Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui V. D. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas, kaip vieno iš name esančio buto savininkas, neatsiskaitė už UAB „Senamiesčio ūkis“ nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. suteiktas paslaugas. Dėl to atsakovas turi sumokėti 362,66 Eur skolą ir 22,41 Eur palūkanas. Reikalavimo teises į atsakovą iš UAB „Senamiesčio ūkis“ ieškovė perėmė pagal įmonių 2021 m. vasario 3 d. pasirašytą Reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi ieškovė yra tinkama kreditorė.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškinys buvo patenkintas.

4. Atsakovas V. D. pateikė motyvuotus prieštaravimus, kuriuose prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Savo procesinę poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

4.1. Atsakovui nebuvo pranešta apie tai, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ perleido reikalavimo teises ieškovei UAB „Juris LT“. Nėra duomenų, kad ieškovės pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo įteiktas atsakovui. Vien tik faktas, kad ieškovė tariamai siuntė atsakovui laišką, nepatvirtina, jog atsakovui buvo išsiųstas pranešimas apie reikalavimo teisės perleidimą. Taigi ieškovė neinformavo atsakovo apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis).

4.2. Tarp daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų ir trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ kilo ginčas dėl sienutės sutvirtinimo darbų atlikimo sąlygų. Ginčui užsitęsus, atsakovas kreipėsi į trečiąjį asmenį ir buvo telefonu informuotas, kad gali 2019 m. spalio mėn. sąskaitą Nr. MP00172267 apmokėti dalimis. Įmokas atsakovas atliko 2020 m. lapkričio 7 d., 2021 m. sausio 28 d., 2021 m. kovo 15 d., 2021 m. gegužės 6 d. ir 2021 m. gegužės 20 d. Šias įmokas trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ priėmė ir apskaitė išrašomose sąskaitose. Iš trečiojo asmens raginimų nedelsiant sumokėti visą skolą atsakovas negavo, taip pat sąskaitose būdavo nurodyta, kad „Būtume dėkingi, jei sąskaitą pagal galimybes apmokėtumėte iki mėnesio 25 dienos“. Tai leido atsakovui pagrįstai manyti, kad tinkamai vykdo žodinį susitarimą dėl mokėjimų dalimis. Perleidęs reikalavimą ieškovei trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ elgėsi nesąžiningai.

4.3. Pradinė kreditorė UAB „Senamiesčio ūkis“ ir po to, kai su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, siuntė atsakovui sąskaitas, kuriose apskaitė ginčo skolą. Šis faktas patvirtina, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog prievolę tinkamai vykdo trečiajam asmeniui. Trečiojo asmens veiksmai patvirtina, kad ieškovė ir trečiasis asmuo dėl reikalavimo teisės perleidimo susitarė nesilaikant CK 6.101 straipsnio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

6. Nuo ieškovės pareikštų reikalavimų atsakovas ginasi dviem atsikirtimais, suformuluotais motyvuotuose prieštaravimuose ir detalizuotuose teismo posėdyje: 1) ieškovė neturi teisės prieš jį panaudoti trečiojo asmens reikalavimo perėmimo fakto, nes apie tai atsakovui nebuvo pranešta; 2) atsakovas yra tinkamai įvykdęs savo piniginę prievolę.

7. Taigi ginčas šioje byloje – įvertinus ieškinio ir prieštaravimų pagrindą, yra kilęs dėl kelių klausimų: 1) ar atsakovui buvo pranešta apie tai, kad ieškovė yra perėmusi trečiojo asmens reikalavimo teisę; 2) ar atsakovas tinkamai įvykdė savo piniginę prievolę (CPK 135 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 1 ir 6 dalys).

8. Atsakovas pripažįsta ir jo pripažįstamus faktus pagrindžia rašytiniai įrodymai, kad jam nuo 2015 m. vasario 2 d. priklauso butas (duomenys neskelbtini). Namo, kuriame yra šis butas, bendrojo naudojimo objektų administratoriaus funkcijas 2019 m. rugsėjo–2020 m. gruodžio mėn. vykdė trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“. Atsakovas taip pat neneigia, kad už trečiojo asmens nurodytu laikotarpiu suteiktas paslaugas, atliktus darbus, atsiskaitinėjo nesilaikydamas trečiojo asmens išrašytose sąskaitose nurodytų terminų.

9. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ reikalavimą į atsakovo 557,89 Eur skolą, susidariusią atsakovui neapmokėjus nurodytu laikotarpiu trečiojo asmens išrašytų sąskaitų, pagal 2021 m. vasario 3 d. sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį perleido ieškovei UAB „Juris LT“. Reikalavimo perleidimo sutartis atitinka tokio pobūdžio sandoriui keliamus turinio ir formos reikalavimus (CK 6.101 straipsnio 1 dalis, 6.103 straipsnis). Ginčo dėl šios sutarties galiojimo, taip pat atsakovo prievolės pradinei kreditorei trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“ dydžio, faktinio pagrindo, nėra.

Ar atsakovui V. D. buvo pranešta apie, kad ieškovė UAB „Juris LT“ yra perėmusi trečiojo asmens UAB „Senamiesčio ūkis“ reikalavimo teisę?

10. Prieštaravimuose, gindamasis nuo ieškovės reikalavimų, atsakovas teigia, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kad ieškovė perėmė trečiojo asmens reikalavimo teisę. Šie atsakovo atsikirtimai neatitinka byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir yra nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

11. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2021 m. vasario 6 d. atsakovui adresuotą pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriame nurodyta, kad ieškovė yra perėmusi trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Faktą, kad šis pranešimas ieškovui išsiųstas registruota pašto siunta, patvirtina valstybės įmonės Lietuvos pašto 2021 m. vasario 8 d. Siuntų sąrašas K 6, kuriame fiksuota, kad atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsta siunta (siuntos kodo Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai, kad ši siunta pasiekė adresatą ir buvo įteikta, patvirtina ieškovės kartu su atsiliepimu į motyvuotus prieštaravimus pateikti valstybės įmonės Lietuvos pašto parengti duomenys apie siuntos įteikimą. Pagal šiuos duomenis siunta adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikta 2021 m. vasario 10 d.

12. Motyvuotuose prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad jo gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje atsakovas kategoriškai nepaneigė, kad jam adresuotą ieškovės siuntą galėjo priimti kiti (duomenys neskelbtini), gyvenantys asmenys; atsakovas taip pat patvirtino, kad, susipažinęs su ieškovės pateiktais dokumentais, nesidomėjo, kas galėjo siuntą priimti, jeigu to nepadarė jis pats asmeniškai (2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 20 min 57 sek–21 min 28 sek; 21 min 33 sek–21 min 44 sek). Pastarieji atsakovo dviprasmiški paaiškinimai, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė registruotu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą dėl kreditoriaus pasikeitimo, taip pat į tai, kad pranešimas pasiekė atsakovo gyvenamąją vietą, suponuoja, kad atsakovui apie tai, jog ieškovė yra perėmusi trečiojo asmens reikalavimą, tapo žinoma 2021 m. vasario 10 d. Įrodymų, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo galima gauti paminėto pranešimo, atsakovas nepateikė.

13. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą.

14. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo atsakovo gyvenamąją vietą pasiekė 2021 m. vasario 10 d. O tai reiškia, kad nuo nurodytos dienos reikalavimo perleidimo faktą ieškovė turi teisę panaudoti prieš atsakovą (CPK 185 straipsnis).

15.

Antra vertus, nagrinėjamu atveju svarbi ir kita aplinkybė, kad atsakovas faktiškai su ieškiniu ir jo priedais (tarp jų ir Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pranešimu dėl kreditoriaus paskeitimo) per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt susipažino 2021 m. gegužės 6 d. (žr. žemiau pateiktą Lietuvos teismų informacinės sistemos įrašo nuotrauką), kai juos perskaitė atsidaręs per savo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo asmeninę paskyrą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

16. Pastarieji faktiniai duomenys reiškia, kad atsakovui reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantys įrodymai neabejotinai buvo pateikti 2021 m. gegužės 6 d. Taigi bet kuriuo atveju atsakovas nuo 2021 m. gegužės 6 d. ginčo piniginę prievolę turėjo vykdyti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui.

17. Atsakovo kartu su motyvuotais prieštaravimais pateikti įrodymai patvirtina, kad jis ginčo skolą (385,07 Eur) sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“. Tai yra, atsakovas trečiajam asmeniui 2021 m. gegužės 6 d. pervedė 200 Eur, o 2021 m. gegužės 20 d. – 234,94 Eur. Abu šie mokėjimai buvo atlikti po to, kai atsakovui buvo pranešta apie reikalavimo teisių perleidimą, o taip pat priimtas preliminarus teismo sprendimas ir atsakovas faktiškai susipažino su ieškiniu ir jo priedais.

18. Prievolės įvykdymas pradiniam kreditoriui yra tinkamas tik tada, kai skolininkas nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą (CK 6.106 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis). Apie reikalavimo perleidimą atsakovui, kai jis atliko nurodytus du mokėjimus, buvo žinoma. Taigi jis savo prievolę be pagrindo įvykdė ne ieškovei, o trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“. Toks prievolės įvykdymas, ieškovei atsisakius patvirtinti tokį įvykdymą, laikytinas netinkamu (CK 6.44 straipsnio 2 dalis).

19. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“ iki 2021 m. balandžio 30 d. išrašytose sąskaitose apskaitydavo ginčo skolą, priėmė atsakovo mokėjimus, sprendžiant dėl to, ar atsakovas prievolę įvykdė tinkamam kreditoriui, yra nereikšmingos. Atsakovui, įvertinus jo patirtį, išsilavinimą, turėjo būti aišku, kad nuo sužinojimo apie reikalavimo perleidimą momento jis turi prievolę vykdyti ieškovei, o ne trečiajam asmeniui. Pasirinkęs kitokį veikimo modelį atsakovas veikė savo rizika. Jeigu atsakovas mano, kad trečiasis asmuo ji suklaidino dėl reikalavimo teisės perleidimo fakto, atsakovas turi teisę trečiajam asmeniui reikšti dėl to pretenzijas. Kaip galima spręsti iš atsakovo į bylą pateiktos trečiojo asmens 2021 m. birželio 30 d. išrašytos sąskaitos turinio, atsakovo įmokėtas sumas trečiasis asmuo yra apskaitęs kaip permoką, kurią atsakovas turi teisę reikalauti jam sugrąžinti.

20. Ginčo prievolę atsakovas įvykdė ne tik asmeniui, neturėjusiam teisės priimti įvykdymo, bet ir pažeisdamas nustatytus terminus. Trečiojo asmens išrašytos sąskaitos turėjo būti apmokamos ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės dienos. Šio termino atsakovas nesilaikė. Įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad jis žodžiu susitarė su trečiuoju asmeniu dėl sąskaitų apmokėjimo dalimis ir kitokiais terminais, nei nustatyta sąskaitose, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nepaaiškino, su kuo tiksliai tarėsi, kad sąskaitas apmokės dalimis, taip pat dėl kokių tiksliai prievolės įvykdymo terminų, tvarkos sąlygų susitarė. Iš atsakovo pateiktų mokėjimų aišku, kad jis įmokas atliko be konkrečios sistemos, t. y. savo nuožiūra. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad atsakovo versija yra pagrįsta. Juolab, kad ją paneigia trečiojo asmens veiksmai perleidžiant reikalavimo teisę ieškovei. Aplinkybė, kad sąskaitose trečiasis asmuo įrašo šabloninę frazę „Būtume dėkingi, jei sąskaitą pagal galimybes apmokėtumėte iki mėnesio 25 dienos.“, nei patvirtina, nei paneigia atsakovo atsikirtimų, nes tai tėra trečiojo asmens pageidavimas, nekeičiantis prievolės įvykdymo terminų.

21. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad atsakovas taip pat praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.53 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo prieštaravimai nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminaraus sprendimo išvadų pagrįstumo, todėl preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

23. Atsakovas be pagrindo 362,66 Eur dydžio skolą sumokėjo trečiajam asmeniui UAB „Senamiesčio ūkis“, o ne ieškovei UAB „Juris LT“. Dėl to ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovo įsiskolinimą (CK 4.84 straipsnio 9 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, CK 6.106 straipsnio 1 dalis, 6.109 straipsnio 7 dalis).

24. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Įstatyme nustatyta metinė palūkanų norma – 5 procentai (CK 6,210 straipsnio 1 dalis). Jau pasisakyta, kad atsakovas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą. Todėl ieškovė pagrįstai prašo iš atsakovo priteisti 22,41 Eur dydžio palūkanas, apskaičiuotas už pradelstą apmokėti sąskaitas laikotarpį. Ieškovei pareikalavus, atsakovas taip pat turi pareigą mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

25. Patenkinus ieškinį, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktai, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo dalies ar visų ieškovės tūrėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto atsakovo asmeninio sprendimo ginčo skolą mokėti nesilaikant prievolės vykdymo terminų.

26. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 5,58 Eur. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 27 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. D. 5,58 Eur (penkių eurų ir 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.