- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-05-31
- Bylos Nr.
- A-756-551-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- I. L., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, H. J., I. T.
- Pareiškėjas
- S. L.
- Advokatai
- Albertas Pocevičius
- Kategorijos
- 11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens I. L. (I. L. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. (S. L. ) prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, H. J. , I. L. , I. T. (I. T. ) dėl termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į L. L. (L. L. ) ir T. L. (T. L. ) bendrai nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 4, 37 ha žemės sklypą Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Mickūnų valsčiuje, Stasiuki kaime (pagal dabartinį suskirstymą – Dievoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus rajonas) bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Nurodė, kad jo tėvas L. L. , tėvo brolis S. L. bei pareiškėjo senelė T. L. iki nacionalizacijos bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė 4, 37 ha žemės Vilniaus apskrityje, Mickūnų valsčiuje, Stasiuki kaime. Pareiškėjas prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šią žemę laiku nepadavė, kadangi neturėjo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir patvirtinančių giminystės ryšį, nežinojo, kad tėvas ir senelė bendrosios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė nekilnojamąjį turtą. Šį faktą pareiškėjas sužinojo tik 2004 m. rugpjūčio 4 d., gavęs Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2004 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-411-09/04 nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. L. po savo tėvo F. L. mirties 1939 m. gegužės 26 d. paveldėjo 4, 37 ha žemės Dievoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus rajone. Pareiškėjas kreipėsi dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Vilniaus rajono apylinkės teismas procesą atnaujino, 2006 m. balandžio 12 d. sprendimu panaikino to paties teismo 2004 m. gegužės 18 d. sprendimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. L. , mirusi 1968 m. lapkričio 3 d., L. L. , gimęs 1914 m. rugpjūčio 17 d., miręs 2000 m. liepos 18 d., S. L. , gimęs 1906 m. spalio 16 d., miręs 1967 m. gegužės 14 d., bendrosios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 4,37 ha žemė sklypą Vilniaus apskrityje, Mickūnų valsčiuje, Stasiuki kaime (pagal dabartinį suskirstymą – Dievoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus rajonas). Pareiškėjas pažymėjo nežinojęs, kad prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo padavimas yra ribojamas terminais. Terminų praleidimą lėmė ir tai, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pareiškėjo prašymą prašė palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalį piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą paduoti prašymą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu piliečiai iki šio straipsnio 4 dalyje nurodytos datos kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, priimtas po nurodytos datos, laikoma, kad piliečiai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus pateikė laiku. 1991 m. spalio 21 d. tuometinei Vilniaus rajono Mickūnų apylinkės agrarinės reformos tarnybai I. L. (I.) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo senelio S. L. (F.) nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Dievoniškių kaime. 1991 m. rugsėjo 3 d. tai pačiai tarnybai L. L. (F.) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Dievoniškių kaime, A. L. (I.) – prašymą atkurti nuosavybės teises į nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Dievoniškių kaime. 2001 m. balandžio 5 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui I. L. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. ir S. L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Dievoniškių kaime. 2001 m. birželio 11 d. Vilnius rajono žemėtvarkos skyriui H. J. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. ir S. L. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą Dievoniškių kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone. Pareiškėjas 2003 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo (nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu), kad S. L. (S. L. ) (miręs 1967 m. gegužės 14 d.) iki 1940 m. Dievoniškių k., Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone nuosavybės teise valdė 4,92 ha žemės. Vilniaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-41109/04 sprendimu nustatė juridinį faktą nuosavybės teisių atkūrimo tikslu, kad S. L. iki nacionalizacijos Vilniaus rajone, Mickūnų seniūnijoje, Dievoniškių kaime nuosavybės teise valdė 4,37 ha žemės sklypą. Tačiau 2004 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-411-09/04 pagal pareiškėjų H. J. ir I. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-411-09/04, priimti naują sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Vilniaus apskrityje, Mickūnų valsčiuje, Dievoniškių kaime T. L. , L. L. , S. L. bendrosios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 4,37 ha žemės. Faktiškai pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laiku, įstatymu nustatytu terminu iki 2003 m. gruodžio 31 d., todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, šiuo atveju teismine tvarka termino atnaujinti nereikia.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. T. neprieštaravo, kad teismas pareiškėjo prašymą tenkintų.
Tretysis suinteresuotas asmuo I. L. pareiškėjo prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas buvo pasyvus ir aktyviai neieškojo dokumentų. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo vykdymo. Lietuvių kalbos nemokėjimas taip pat nėra svarbi termino praleidimo priežastis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino, atnaujino terminą pateikti prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijai atkurti nuosavybės teises į L. L. ir T. L. iki nacionalizacijos valdytą nuosavybės teise žemę, buvusią Vilniaus apskrityje, Mickūnų valsčiuje, Stasiuki kaime (pagal dabartinį suskirstymą Dievoniškių kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone) bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus.
Teismas pažymėjo, kad šioje byloje, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490) 10 straipsnio 1 bei 4 dalimis, vertintina, ar pareiškėjas dėl pateisinamos priežasties praleido terminus pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams. Vilniaus apskrities viršininko administracija, tvirtindama, kad pareiškėjas S. L. 2003 m. liepos 23 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, kad S. L. iki 1940 m. Dievoniškių k., Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone nuosavybės teise valdė 4,92 ha žemės, supainiojo faktus. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino, kad pareiškėjas su tokiu pareiškimu į apylinkės teismą nesikreipė.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl informacijos stokos ir lietuvių kalbos nemokėjimo nuosavybės teisės laiku realizuoti negalėjo. Aplinkybę, kad jo tėvas L. L. ir senelė T. L. bendrai nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemę Vilniaus apskrityje, Mickūnų valsčiuje, Stasiuki kaime, jis sužinojo tik gavęs 2004 m. rugpjūčio 4 d. iš Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimą (b.l. 6). Iki tol pareiškėjas neturėjo išlikusių dokumentų apie tėvo ir senelės nuosavybės teise valdytą žemę. Atsižvelgdamas į išdėstytą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad terminą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujino.
III.
Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo I. L. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymo netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pareiškėjo nurodyta priežastis – neturėjimas dokumentų, patvirtinančių tėvo L. L. ir senelės T. L. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei patvirtinančių giminystės ryšį – nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Piliečiai, norintys atkurti nuosavybės teises, pirmiausia dėl to turėjo išreikšti valią, pateikdami nustatytos formos ir turinio prašymą. Dokumentus, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, buvo galima pristatyti ir vėliau. Pareiškėjas ne tik nesikreipė į atitinkamas institucijas dėl dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku, tačiau nepadavė ir paties prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo;
2) Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (Civilinio kodekso 1.6 str.);
3) Lietuvių kalbos nemokėjimas nepripažintina svarbia terminų praleidimo priežastimi. Pareiškėjas lietuvių kalbos nemoka ir dabar, tačiau tai jam nesutrukdė iš 2004 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimo sužinoti apie Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą, paduoti prašymo teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas S. L. prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Iki civilinės bylos Nr. A2-283-626/2006 (Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas priimtas 2006 m. balandžio 14 d.) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo pareiškėjui nebuvo žinomas faktas, kad T. L. , mirusi 1968 m. lapkričio 3 d., pareiškėjo tėvas L. L. , gimęs 1914 m. rugpjūčio 17 d., miręs 2000 m. liepos 18 d., S. L. , gimęs 1906 m. spalio 16 d., miręs 1967 m. gegužės 14 d., bendrosios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 4,37 ha žemė sklypą, buvusį Vilniaus pavietėje, Mickūnų gminoje ,,Stasiuki“ vietovėje (pagal dabartinį suskirstymą – Dievoniškių k., Mickūnų sen., Vilniaus rajonas);
2) Įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-283-626/2006 pareiškėjas iš karto kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus;
3) Vilniaus apygardos administracinis teismas nešališkai, visapusiškai ir objektyviai pagal savo vidinį įsitikinimą išnagrinėjo ir įvertino visas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas pagal to paties straipsnio 4 dalį nustatytas iki 2003 m. gruodžio 31 d. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į tėvo L. L. bei senelės T. L. bendrai nuosavybės teise valdytą žemės sklypą ir dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį su žemės savininkais paduoti, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas apie svarbias priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 86, 143 straipsniai).
Pareiškėjas teigė, jog prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo nepadavė laiku, nes neturėjo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę ir giminystės ryšį, nežinojo, kad jo tėvas ir senelė bendrosios nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė nekilnojamąjį turtą. Be to, jam nebuvo žinomi prašymo padavimo terminai, nemoka lietuvių kalbos.
Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nustatė pakankamai ilgus terminus prašymams ir reikalingiems dokumentams pateikti, kad savo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą galėtų realizuoti ir tie pretendentai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių šia teise tam tikrą laiką nepasinaudojo. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Tad svarbiomis terminų praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmenims sudaro objektyvias kliūtis nustatytu terminu atlikti reikiamus veiksmus. Teismų praktikoje tokiomis kliūtimis vertinamos tos, kurios atsiranda ir tęsiasi nepriklausomai nuo asmens valios. Pareiškėjo nurodytos priežastys yra tik subjektyvaus pobūdžio, paties pretendento pasirinkto elgesio nulemtos aplinkybės. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas elgdamasis rūpestingai ir apdairiai neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme nustatytam terminui. Informacijos stoka ir lietuvių kalbos nemokėjimas, kai pats asmuo, norėdamas įgyvendinti savo teises ir interesus, ja nesidomi, tėra subjektyvios, nuo paties asmens valios priklausančios priežastys, be to, lietuvių kalbos nemokėjimas pareiškėjui nesutrukdė kreiptis į teismą tiek dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, tiek ir dėl termino atnaujinimo šioje byloje. Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjo nurodytas priežastis, dėl kurių jis nustatytu terminu nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pripažino svarbiomis.
Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė jokių, konkrečiais įrodymais pagrįstų, objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių jam laiku pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tuo tarpu pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus buvo galima patikti ir vėliau, tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo nėra pagrindo. Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – S. L. prašymą atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į L. L. ir T. L. bendrai nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininkais patvirtinantiems dokumentams paduoti atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.