. Tirti pateiktas šautuvas yra fabrikinės gamybos, 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro, švininėmis „Diabolo“ tipo kulkomis. 2. Tirti pateiktas pneumatinis šautuvas yra nešaunamais ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų. 3. Tirti pateiktas pneumatinis šautuvas yra tinkamas šaudyti. 4. Tirti pateiktos 253 kulkos yra fabrikinės gamybos, 4,5 mm (.177) kalibro švininės „Diabolo“ tipo kulkos, skirtos 4,5 mm (.177) kalibro pneumatiniams ginklams. 5. Tirti pateiktos 4,5 mm (.177) kalibro švininės „Diabolo“ tipo kulkos nėra šaudmenys. 10. Tirti pateiktos 4,5 mm (.177) kalibro švininės „Diabolo“ tipo kulkos yra skirtos ir tinkamos šaudyti iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo (b. l. 49).

Nukentėjusioji A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 8 d. apie 14.00 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) ir su savo sugyventiniu Č. P. vartojo alkoholį, t. y. ji gėrė alų, o sugyventinis gėrė alų ir degtinę. Ji asmeniškai išgėrė apie 1 l alaus 7,5 laipsnių stiprumo. Po to, laiko nepamena, Č. nuėjo pas kaimyną V. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ji buvo namuose, o vakare, laiko nepamena, nuėjo pas kaimyną kviesti sugyventinį namo – atėjusi į kaimyno kiemą pamatė, kad jos sugyventinis Č. su kaimynu V. pavėsinėje geria degtinę, ant stalo stovėjo 200 g. buteliukas degtinės. Kadangi ji nenorėjo, kad jie gertų, susinervinusi paėmė tą degtinę nuo stalo ir numetė į cementą bei sudaužė. Tada abu vyrai Č. ir V. supyko ant jos ir barė žodžiais, bet ji Č. pasakė „greitai eik namo". T. Č. atsikėlė ir ėjo, o ji ėjo Č. iš paskos. Kai ji išėjo už kaimyno kiemo ir jau buvo kelyje ties 7-u namu, išgirdo vieną šūvį ir pajuto staiga skausmą dešinėje šlaunyje – labai išsigando, ji net iš karto nesuprato kame reikalas ir su skausmais nuėjo namo, net nesuprato, kad jai peršauta šlaunis. Atėjusi su Č. namo pamatė, kad iš šlaunies bėga kraujas, tada suprato, kad kaimynas peršovė jai koją, t. y. šlaunį. Dėl šūvio labai išsigando ir jai buvo sutrikdyta jos ramybė, negalėjo ramiai nueiti iki savo namų viešu keliu. Minėto įvykio metu, kai šovė kaimynas buvo tik ji jos sugyventinis Č. ir kaimynas V., daugiau jokių pašalinių žmonių ir liudininkų nebuvo. Po įvykio ji paskambino sūnui ir dukrai, kurie atvykę iškvietė policiją ir medikus, jos vaikai įvykio nematė. Atvykus GMP, ji buvo pristatyta į Lazdynų GMP ligoninę, kur jai buvo nustatyta šautinė žaizda, buvo apžiūrėta, sutvarstyta ir paleista namo. Kulkos medikai pasakė, kad nėra galimybės išimti ir neišėmė, nes kulka giliai įsiskverbusi, galimai su laiku pati išeis iš kojos. Daugiau dėl kojos niekur nesigydė. Jai buvo išrašyti nuo skausmo vaistai Cefuraksimas, už kurios mokėjo 12.88 euro, čekio neišsaugojo pateikti negali. Daugiau dėl minėto įvykio niekur nesigydė. Jeigu kaimynas sumokės už vaistus ir atsiprašys, galimai jam atleis ir su juo susitaikys. Civilinio ieškinio neteiks. Prašo ją pripažinti nukentėjusiąja, nes patyrė fizinį skausmą, net ir dabar jai kažkiek skauda šlaunį. Šiandien buvo pas teismo medikus nustatyti kūno sužalojimus. Kaimynas niekada ankščiau nešaudydavo, nėra mačiusi pas kaimyną ginklo, su kaimynų ankščiau niekada jokių konfliktų nebuvo (b. l. 66–69).

Iš 2020 m. birželio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. A. S. padaryta žaizda dešinėje šlaunyje. 2. A. S. nustatyta žaizda dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, sužalojimas padarytas prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2020 m. birželio 8 d. Sužalojimas galimai padarytas kietu buku daiktu, turinčiu pakankamą pagreitį pažeisti odos audiniams. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimo mechanizmą, nėra galimybės dėl nepakankamo duomenų kiekio medicinos dokumentuose. 3. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 4. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimo mechanizmą ir traumuojantį objektą, nėra galimybių dėl nepakankamo sužalojimo makromorfologinio aprašymo medicinos dokumentuose. 5. Vadovaujantis pateiktais medicinos dokumentais, Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 6. Sužalojimas yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamoje vietoje, todėl kategoriškai atmesti tokios galimybės, negalima (b. l. 72–73).

Liudytoja I. S. apklausta ikiteisminio tyrimo parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Vakar, t. y. 2020 m. birželio 8 d. apie 20:00 val., jai paskambino brolis O. ir pasakė, jog namuose yra sužeista jų motina A. Nedelsdama ji atvažiavo pas mamą į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi pas mamą, ji pastebėjo, jog mama A. sėdėjo virtuvėje ant sofos. Pamatė, jog mamos dešinės kojos šlaunis yra sužeista. Ji pradėjo valyti mamos žaizdą ir pagalvojo, jog koja yra sužeista peiliu. Ji mamos paklausė kas jai atsitiko, ji nurodė, jog apie 18:00 val., ėjo pas kaimyną V. T., parvesti namo sugyventinį Č. P., kadangi jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus kaimyno namo kieme. Mama jai pasakė, jog kai jau ėjo namo su savo sugyventiniu, Č. buvo nuėjęs į priekį nuo jos per kelis metrus, o ji ėjo iš paskos. Tada po kelių minučių Č. atsisuko į mamą, ir pamatė ją gulinčia šalia mamos namų teritorijos vartų. Mama jai nurodė, jog nežino kaip ji nukrito ant žemės, tik pajuto kojos srityje skausmą. Č. paklausė mamos ar jai viskas gerai, ji nurodė, jog jai staiga pasidarė silpna. Taip pat jai mama nurodė, jog girdėjo kaip kaimynas V. T. sakė: „Aš vis tiek tave nušausiu". Anksčiau ji yra girdėjusi, jog kaimynas V. T. lauke šaudydavo į gulbes, tačiau su kokiu ginklu, ir kur, ji nežino. Ginklo realiai nematė. Tuo metu ji iškart iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir paaiškino visą situaciją. Atvykę greitosios pagalbos medikai pasakė, jog mamos dešinės kojos šlaunyje galimai yra svetimkūnis ir ją reikia vežti į ligoninę apžiūrai. Greitosios pagalbos medikai skubėjo į kitą iškvietimą, todėl mamą į ligoninę nuvežė ji. Ligoninėje po nuodugnesnės apžiūros buvo nustatyta, jog mamos dešinės kojos šlaunyje yra šautinė žaizda ir joje yra svetimkūnis. Po apžiūros mama buvo išleista į namus. Šiuo metu motina A. S. yra blogos fizinės būklės, blogai jaučiasi dėl vaistų poveikio, todėl šiuo metu jos apklausti nėra galimybės. Taip pat kiek jai žinoma, jos motina tuo metu, kai ėjo parvesti sugyventinį namo, buvo taip pat neblaivi. Daugiau dėl šio įvykio ji papasakoti negali (b. l. 55–57).

Liudytojas Č. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 8 d. apie 14.00 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), ir su savo sugyventine A. vartojo alkoholį, t. y. jis gėrė degtinę, o A. gėrė alų – kiek A. išgėrė alaus, nepamena. Po to link vakaro, laiko nepamena, jis nuėjo pas kaimyną V. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Su kaimynų turėjo 2 buteliukus degtinės po 200 g. – vieną išgėrė o kitas stovėjo ant stalo, buvo kaimyno pavėsinėje, ir pas juos atėjo A., kuri buvo valanda nepamena., A. jų buteliuką su degtine paėmė nuo stalo ir sudaužė, o jį varė namo. Jis ir kaimynas supyko dėl to ir barė A. Jis atsikėlė ir ėjo namo, kiek pamena, A. ėjo jam iš paskos. Jis kai jie ėjo, net negirdėjo jokio šūvio ir net nežinojo, kad buvo iššauta į A. koją, ir koja buvo sužalota. Buvo stipriai girtas, dėl turbūt ir nieko negirdėjo. Kai su A. atėjo namo, jis iš kart atsigulė miegoti ir miegojo. Kai prabudo pamatė namuose policiją, A. tada jam pasakė, kad kaimynas V. peršovė jai šlaunį, jis labai nustebo, nes nei šūvio negirdėjo, nei matė kaip peršovė A. šlaunį. Buvo stipriai išgėręs, dėl to minėtos dienos įvykius labai blogai atsimena. A. išvežė greitoji į Lazdynų GMP, kur jai nustatyta šautinė žaizda, ir ji buvo paleista namo. Jis nenukentėjo, neišsigando, tikriausiai dėl savo neblaivumo, nukentėjusiuoju nesijaučia visiškai. Minėtos dienos įvykius labai blogai pamena, dėl to daugiau nieko paaiškinti negali. Ankščiau su kaimynu jokių konfliktų neturėjo, jis net nežinojo, kad kaimynas turi šautuvą, niekada nematė kad šaudytų (b. l. 75–76).

2020 m. liepos 1 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa atstovaujama teisės skyriaus vyriausiosios specialistės A. K. pareiškė 65,36 eurų civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios A. S. gydymo (b. l. 14–22).

Iš Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašto matyti, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi V. T. atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą, t. y. 65.36 eurus (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. T. kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – nukentėjusiajai A. S. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą bei neteisėtai nešiojo nešaunamąjį ginklą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, specialistų išvadose konstatuotas aplinkybės, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. T. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 258 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį, padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalį, padarymą – baudą. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomomis bausmės rūšimis, dydžiais bei įpareigojimu sutinka, tačiau prašo teismo baudos mokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui (b. l. 109–110, 111).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina V. T. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), kitas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), tai kad nusikalstamos veikos sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kartu įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, iš kurių matyti, kad kaltinamasis V. T. neteistas (b. l. 103), administracine tvarka nebaustas (b. l. 104), yra garbaus amžiaus, pensininkas, atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasoms padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiosios gydymo (b. l. 23). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas bausmes – už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei įstatymo numatytas vidurkis, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje – baudą, jos dydį parenkant lygų įstatymo numatytam minimumui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai V. T. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 9 d. 02 val. 20 min. iki 2020 m. birželio 9 d. 14 val. 37 min. (b. l. 81, 99) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Pažymėtina, kad laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į laisvės apribojimo bausmę, o ne į baudą, kadangi įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam buvo pareikštas 2020 m. liepos 30 d. (b. l. 5–6), t. y. kaltinamąjį paleidus iš laikino sulaikymo.

Kaltinamasis prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Spręsdamas dėl kaltinamojo prašymo leisti jai baudą sumokėti dalimis, teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas bei į skirtinos bausmės dydį, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 5 mėnesiai.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką BK 72 straipsnio nuostatų prasme konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę, o jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas – menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai (pavyzdžiui, netikri pinigai, savadarbis ginklas), jie ne konfiskuojami – paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodyta BK 72 straipsnio 1 dalyje ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet iš asmens paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-628/2019). Iš 2020 m. liepos 14 d, Lietuvos tesimo ekspertizės centro išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 4,5 mm (.177) kalibro pneumatinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) yra fabrikinės gamybos, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro, švininėmis „Diabolo“ tipo kulkomis. Jis yra nešaunamais ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų bei tinkamas šaudyti. 253 vnt. 4,5 (.177) kalibro švininio ,,Diabolo" tipo kulkos yra fabrikinės gamybos, skirtos ir tinkamos šaudyti iš tirti pateikto pneumatinio šautuvo (b. l. 49). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pneumatinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 4,5 (.177) kalibro švininio ,,Diabolo" tipo kulkos turi ekonominę vertę, nėra menkaverčiai ar savadarbiai daiktai, todėl jie yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrankis, ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, priemonė. Todėl vadovaujantis aukščiau paminėtu imperatyviu teisiniu reguliavimu, pneumatinis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 243 vnt. 4,5 (.177) kalibro švininės ,,Diabolo" tipo kulkos dėžutėje, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje (b. l. 51–52), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus iš kaltinamojo V. T. konfiskuotini ir perduotini Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

V. T. (V. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus;

- pagal BK 258 straipsnio 2 dalį 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir subendrintą bausmę V. T. (V. T.) skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus ir 15 MGL (750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. T. (V. T.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant visą bausmės atlikimo laikotarpį turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus ir 10 MGL (500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti V. T. (V. T.) laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 9 d. 02 val. 20 min. iki 2020 m. birželio 9 d. 14 val. 37 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis V. T. (V. T.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti pneumatinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 243 vnt. 4,5 (.177) kalibro švininės ,,Diabolo" tipo kulkas dėžutėje, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje, juos perduodant Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymo nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas