Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui V. J., atsakovės UAB „Hidrotechnika“ atstovui advokatui D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2007-08-17 sudaryta rangos sutartis Nr. AS-542, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) prieplaukos statybos ir darbo projekto rengimo darbus bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prieplaukų statybos ir darbo projektų rengimo darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei perduoti šiuos darbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės atliktus darbus bei už šiuos darbus apmokėti sutartyje numatytą kainą (b. l. 15-22). Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašą, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklauso pastatas – elingas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacijos – krantinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), susisiekimo komunikacijos – slipas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-10). 2008-09-23 pasirašytas (duomenys neskelbtini) prieplaukos pripažinimo tinkama naudoti aktas, kuriuo sudaryta komisija pripažino, kad (duomenys neskelbtini) prieplauka tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (b. l. 11-14). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-14 įsakymu Nr. AV-206 „Dėl komisijos sudarymo“ nutarta sudaryti komisiją (duomenys neskelbtini) prieplaukoje atsiradusiems defektams nustatyti ir pateikti išvadas iki 2010-05-25 (b. l. 35). 2010-05-18 komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) prieplaukoje sukritusios trinkelės apie 2 m į rytus nuo pastato, sukritusios trinkelės prie pagrindinio įvažiavimo į pastatą, sukritusios trinkelės prie žemųjų šviestuvų, nuplėšti skardos gaminiai prie ventiliacijos kamino, išjudinti du ankeriniai varžtai, prie kurių pritvirtinti plaukiojantys tilteliai, buvo nutarta įpareigoti atsakovę pašalinti minėtus defektus iki 2010-07-15 (b. l. 32, 33, 34), apie komisijos išvadas atsakovė informuota 2010-05-18 raštu (b. l. 31). Ieškovė 2012-02-02 raštu įpareigojo atsakovę iki 2012-02-15 informuoti ieškovę, ar atsakovė sutinka pašalinti darbų defektus (b. l. 28). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-02-17 įsakymu Nr. AV-320 „Dėl komisijos sudarymo“ nutarta sudaryti komisiją (duomenys neskelbtini) prieplaukoje atsiradusiems defektams nustatyti ir pateikti defektų nustatymo aktą iki 2012-03-29 (b. l. 27). 2012-03-15 surašytas (duomenys neskelbtini) prieplaukos atliktų statybos darbų defektų nustatymo aktas, kuriame nustatyti šie defektai: 1) elingo pastate deformavosi grindys ir liko priklijuotos grindjuostės 3-5 cm aukščiau grindų, nutarta taisyti defektus, 2) vėjo nuplėšti elingo pastato ventiliacijos kamino viršutinės dalies apskardinimas, nutarta taisyti defektus, 3) visoje prieplaukos teritorijoje (raudonos, pilkos trinkelės) yra iškilnotų trinkelių, nutarta taisyti defektus, 4) iš krantinės vietomis ištrūkusios kontraforsų grandines prie krantinės fiksuojantys „šankeriai“, nutarta parinkti ir įrengti naujus tinkamo tvirtinimo elementus (b. l. 26), šis aktas 2012-03-21 išsiųstas atsakovei (b. l. 25), 2012-04-06 siųstas atsakovei pakartotinai (b. l. 24). Ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2010 metų spalio mėnesio kainas, (duomenys neskelbtini) prieplaukos defektų ištaisymas kainuotų 39598,46 Lt (b. l. 5-6).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos darbų sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) prieplaukos statybos ir darbo projekto rengimo darbus bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prieplaukų statybos ir darbo projektų rengimo darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka bei perduoti šiuos darbus ieškovei, o ieškovė įsipareigojo priimti atsakovės atliktus darbus bei už šiuos darbus apmokėti sutartyje numatytą kainą, taigi darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnis). Statybos rangos sutartis iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal savo dalyką – tai sutartis dėl statinio statybos ar kitų statybos darbų atlikimo. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 39598,46 Lt, 2007-08-17 statybos rangos sutartyje numatytu garantiniu laikotarpiu atsiradusių darbų defektų, (duomenys neskelbtini) prieplaukoje, adresu (duomenys neskelbtini), ištaisymui, nurodo, kad garantiniu laikotarpiu atsirado darbų defektų, kurių atsakovė neištaisė, nors ieškovė ne vieną kartą reikalavo šiuos defektus ištaisyti, pagal ieškovės pateiktą lokalinę sąmatą, apskaičiuota, kad darbų defektams ištaisyti reikia 39598,46 Lt sumos. Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodo, kad tariami darbų defektai nebuvo nustatyti įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka, be to, ieškovė nepateikė pagrįstos būtinų atlikti darbų sąmatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tokius reikšmingus momentus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas v. UAB AK ,,Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. UAB ,,Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB If P&C Insurance AS v. UAB ,,Įrengimas“, bylos Nr. 3K-3-516/2009). Ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad tiek 2010-05-18 komisijos, sudarytos pagal 2010-05-14 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, pasitarime dėl (duomenys neskelbtini) prieplaukos defektų nustatymo dalyvavo atsakovės atstovas (projektų vadovas A. K.), tiek 2012-03-15 komisijos, sudarytos pagal 2012-02-17 Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, pasitarime dėl (duomenys neskelbtini) prieplaukos defektų nustatymo, po kurio buvo surašytas statybos darbų defekto nustatymo aktas, dalyvavo atsakovės atstovas (darbų vadovas S. P.), tačiau nei vienas iš šių dokumentų nėra atsakovės atstovų pasirašytas. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2010-05-18 ir 2012-02-17 dokumentuose tik išvardyti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), trūkumai, tačiau juose nėra nurodytos numanomos trūkumų atsiradimo priežastys, kada trūkumai išaiškėjo, galimi jų šalinimo būdai, nėra atsakovės nuomonės apie trūkumus, taigi tokius tik ieškovės surašytus dokumentus laikyti įrodymu, kad tikrai tokie defektai yra nustatyti, negalima. Ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, kurioje apskaičiuota, kad darbų defektams ištaisyti reikia 39598,46 Lt sumos (b. l. 5-6). Teismo posėdyje liudytoja apklausta A. B. nurodė, kad ji sudarė byloje esančią lokalinę sąmatą, sąmata yra sudaryta rekomendacinio pobūdžio programa, ji įveda kiekius, kainas, patikrina, ar visi darbai įrašyti, visus kitus skaičiavimus atlieka programa. Paaiškino, kad pirmiausia turi būti nustatoma kaina ir tik po to perkamos paslaugos defektams ištaisyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2010-05-18 komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) prieplaukoje sukritusios trinkelės apie 2 m į rytus nuo pastato, sukritusios trinkelės prie pagrindinio įvažiavimo į pastatą, sukritusios trinkelės prie žemųjų šviestuvų, nuplėšti skardos gaminiai prie ventiliacijos kamino, išjudinti du ankeriniai varžtai, prie kurių pritvirtinti plaukiojantys tilteliai, 2012-03-15 surašytas (duomenys neskelbtini) prieplaukos atliktų statybos darbų defektų nustatymo aktas, kuriame nustatyti šie defektai: elingo pastate deformavosi grindys ir liko priklijuotos grindjuostės 3-5 cm aukščiau grindų, vėjo nuplėšti elingo pastato ventiliacijos kamino viršutinės dalies apskardinimas, visoje prieplaukos teritorijoje (raudonos, pilkos trinkelės) yra iškilnotų trinkelių, iš krantinės vietomis ištrūkusios kontraforsų grandines prie krantinės fiksuojantys „šankeriai“. Duomenų apie tai, kokios konkrečios defektų apimtys, t. y. kiek grindų sugadinta, kiek iškilnotų trinkelių ir pan., šiuose dokumentuose nėra nurodyta. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kokiomis medžiagų ir darbų kainomis vadovavosi sudarydama šią sąmatą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.665 straipsnio 1 dalį, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal 2007-08-17 tarp šalių sudarytos rangos sutarties 9.3. punktą, jei rangovas nepradeda ir (ar) neištaiso defektų ar neatitaiso tiesioginės tokio defekto padarytos žalos garantiniu laikotarpiu per užsakovo nurodytą protingą terminą, užsakovas pats arba trečiųjų asmenų pagalba gali atlikti tokius darbus rangovo sąskaita; rangovas privalo atlyginti visus nuostolius, kuriuos patiria užsakovas, ištaisydamas defektą ir atitaisydamas žalą, įskaitant užsakovo kaštus ieškant kito rangovo ir pan. Iš ieškovės pateiktų raštų, kuriuos ji siuntė atsakovei, matyti, kad ieškovė ne kartą buvo nustačiusi protingus terminus atsakovei darbų defektams ištaisyti, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė ir defektų neištaisė. Taigi ieškovė įgijo teisę savo ar trečiųjų asmenų pagalba atlikti defektų šalinimo darbus bei pareikalauti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, kad ieškovė iki šios dienos jos nurodomų defektų nėra ištaisiusi nei savo jėgomis, nei trečiųjų asmenų pagalba, ieškovės pateikta lokalinė sąmata yra sudaryta remiantis teoriniais paskaičiavimais, kiek galimai kainuotų defektų šalinimo darbai, o ne faktiniais duomenimis, nes defektų šalinimo darbai iki šiol nėra atlikti.

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, nes tariami darbų trūkumai buvo nustatyti 2010-05-18 pasitarimo protokolu ir nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti vienerių metų senaties terminas ieškovės reikalavimams pareikšti, taigi senaties terminas suėjo 2011-05-18, o ieškovė per šį laiką dėl savo pažeistų teisių gynimo nesikreipė. Ieškovė nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas, nes darbų trūkumai buvo nustatinėjami nuo 2010 metų, tinkamai defektai nustatyti 2012-02-02, kai atsakovę raštu informavo ir prašė šiuos defektus ištaisyti, nuo 2010 iki 2012 metų vyko tik susirašinėjimas su atsakove, atsakovei buvo įteiktas tik 2010 metų komisijos protokolas, reikalavimo ištaisyti defektus nebuvo, 2012-03-15 nebuvo galimybės surašyti defekto aktą vietoje, o vėliau nepavyko įteikti šio akto atsakovei ir gauti atsakovės atstovo parašą, kad būtų tinkamai įformintas defektų nustatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 dalį teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reguliavimas paaiškinamas tuo, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 10 dalį, reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Reikalavimams, kylantiems iš atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas išimtis (CK 6.667 straipsnio 1 dalis), o kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2007-08-17 sudarytoje rangos sutartyje yra numatytas garantinis laikotarpis, kuris pradedamas skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos ir yra: 5 metai statinio atviroms konstrukcijoms ir kitiems darbams, 10 metų paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, laidams, vamzdynams ir pan.), 20 metų esant tyčia paslėptų defektų, statinio įrangai – pagal įrangos gamintojo garantiją (b. l. 20). 2008-09-23 pasirašytas (duomenys neskelbtini) prieplaukos pripažinimo tinkama naudoti aktas, kuriuo sudaryta komisija pripažino, kad (duomenys neskelbtini) prieplauka tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (b. l. 11-14), taigi nuo šios dienos pradedami skaičiuoti garantiniai terminai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-14 įsakymu Nr. AV-206 „Dėl komisijos sudarymo“ nutarta sudaryti komisiją (duomenys neskelbtini) prieplaukoje atsiradusiems defektams nustatyti ir pateikti išvadas iki 2010-05-25 (b. l. 35), 2010-05-18 komisija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) prieplaukoje sukritusios trinkelės apie 2 m į rytus nuo pastato, sukritusios trinkelės prie pagrindinio įvažiavimo į pastatą, sukritusios trinkelės prie žemųjų šviestuvų, nuplėšti skardos gaminiai prie ventiliacijos kamino, išjudinti du ankeriniai varžtai, prie kurių pritvirtinti plaukiojantys tilteliai, buvo nutarta įpareigoti atsakovę pašalinti minėtus defektus iki 2010-07-15 (b. l. 32, 33, 34). Ieškovė nurodo, kad tinkamai defektai nustatyti tik 2012-02-02 ir tik tada atsakovė raštu informuota bei įpareigota šiuos defektus ištaisyti, tačiau iš 2010-05-18 komisijos pasitarimo protokolo bei dalyvių sąrašo matyti, kad tarp kviestinių asmenų buvo ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ projektų vadovas A. K., jis dalyvavo 2010-05-18 apžiūrint galimus (duomenys neskelbtini) prieplaukos defektus, be to, atsakovei 2010-05-18 faksu išsiųstas raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) prieplaukoje atsiradusių defektų“ kartu su pasitarimo protokolu ir pasitarimo dalyvių sąrašu (b. l. 31), todėl darytina išvada, kad apie galimus darbų defektus atsakovė informuota 2010-05-18 raštu. Atkreiptinas dėmesys, jog 2010-05-18 pasitarimo protokole nurodyta, jog nutarta įpareigoti atsakovę pašalinti išvardintus defektus iki 2010-07-15. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sutartyje buvo nustatytas atliktų darbų garantiniai terminai, į tai, kad ieškovė apie darbų trūkumus pranešė atsakovei per garantinį terminą, t. y. 2010-05-18, pripažintina, kad vienerių metų senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo šios datos, taigi vienerių metų senaties terminas turėjo sueiti 2011-05-19. Kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė po 2010-05-18 rašto būtų bandžiusi šalinti darbų defektus, ieškovė šią aplinkybę pripažino, darytina išvada, kad senaties termino eiga sustojusi nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu atsakovei dėl darbų (duomenys neskelbtini) prieplaukoje defektų, atsiradusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo į teismą kreipėsi tik 2012-12-10, prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovė nepateikė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.667 straipsnio 1, 3 dalys).

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, pripažintina, kad ieškovės patikslintas ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, taigi šis klausimas nespręstinas.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 30,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistina 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 30,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.